Diena su „Visma Lietuva“ vadovu: receptas, spręsti motyvacijos bei efektyvumo klausimus

FOTOGALERIJA „Diena su „Visma Lietuva“ vadovu (25 nuotr.)

Tariantis susitikti su Mantu Urbonu, Vilniaus IT UAB „Visma Lietuva“ direktoriumi, datą teko kelis kartus keisti. Sykį vadovui reikėjo skubiai išvykti į Norvegiją, nes iškilo sunkumų viename projekte. Kitą kartą planus pasisvečiuoti įmonėje jaukė atostogos. Galiausiai sutarėme susitikti penktadienį, kai darbe būna ramesnė diena, o vadovo dienotvarkė ne tokia intensyvi.

„Beje, kokią picą užsakyti? Penktadieniais biure visi darbuotojai kartu pietauja“, – dieną prieš susitikimą paklausė p. Urbonas.

„Verslo žinios“ tęsia projektą „Diena su vadovu“, kurio metu bendrauja su šalies įmonių vadovais, domisi jų darbo specifika, bendrovės valdymo bei strateginiais sprendimais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Leido darbuotojams dirbti kada bei kur nori, ir pajamos šovė aukštyn

2011 m. įkurtoje norvegiško kapitalo bendrovėje dabar dirba 289 žmonės. Pernai bendrovė gavo apie 10,5 mln. Eur pajamų. „Visma Lietuva“ 2016 m. buvo apdovanota „Gazele“ kaip sparčiausiai augusi Vilniaus regiono bendrovė.

Sparčiai pagal planą

„Aukštųjų technologijų bendrovės vadovas turi tiksliai žinoti, ką įmonė daro. Vykdome apie 70 projektų ir turime apie 10 stambių klientų. (Pagrindiniai užsakovai yra iš Norvegijos, Švedijos, Danijos – VŽ.) Klientams labai svarbus asmeninis ryšys. Jeigu projektų vykdytojai nesusikalba su užsakovais, tuomet turiu važiuoti aš. Jei būna dalykų, kurių aš nežinau, pavyzdžiui, kodėl kilo konfliktas, kodėl darbuotojas išėjo iš darbo, ir kalbėdamas su užsakovais nesijaučiu užtikrintai, tada pasitikėjimas įmone susvyruoja. Juk kiekvienas klientas tikisi, kad jis yra svarbiausias. Taigi, kas dvi savaites susitinku su projektų vykdytojais, aptariame situaciją, pasidomiu, ar mano įsikišimo reikia ir ką man kaip vadovui būtina žinoti“, – kalba p. Urbonas.

Įprastai vadovo diena skirstoma iki ir po 17 valandos. Darbo dieną jis dažniausiai praleidžia susitikimuose ir susirinkimuose biure, o po 17 val. atsakinėja į el. laiškus ir tvarko kitus susikaupusius reikalus.

„Šiandien yra kiek lengvesnė diena. Dauguma klientų atostogauja, projektai vykdomi sklandžiai, visur spėjame, į biudžetus telpame“, – kai susitikome rugpjūčio viduryje, kuo gyvena, paaiškino p. Urbonas.

Tądien įmonės biure, užimančiame kelis pastato aukštus, virė intensyvus darbas. Pirmiausia p. Urbonas surengė trumpą vaizdo konferenciją, kurios metu susisiekė su kolega Kaune ir aptarė projektus. Paskui laukė kas dvi savaites vykstantis pasitarimas su saugumo analitiku. Iškart po jo – surinkimas su kita darbuotojų grupe.

Susitikimai vyksta sparčiai, tačiau be įtampos: laiko valdymo iš p. Urbono galima pasimokyti. Susirinkimai pradedami ir baigiami laiku, problemos ir klausimai pristatomi konkrečiai, argumentuotai, iš karto gilinamasi į esmę.

Pakeliui į dar vieną susirinkimą klausiu p. Urbono, ar įmonėje dirba tik vyrai, nes, praleidusi keletą valandų biure, dar nesutikau moterų. Žinoma, išskyrus administratorę, kuri maloniai pasitiko vos įžengus į biurą.

Vadovas, išgirdęs klausimą apie stereotipus IT sektoriuje, tik nusijuokia ir sako, kad bendrovėje dirba apie 15% moterų. Besišnekučiuodami ateiname į susirinkimų salę, kurios tarpduryje sutinkame personalo skyriaus vadovę, kuri prisijungia prie pokalbio ir detalizuoja, kad kai kuriose bendrovės darbo grupėse moterų daugiau nei vyrų.

Darbuotojų sprendimai

Nors įmonė yra norvegiško kapitalo, tačiau, pasak p. Urbono, bendrovė turi daug autonomijos. Pavyzdžiui, įmonėje galiojanti komitetų struktūra yra sukurta Lietuvoje. Bendrovėje veikia 9 komitetai: tradicijų ir kultūros, papildomų naudų, kompetencijų, vidaus reikalų, biuro reikalų ir pan.

„Viskas prasidėjo nuo biuro komiteto. Reikėjo, kad žmonės kurtų savo aplinką. Buvo skirta lėšų, ir darbuotojai įsikūrė taip, kaip norėjo. Vėliau susikūrė laisvalaikio komitetas. Jo nariai geriausiai žino, ko nori darbuotojai. Komitetas turimas lėšas panaudoja darbuotojų gyvenimo kokybei gerinti“, – pasakoja pašnekovas.

Pagal nustatytas taisykles, per metus, atsižvelgiant į komiteto dydį, turi pasikeisti 1–2 jo nariai. Išskyrus kultūros komitetą – čia nariai keičiasi rečiau.

Likę susirinkimai, kuriuose tądien dalyvavo p. Urbonas, buvo skirti kelių komitetų reikalams aptarti. Vienas komitetas pristatė apklausos rezultatus, kuriais siekta išsiaiškinti, ar darbuotojams patiko surengta vasaros šventė ir ką reikėtų tobulinti kitąmet. Kitame posėdyje vadovas buvo informuotas, kaip sekasi įrengti naują įmonės biurą. Trečiame – pristatytas siūlymas, kaip būtų galima motyvuoti ir skatinti geriausius darbuotojus.

Kasmet įmonė organizuoja 2–3 praktikas. Į kiekvieną praktiką pretenduoja apie 100 norinčiųjų, o priimama apie 20 žmonių. Geriausiai per praktiką pasirodžiusiems specialistams pasiūloma pasilikti bendrovėje.

Tądien, kai VŽ žurnalistė lankėsi „Visma Lietuva“ biure, praktikantai viešai pristatė savo atliktus darbus. Nedidelėje salėje susirinko įmonės darbuotojai, praktikantai ir jų praktikų vadovai. Patyrę programuotojai susidomėję stebėjo, kokius sprendimus jaunuoliai surado iškeltoms užduotims. Tokie vieši praktikų pristatymai vyksta nuolat, ateiti pasižiūrėti gali visi norintys ir laiko turintys bendrovės darbuotojai.

Ateities iššūkiai

Vadovas sutinka, kad spaudimas rinkoje dėl darbuotojų didėja. Tiesa, įmonė itin smarkiai darbuotojų stokos kol kas nejunta. Per pirmuosius tris bendrovės veiklos metus pasikeitė 3 darbuotojai, o dabar kasmet pasikeičia apie 10% darbuotojų – ir tai yra natūralu. Ponas Urbonas supranta, kad jauni specialistai nori išmėginti darbą ir kitose įmonėse. Kita vertus, bendrovė investuoja į darbuotojų kompetencijų ugdymą, ir tokie specialistai, kalba vadovas, tiesiog paklausūs rinkoje.

Vertindamas aukštyn šuoliuojančias algas ir kaip tai paveiks darbo rinką, pašnekovas pastebi, kad kol pasaulinė ekonomika auga, programuotojų poreikis tik didės, bet jei ekonomika ims buksuoti – situacija bus prasta.

„Jei ekonomikoje bus duobė, pasekmės bus skaudžios. Mes esame priklausomi nuo užsakymų iš užsienio. Veikiantys paslaugų centrai čia verslo neturi ir prireikus gali išsikraustyti“, – šneka p. Urbonas.

Jis pabrėžia, kad vien tik atlyginimais ilgojoje perspektyvoje programuotojai konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje nebegalės, o ateityje koziriu taps išskirtinės kompetencijos.