Diena su „Mokilizingo“ vadovu: vadovavimas užkerta kelią žinojimui

FOTOGALERIJA Diena su „Mokilizingo“ vadovu (30 nuotr.)

Benas Pavlauskas, Vilniaus UAB „Mokilizingas“ direktorius, kiekvieną savaitę pradeda taip pat. Pirmadienį skiria susitikimams su skirtingų įmonės skyrių vadovais. Taip pašnekovui pavyksta nuolat laikyti ranką ant bendrovės pulso.

„Sužinau, kuo gyvena kiekvienas skyrius, klausiu, kuo aš kaip vadovas galiu padėti. Taip pajuntu įmonės darbo ritmą. Tokie susitikimai man užtrunka visą dieną, o vadovams – vieną valandą“, - pasakoja p. Pavlauskas. Be pašnekovo įmonėje dirba dar 7 vadovai: marketingo ir klientų, personalo, komercijos, teisės, rizikos ir analitikų, finansų, IT.

Prie upės

Pirmasis ryto susitikimas – su Guoda Sakalauskiene, marketingo ir klientų vadove. „Eime pasivaikščioti“, - kviečia p. Pavlauskas ir tuoj pat paaiškina, kad pirmadieniais su p. Guoda visus reikalus dažniausiai aptaria vaikštinėdami lauke.

Pašnekovas dalijasi ir kitais, turbūt ne visiems vadovams įprastais vadybiniais sprendimais, kuriuos taiko praktikoje. Pavyzdžiui, darbuotojų atrankos interviu šalia įprastų klausimų jis kartais pasiteirauja, kaip kandidatas reaguoja į nekonstruktyvią kritiką. Arba ką jis darytų, jei grįžęs į namus ir atsidaręs šaldytuvą ten pamatytų pingviną.

„Teisingų atsakymų nėra. Tokie klausimai leidžia kandidatui atsipalaiduoti, o man padeda suprasti, koks iš tiesų tai žmogus“, – paaiškina p. Pavlauskas.

Išėję iš biuro, pereiname Europos aikštę, pakeliui nusiperkame kavos ir leidžiamės prie Neries. Vaikštant paupiu, p. Sakalauskienė pirmiausiai detaliai pristato visos savaitės vadovo darbotvarkę, informuoja, kokie susitikimai suplanuoti, kokiuose renginiuose teks dalyvauti. Tą savaitę, kai VŽ žurnalistė bendravo su p. Pavlausku vyko konferencija „Login“, kurioje „Mokilizingo“ personalo vadovė skaitė pranešimą. Be vadovo darbotvarkės, aptarti ir su klientų aptarnavimu susiję klausimai, ieškota sprendimų, kaip išspręsti kylančias problemas. Čia neišvengta intensyvių diskusijų, mat p. Pavlausko ir p. Sakalauskienės nuomonės išsiskyrė. Taigi sutarta prie pokalbio sugrįžti vėliau su naujais pasiūlymais ir galimais sprendimais.

„Nebaikime susirinkimo rūgščiai“, – eidamas biuro link kolegei sako p. Pavlauskas ir stengiasi pokalbį kreipti smagesne linkme.

Ir dirbti, ir atsikvėpti

Sugrįžę į vadovo kabinetą turime laiko šiek tiek pasišnekučiuoti. Mano dėmesį atkreipia kabineto siena išpiešta uolų motyvais. Ponas Pavlauskas paaiškina, kad tai darbuotojų dovana.

„Mėgstu užsukti į laipiojimo uolomis salę. Komanda žino šį mano pomėgį ir gimtadienio proga padovanojo šį piešinį. Staigmena pavyko, bet, aišku, kažką įtariau, kai darbuotojai vis paklausdavo, ar penktadienį būsiu biure, ar tikrai savaitgalį neketinu užsukti į kabinetą. Pasirodo, tiesiog reikėjo laiko, kad dažų kvapas išsisklaidytų“, – šypsosi p. Pavlauskas.

Vadovo kabinete ant staliuko guli pradėta dėlioti dėlionė, o kita, jau surinkta, padėta ant grindų. Klausiu, ar čia dar vienas p. Pavlausko pomėgis. Pašnekovas paaiškina, kad dėlionės yra puiki priemonė greitai pailsėti. Kadangi vadovo kabinetas atviras visiems ir net jei p. Pavlausko nėra, kabinetu gali naudotis kiti komandos nariai. Taigi darbuotojai čia rengia susirinkimus arba ateina atsikvėpti, tuo pačiu ir padėlioti dėlionę.

„Kartais su darbuotoju susėdame prie stalo ir bedėliodami smulkias dėlionės detales, aptariame reikalus. Galbūt dėliojant dėlionę susirinkimas ir trunka ilgiau, nes du darbus turi daryti, ir dėlioti, ir kalbėti. Bet kita vertus, atsipalaiduoji ir viską paaiškini paprastais žodžiais“, – pasakoja pašnekovas.

Dar vienas vadovo susitikimas tądien – su Virginija Pipire, personalo vadove. Iš pradžių vadovė pažėrė šūsnį dokumentų, kuriuos vadovui reikia pasirašyti. Kol p. Pavlauskas dėlioja parašus, vadovė glaustai nupasakoja savo valdomo skyriaus situaciją. Didžiąją susitikimo dalį užima diskusijos apie naują įmonės biurą. Palinkę prie patalpų plano, vadovai nagrinėjo, ar erdvės suplanuotos taip, kad numatyta, ar bus patogu ne tik darbuotojams, bet ir klientams. Planuojama į naują biurą sostinės Kareivių g. persikelti rudens pradžioje.

Nors į vadovo kabinetą darbuotojai užsuka drąsiai, o prireikus gali juo naudotis, p. Pavlauskas turi ir sutartinių ženklų, nurodančių, kada vadovo reikėtų netrukdyti. Kai ant durų kabo raudonas pakabutis, panašus į tokį, kuriuos svečiai kabina viešbučiuose ant durų rankenos, tai reiškia, kad vadovas užsiėmęs, bet jei jo labai reikia, galima skambinti telefonu. Mėlynas pakabutis – galima laisvai užeiti.

„Darbuotojai vis užeidavo į kabinetą, kai vykdavo susitikimas ar kalbėdavau telefonu. Tuomet pokalbis tiesiog „nusimuša“, kad to nebūtų sugalvojome šiuos ženklus“, – detalizuoja p. Pavlauskas.

Naujos tradicijos

Įmonėje dirba daugiau nei 60 žmonių. Bendrovė turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje. Kiekvieną penktadienį biuruose vyksta pusryčiai darbuotojams. Renginys transliuojamas internetu bei įrašinėjamas, kad norintieji galėtų vėliau dar kartą perklausyti pranešimus ar peržiūrėti prezentacijas.

„Iš pradžių kiekvienas vadovas parengė pristatymus pasirinkta tema. Buvo pranešimų apie laisvalaikį, apie pomėgius ir t.t. Dabar pusryčius organizuoja darbo grupės, kurios papasakoja apie savo grupės veiklą“, – pasakoja p. Pavlauskas.

Pasak pašnekovo, jo vienas kaip vadovo siekių, kad darbuotojai nuolat tobulėtų ir siektų vis naujų tikslų.

„Turiu tokį posakį, kad darbas turėtų tikti ir patikti. Juk darbovietėje praleidi didžiąją dienos dalį. Jeigu pastebiu, kad darbuotojas prastai jaučiasi, iš karto kalbuosi, bandau identifikuoti problemą“, – sako pašnekovas.

Ponas Pavlauskas įmonėje dirba trejus metus, beveik dvejus iš jų vadovauja bendrovei. Jis prisipažįsta, kad sėdęs į vadovo kėdę, įdiegė naujų vadybos principų. Pavyzdžiui, pirmadieniai tapo susitikimų su padalinių vadovais diena.

„Supratau, kad darbinių susirinkimų metu negali iki galo suprasti, kokia iš tiesų yra situacija įmonėje. Darbe praleidi 8 val., namuose – 16 val. ir kartais tai, kas nutinka namuose turi įtakos darbui. Manau, kad vadovui reikėtų žinoti visas aplinkybes“, – kalba pašnekovas.

Dar viena p. Pavlausko praktikuojama komunikacijos priemonė – kartą per mėnesį rašomas vadovo naujienlaiškis darbuotojams.

„Vadovo pozicija dviprasmiška. Kad vadovautum, turi žinoti, kas vyksta. Tačiau vadovavimas užkerta kelią žinojimui. Ieškojau būdo, kaip gauti informaciją iš darbuotojų, kuria jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių vengia pasidalinti. Yra elektroninio pašto dėžutė, prie kurios gali prisijungti kiekvienas darbuotojas ir iš jos anonimiškai parašyti man laišką. Iš šios dėžutės esu gavęs gal vieną laišką. Visgi dažniausiai darbuotojai man tiesiai parašo“, – pasakoja p. Pavlauskas.