Mokslo ir verslo sintezė – misija įmanoma

Reklama publikuota: 2017-10-24
Augustinas Vizbaras, vienas iš UAB „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų: „Jei mokslas kokybiškas – pramonei jis padeda pamatyti naujų technologijų potencialą, kurį ši gali bandyti pritaikyti savo veikloje“. Juditos Grigelytės nuotr.
svg svg
Augustinas Vizbaras, vienas iš UAB „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų: „Jei mokslas kokybiškas – pramonei jis padeda pamatyti naujų technologijų potencialą, kurį ši gali bandyti pritaikyti savo veikloje“. Juditos Grigelytės nuotr.

Nors mokslas ir verslas ne visada vienas kitą atranda, teigiami pavyzdžiai rodo, kad užsimezgęs šių dviejų šakų specialistų bendradarbiavimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) biudžeto lėšas skirsto į dvi dalis: studijoms ir moksliniams tyrimams. Studijų aukštosiose mokyklose finansavimui tenka 72% biudžeto lėšų, o moksliniams tyrimams – 28%. Vėliau skirstymas yra grindžiamas moksliniais pasiekimais, atsižvelgiama į praeitį, atliktus tyrimus, sukurtus išradimus. Lėšos skirstomos konkursų keliu, jos keliauja per Lietuvos mokslo tarybą (LMT) arba Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA). Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, kai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo iniciatyva ateina iš mokslo ir studijų institucijų, iki 2020 m. planuojama skirti daugiau kaip 47 mln. EUR ES struktūrinių fondų investicijų.

Profesorius Eugenijus Butkus, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas, sako, kad, palyginti su užsienio praktika, Lietuva mokslo finansavimui skiria per mažai lėšų ir ši proporcija turėtų stipriai keistis: „Paprastai pasaulyje studijos ir mokslas finansuojamas maždaug vienodai, studijoms gal kiek daugiau, tačiau skirtumas nėra toks didelis, kaip Lietuvoje. Mūsų proporciją derėtų keisti iš esmės, nes dabar studijos aukštosiose mokyklose yra nepakankamai grindžiamos mokslu, jos yra praradusios kokybę. Didesnis dėmesys mokslui ir jo finansavimas užtikrintų studijų kokybę.“

Verslininko prioritetas – investicija į mokslą

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Naujų, inovatyvių produktų kūrimas ir distribucija nebūtų įmanomi be mokslinių tyrimų. Tai – tiesioginė nauda verslui. Tačiau kalbėdamas apie verslininkų indėlį į mokslą p. Butkus sako, kad jie ne visais atvejais pajėgūs finansiškai prisidėti prie mokslinių tyrimų. Didžiosios įmonės, žinoma, investuoja į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), o mažosios, norinčios prisidėti prie inovacijų kūrimo, turi tik galimybę dalyvauti konkursuose lėšoms gauti. Tačiau susidomėjimas naujausiais moksliniais išradimais turėtų būti verslininkų prioritetas: tai didina įmonės pranašumą.

Anot Augustino Vizbaro, vieno iš įmonės „Brolis Semiconductors“, dirbančios su puslaidininkių optoelektroninėmis technologijomis, įkūrėjo, išsivysčiusiose šalyse mokslininkai privalo užsiimti tyrimais, susijusiais su ateities technologijomis, kurios tyrimų metu dar nėra plačiai taikomos pramonėje.

„Jei mokslas yra kokybiškas, pramonei jis padeda pamatyti naujų technologijų potencialą, kurį pramonės žaidėjai gali bandyti pritaikyti savo veikloje“, – sako verslininkas. Per 5 veiklos metus įmonė iš viso pritraukė daugiau kaip 10 mln. EUR investicijų, iš jų didžioji dalis skirta MTTP infrastruktūrai ir projektams. Dalis šių lėšų – apie 3,68 mln. EUR – buvo dalinai finansuota per ES struktūrinių fondų programas „Intelektas“, „Intelektas LT+“ ir „Eurostars-2“.

Be mokslinių tyrimų nebūtų ir verslo

„Brolis Semiconductors“ produktų spektras išties platus: nuo diskretinių puslaidininkinių komponentų (lazerinių ir šviesos diodų, fotodiodų, puslaidininkių optinių stiprintuvų ir t. t.) iki galutinių elektrooptinių sistemų, skirtų stebėjimui, žvalgybai, karo pramonei ar plačiai derinamo bangos ilgio lazerinių sistemų moksliniams tyrimams – viskas gaminama vienoje įmonėje. Neseniai prie savo vystomų technologijų portfelio įmonė prijungė fotoninių integrinių grandynų technologiją, dar vadinama „Silicio fotonikos technologija“.

„Tai yra labai nauja ir be galo perspektyvi technologija, kurią sujungus su jau turima unikalia galio stibido ilgabangių šviesos šaltinių technologija galima realizuoti sudėtingas optines sistemas mažyčiame puslaidininkiniame luste“, – aiškina p. Vizbaras. Visi šie technologiniai stebuklai nebūtų sukurti, jei nebūtų glaudaus bendradarbiavimo su mokslininkais.

Aukštųjų technologijų įmonėse, tokiose kaip „Brolis Semiconductors“, vykdomi aukšto lygio industriniai moksliniai tyrimai, skirti vystyti naujos kartos technologijoms ir sprendimams, dažnai nenusileidžia universitetuose vykdomiems tyrimams.

„Mūsų įmonėje vidiniams moksliniams tyrimams skiriame didelį dėmesį ir tam tikrose mums aktualiose srityse bendradarbiaujame su mokslininkais. Pagrindinis bendradarbiavimo kriterijus – mokslininkų vykdomų tyrimų aktualumas įmonei ir konkurencingumas pasaulyje. Šiuo metu artimai bendradarbiaujame su Vokietijos, Belgijos ir Šveicarijos mokslininkais. Lietuvoje bendraujame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais. Tikimės, kad artimuoju metu šį bendradarbiavimą pavyks pastiprinti“, – pasakoja p. Vizbaras. Anot jo, verslas ne tik gauna naudos iš mokslo, bet ir suteikia: verslininkai gali padėti išvystyti mokslinę idėją iki komercinio produkto ir pritaikyti jį gyvenime ar rinkoje – taip generuojama ekonominė grąža mokesčių pavidalu bei sukuriamos naujos darbo vietos, gerinama gyvenimo kokybė, sukuriama ilgalaikė pridėtinė vertė. Šiemet įmonė planuoja didesnę kaip 6 mln. EUR apyvartą ir pirmuosius metus, kai gaus pelno. Per 5 veiklos metus įmonė Lietuvoje jau sukūrė 21 darbo vietą, pridavė 4 tarptautines patentines paraiškas, patvirtinti 2 JAV patentai.

„Labai svarbu, kad didesnė mokslinių tyrimų dalis būtų taikomoji ir orientuota į rinkos poreikį bei problemų sprendimą per artimiausius 10–20 metų. Žinoma, turi likti vietos fundamentaliems tyrimams, kurių realiam pritaikymui galbūt prireiks 50 ir daugiau metų, tačiau tokie tyrimai galimi tada, kai finansinė grąža iš taikomųjų mokslinių tyrimų yra pakankama jiems finansuoti“, – teigia p. Vizbaras.

Ne visus mokslinius tyrimus atlieka Lietuvoje

AB „Amilina“, viena iš ES TOP3 pramoninių gamintojų biorafinavimo būdu kviečius perdirbanti į natyvinį ir katijonizuotą krakmolus, kviečių glitimą ir sirupus, neapsiriboja tik vietos specialistais. Krakmolingų žaliavų perdirbimo pramonė yra žinioms intensyvi sritis, ilgalaikė sėkminga veikla joje reikalauja gilaus žaliavos biochemijos, pramoninės biotechnologijos bei daugelio vartotojų procesų suvokimo. Dr. Danas Tvarijonavičius, įmonės valdybos pirmininkas, teigia, kad nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios tiriamieji darbai, siekiant užtikrinti įmonės inovatyvumą ir pranašumą rinkoje, buvo ir yra neatsiejama bendrovės veiklos dalis. Tai užtikrino strateginių partnerių – Prancūzų šeimos valdomos tarptautinės įmonių grupės „Roquette Freres“ – prisijungimą prie įmonės veiklos.

nuotrauka::1 left

„Produktų kūrimą, operatyvią technologinę gamybos procesų ir produkcijos optimizaciją įmonėje kuruoja atskiras padalinys, kuriame dirba mokslininkai, – pasakoja p. Tvarijonavičius. – Šiuo metu Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (R&D) grupėje dirba 15 specialistų. Tačiau produkcijos industrializavimui neužtenka tik laboratorinių tyrimų ir metodikų pagrindimo, bendrovė investuoja ir į bandomąją (pilotinę) gamybą įmonės viduje. Pagal situaciją ir poreikį „Amilinos“ gamybai reikalingus tyrimus turime galimybę atlikti „Roquette Freres“ centruose Prancūzijoje, kur dirba apie 300 mokslininkų.“

Ponas Tvarijonavičius pripažįsta, kad kreipiasi ir į Lietuvos akademinius partnerius, pvz., Vilniaus, Kauno technologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetus.

„Bendradarbiavimas su šiomis mokslo įstaigomis labai glaudus, vystomas ne vienerius metus. Neapsiribojama vien analizių užsakymu ar universitetuose vykdomais užsakomaisiais tiriamaisiais projektais, bet minėtų aukštųjų mokyklų tam tikrų specializacijų studentai tiriamuosius darbus atlieka mūsų bendrovėje, o kai kurie bendrovėje dirbantys mokslininkai dėsto universiteto studentams savanoriškais pagrindais. Džiaugiamės pasiteisinusia praktika, kuomet atliekantis praktiką studentas susieja savo profesines žinias su mūsų įmone – pas mus įsidarbina“, – džiaugiasi „Amilinos“ valdybos pirmininkas.

Ne visada lengva

Prof. Butkus patvirtina, jog, be abejonės, ir patys mokslininkai yra suinteresuoti, kad jų išradimai pasiektų reikiamą verslo sektorių. Tačiau mokslininkams ir verslininkams ne visada pavyksta užmegzti ryšius ir bendradarbiauti.

nuotrauka::2 left nocrop

„Pastebimas nesusikalbėjimas, – sako profesorius. – Verslininkai sako, kad jų niekas neieško, mokslininkai teigia, kad – jų. Mokslininkai dažnai turi rezultatų, tačiau ne visada turi galimybių juos siūlyti. Nors jie pasiektus tyrimų rezultatus skelbia, lankosi renginiuose, vis tiek mano, kad verslas pats turėtų kreiptis ir pateikti siūlymus. O verslininkai ne visada žino, į ką kreiptis, arba mano, kad mokslininkai turi atnešti ir patiekti viską ant lėkštutės. Nebus taip. Abi pusės turi siekti bendro tikslo. Ir, kaip žinia, kas ieško, tas randa.“

Bendrovės „Amilina“ valdyba dar 2005 m. pastebėjo ir tinkamai įvertino žinių svarbą. „Brolis Semiconductors“ su mokslininkais pradėjo bendradarbiauti po keleto renginių ir tai nebuvo sudėtingas procesas. Užteko parašyti laišką.

„Mūsų sutiktiems mokslininkams užteko paskambinti ar parašyti elektroninį laišką. Lygiai taip pat ir mokslininkai, matydami, kad įmonė vykdo veiklą, kuri gali būti susijusi su jų atliekamais moksliniais tyrimai, susisiekia su mumis. Aktyviai dalyvaujame parodose ir konferencijose, kur ir užsimezga naujos pažintys“, – teigia p. Vizbaras.

nuotrauka::3 nocrop

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Vadyba“
Specialistų trūksta, alga ne per didžiausia: stringa Kibernetinio saugumo centro vadovo paieška Premium

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kol kas sunkiai sekasi surasti naująjį Nacionalinio kibernetinio saugumo...

Inovacijos
05:45
Euro zonoje nedarbas vasarį siekė 6,8%, Lietuvoje – 7%

Vasarį euro zonoje darbo neturėjo 6,8% darbo ieškančių asmenų – 0,1 proc. punkto mažiau nei sausio mėnesį.

Vadyba
2022.03.31
Tarp TOP 20 įtakingiausiųjų – nauji vardai

Šių metų potencialios įtakos indekso TOP 20 kone pusė pernai čia nebuvusių vardų. Tarp naujai patekusių yra...

Rinkodara
2022.03.31
Viliasi, kad naujas bandymas perkrauti valstybės tarnybą nemeluos Premium 4

Ingridos Šimonytės Vyriausybė puoselėja planus padėti viešojo administravimo sistemos pertvarkos pagrindus,...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių 1

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaus 54 iš 60 savivaldybių, sako Jurgita Šiugždinienė, Švietimo,...

Vadyba
2022.03.30
Tadas Dovbyšas: stipri organizacijos kultūra – geriausia instrukcija visiems gyvenimo atvejams Verslo tribūna

Nepaisant rimtus išbandymus atnešusio pandeminio laikotarpio, draudimo bendrovė ERGO stiprino tiek komandos...

PowerUP
2022.03.30
Iš „Inter Rao Lietuva“ stebėtojų tarybos pasitraukė J. Garbaravičius ir R. Davidovičius 2

Verslininkas Jonas Garbaravičius pasitraukė iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ netiesiogiai...

Pramonė
2022.03.29
Geidžiamiausių darbdavių vasario atlygio medianos Premium

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kokias algų medianas šių metų antrąjį mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2022.03.29
V. Vasiliauskas: geras, kompetentingas biurokratas yra vertybė Premium 16

Vyriausybė tikisi pradėti viešojo administravimo reformos įgyvendinimą. Pasak premjerės patarėjo Vito...

Verslo aplinka
2022.03.29
Atidaromas didžiausias dienos SPA centras Vilniaus mieste Verslo tribūna 1

Vilniaus senamiestyje, verslo ir laisvalaikio komplekse „Bokšto skveras“, vilniečiams ir miesto svečiams...

Verslo aplinka
2022.03.29
Startuolio savo noru nepaliko nė vienas darbuotojas: ką galima būtų pritaikyti ir kitoms organizacijoms Premium 3

Lietuviškas transporto užsakymų valdymo startuolis „GoRamp“ per pastaruosius kelerius metus užaugino komandą...

Vadyba
2022.03.28
Kokias algų medianas vasarį mokėjo didžiausi šalies darbdaviai Premium

„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų vasarį ant aukščiausiojo atlyginimų medianų laiptelio ir toliau laikosi...

Vadyba
2022.03.28
Ukrainiečių įdarbinimas: procesas palengvintas, tačiau dar yra likę daug nežinomųjų Premium

Kalbinti verslų atstovai, nors ir giria pagreitėjusį procesą, kartu pripažįsta, kad dar yra daug tobulintinų...

Vadyba
2022.03.28
Rusiją palaikantys darbuotojai – kaip elgtis vadovui? 2

Šiuo metu vadovams iškyla daug nestandartinių klausimų. Vienas iš jų – kaip elgtis su Rusijos karinius...

Vadyba
2022.03.26
Patarimai startuoliams: kaip suburti sėkmingą komandą

60% naujų įmonių susidūrė su problemomis įkūrėjų komandoje, primena „TechHub“ preakceleratorius. Tinkamai...

Gazelė
2022.03.26
Didžiausios vasario algų medianos Premium 1

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kurios šalies bendrovės antrąjį šių metų mėnesį darbuotojams mokėjo...

Vadyba
2022.03.25
Registrų centro valdyboje – penki nauji nepriklausomi nariai 1

Naujoje valstybės įmonės Registrų centro valdyboje dirbs penki nauji nepriklausomi nariai, taip pat paskirta...

Vadyba
2022.03.25
Reputacijos lyderiai karo akivaizdoje remia tyliai, nors kuklumo čia nereikia Premium 2

Daugiau nei mėnesį tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sutelkė verslus ir žmones paramai. VŽ kalbina...

Rinkodara
2022.03.25
Vadovų atsakomybė Ukrainos įvykių kontekste: ką svarbu žinoti, kad darbdavių pečiai atlaikytų Premium

Karo fone ir darbuotojų, ir vartotojų nuomonė yra kategoriška – atsiribojama nuo įmonių, kurios yra...

Vadyba
2022.03.25
Metė darbus bankuose ir įkūrė verslą: gyvenimai tiesiog apsivertė Premium

Prestižinė darbovietė finansų sektoriuje, galimybė kilti karjeros laiptais, stipriai sukalta motyvacinė...

Gazelė
2022.03.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku