A. Čičelis: „Iš valdybos narių tikimasi, kad jie asmeniškai augs greičiau nei auga įmonės“

P. Aivarai, daugiau nei 25 metus dirbate finansų sektoriuje. Kaip keitėsi pats sektorius Lietuvoje? Kokios yra sektoriaus perspektyvos?

Be abejonių, finansų sektorius per šį laikotarpį keitėsi kardinaliai. Atsimenu savo pirmąjį darbą banke  – sėdėdavau prie telefono ir informuodavau skambinančius klientus apie jų mokėjimų kortelių likučius. Kito būdo sužinoti kortelės likutį 1997-aisiais metais tiesiog nebuvo. Pokyčiai vyko visomis prasmėmis: keitėsi technologijos, radosi nauji rinkos žaidėjai, augantys verslai reikalavo iš finansų sektoriaus daugiau instrumentų ir paslaugų.

Dabartinėje rinkoje įžvelgiu ir gerų, ir, deja, nemažai taisytinų dalykų. Džiugu, kad finansų rinka per pastarąjį dešimtmetį pasipildė naujais žaidėjais. Rinkoje veikia ne tik klasikiniai bankai, bet ir stiprėjančios kredito unijos, specializuoti bankai, skolos kapitalo fondai, tarpusavio skolinimo platformos, mokėjimo įstaigos. Gyventojai ir įmonės turi pasirinkimo galimybę. Visgi rinka išlieka labai konsoliduota – trys didžiausi žaidėjai užima labai didelę rinkos dalį. Kaip Lietuvos nesėkmės istoriją vertinu faktą, kad iš Baltijos rinkų pasitraukė tokie strateginiai, mūsų rinką gerai išmanantys žaidėjai  kaip Nordea, DNB, Danske, Unicredit, Kredyt. Likę didieji bankai turėdami ženklią rinkos dalį, deja, nėra suinteresuoti aktyviau veikti rizikingesniuose segmentuose: smulkiojo ir vidutinio verslo, inovacijų finansavime  ir pan., teikti labiau sofisktikuotų finansinių paslaugų.  Džiugu, kad atsirado jau minėti nauji rinkos žaidėjai, tačiau jie pilnai užpildyti rinkos spragų, deja, dar negali.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad Lietuvoje ūkio subjektai yra per daug priklausomi nuo bankinio ir panašaus finansavimo. Tokio pobūdžio skolinimasis tebesudaro daugiau kaip 90 proc. visų įmonių ir gyventojų  finansinių skolų. Europoje, tarkim, šis rodiklis neviršija 70 proc., o JAV – yra žemiau nei 30 proc. Pagrindinė šios situacijos priežastis yra menkai išvystytos kapitalo rinkos. Apie jų svarbą daug kalbama, tačiau pokyčiai labai lėti. Apie sėkmingus IPO (lėšų pritraukimą leidžiant akcijas) beveik negirdime, obligacijų emisijos taip pat nedažnos.

Šiuo metu dirbate labai skirtingose valdybose, stebėtojų taryboje: BMI Executive Institute, ProBro group, INVEGOS, taip pat daug metų dirbote SEB banko, Investors Forum valdybose. Kas nulemia Jūsų apsisprendimus dirbti valdybose?

Džiaugiuosi, kad savo patirtį galiu panaudoti ne vienoje, o keliose įmonėse. Tokiu būdu galiu ne tik prisidėti ir dalintis žiniomis, bet ir pats tobulėju susipažindamas su skirtingais verslo modeliais ir iššūkiais. Jungiuosi prie įmonių, kurios visų pirma turi skaidrų ir tvarų verslo modelį, turi ambicijų investuoti ir augti, diegti inovacijas, tapti sektoriaus lyderiais. Pavyzdžiui, Probro sukūrė gana unikalų frančizės principu paremtą verslo modelį, kuris leido greitai tapti rinkos lyderiu Lietuvoje, o dabar sparčiai skverbtis  į Baltijos ir Skandinavijos rinkas. BMI taip pat nusprendė išnaudoti savo potencialą užsienio rinkose įsteigdami Briuselyje verslo programų institutą, kuris sėkmingai veikia. Tikrai netikėti, bet puikūs lietuviško verslo sprendimai.  Žinoma, visos ambicingos įmonės susiduria su daugybe iššūkių, klaidų ir išmoktų pamokų, tačiau tokios idėjos ir ambicijos mane nepaprastai žavi ir smagu būti jų dalimi.

Vis dažniau stebiu, kad Lietuvos verslas drąsiai diegia gerosios valdysenos principus, kviečia prisijungti nepriklausomus įmonių stebėtojų tarybų ar valdybų narius – taip įmonės pasitelkia rinkoje esančią patirtį ir kompetenciją.

Kokių asmeninių savybių reikalauja darbas įmonių valdybose?

Valdybos dažniausiai formuojamos taip, kad jos nariai papildytų vienas kitą, turėtų skirtingą profesinę patirtį, privalumus ir kompetencijas.  Todėl darbas valdyboje visų pirma yra darbas komandoje. Gebėjimas ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir aktyviai klausytis, priimti ir gerbti nuomonių įvairovę, ieškoti kompromiso yra labai svarbu. Iš valdybos narių asmeniškai tikimasi augti greičiau nei auga įmonė, matyti platesnį kontekstą, kritiškai mąstyti, strategiškai žvelgti į industrijos ir verslo vystymą, modeliuoti ir prognozuoti ateities veiksmus ir scenarijus.  Visada esminiu priešu yra pokyčių baimė, tad valdyboje svarbu nuolat vienas kitą „challenginti“ (liet. mesti iššūkį), kelti klausimus, nepasiduoti susidūrus su pasipriešinimu. Na ir gera nuotaika,  pozityvus mąstymas bei humoro jausmas visada padeda sėkmei.

Kokios yra geriausios Jūsų išmoktos pamokos dirbant įmonių valdybose?

Vienos valdybos, kurioje dirbu, įmonės savininkas taip pat einantis valdybos pirmininko pareigas dažnai kartoja: „Nebijau konkurentų, nebijau rinkos pokyčių. Bijau tik.... pats savęs. Jei mes sustosime, pamiršime inovuoti  ir investuoti, rūpintis darbuotojais ir klientais, tuomet visos baimės materializuosis. Priešingu atveju viskas bus gerai“. Aš dažnai tai prisimenu ir stengiuosi kartoti kitiems.

Koks yra geriausias patarimas, kurį esate gavęs kaip valdybos narys?

Patarimas vertinti ilgalaikę įmonės perspektyvą, o ne trumpalaikius pasiekimus. Suprantu, kaip žmogiška ir paprasta yra vertinti tai, kas po nosimi, ką galiu pasiekti čia ir dabar. Man ne kartą teko bendrauti su didelių užsienio įmonių savininkais. Kalbant su jais diskusijos retai sukasi apie dabartį, jiems visų pirma rūpi, kiek tvarus yra jų verslas, kaip jis atrodys po dešimtmečio, kokį verslą jie paliks savo palikuoniams. Dirbdamas banke iš arti mačiau nemažai įmonių. Tiesa yra tokia, kad neretai lietuviško kapitalo įmonėse pasigesdavau ilgalaikės verslo perspektyvos. Orientacija tik į trumpalaikę verslo strategiją lemia tai, kad tokioms įmonėms krizės smogia stipriausiai, jos nėra atsparios reputacijos skandalams.  Kaip valdybos narys visada palaikau į ilgalaikę perspektyvą orientuotus sprendimus, dažnai  atsisakant čia ir dabar „žemai kabančių vaisių“.

Ką tik tapote nacionalinės plėtros įstaigos INVEGA stebėtojų tarybos nariu, einate pirmininkės pavaduotojo pareigas. Kokia yra Jūsų asmeninė motyvacija prisijungt prie šios įstaigos? Ar turite asmeninę ambiciją, kurią ketinate realizuoti?

Manau, kad INVEGA šiuo metu turi ypatingai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai ir verslui. Kaip jau minėjau, bankinė ir finansų rinka yra labai konsoliduota ir tikrai neatliepia visų Lietuvos verslo ir ekonomikos dalyvių poreikių. Tai ypač aktualu jaunam verslui, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms užsitikrinti finansavimą yra tikrai sudėtinga. Turime nemažai rinkos segmentų, kurie nesulaukia pakankamo finansų institucijų dėmesio. Būtina toliau plėsti verslo finansavimo rinką, investuoti į pridėtinę vertę valstybei kuriančius projektus. Tokia ir yra INVEGOS rolė.

Daug metų esu vadovavęs įvairiems verslo bankininkystės padaliniams, puikiai išmanau Lietuvos verslo problematiką ir iššūkius, tad tikiu, kad galiu panaudoti savo žinias tobulinant INVEGOS veiklą, prioretizuojant ir nukreipiant turimus resursus ten, kur jų labiausiai reikia. Na, o asmeninė ambicija – pagaliau išjudinti kapitalo rinkas,  sukurti daugiau galimybių ekonomikos dalyviams skolintis kapitalo rinkose, turime investuoti  ne tik į palankių sąlygų ir paskatų sukūrimą, bet ir rinkos švietimą. INVEGA ir kitos institucijos jau dirba šia kryptimi, tačiau, neabejoju, kad galime padaryti daug daugiau. 

Šiuo metu paskelbta INVEGOS valdybos pirmininko ir narių atranka. Valdyba bus atskaitinga stebėtojų tarybai.  Kokią komandą tikitės sukviesti? Kokius lūkesčius komandai turite?

Šiuo metu renkame vadovų komandą, kuri sudarys naująją INVEGOS vykdančiąją valdybą (angl. „Executive Board“). Siekiame pritraukti geriausius ir didelę patirtį turinčius finansų sektoriaus profesionalus. Ateinantis laikotarpis INVEGAI bus itin atsakingas. Iš keturių nacionalinės plėtros įstaigų INVEGOS pagrindu bus kuriama nauja organizacija, tad daug reikės nuveikti norint sustyguoti naująjį mechanizmą. Iš Europos Komisijos Lietuvą netrukus pasieks milijardinės injekcijos, kurias pavesta administruoti INVEGAI. Turėsime unikalią galimybę finansuoti pramonės žalinimą, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, atsinaujinančių resursų plėtrą, kibernetinio saugumo sprendimus. Tad siekiame pritraukti geriausius specialistus, kurie tam tikra prasme būtų pasišventę ir kuriems  išties rūpėtų Lietuvos pažanga. Naujos valdybos nariams tai bus tikrai ambicingas, tačiau, neabejoju, tuo pačiu metu ir vienas įdomiausių, prasmingiausių karjeros etapų. Žinoma, svarbu, kad INVEGOS valdybos nariai būtų ne tik stiprios asmenybės, bet ir darni, vienas kitą papildanti svajonių komanda.

Jungiasi 4 skirtingos nacionalinės plėtros agentūros. Sujungus juridinius vienetus,  susijungs skirtingos įmonių kultūros.  Ar tai sustiprins įmonę, ar taps iššūkiu kuriant vieną įmonės veiklos strategiją?  Kokią rolę vaidina valdyba kuriant įmonės kultūrą?

Be abejo, įmonių sujungimas visada yra nelengvas procesas. Skirtingose įmonėse žmonės turi skirtingus darbo organizavimo principus, bendradarbiavimo kultūrą, tradicijas. Tačiau visos keturios įmonės turėjo labai panašią misiją – pildyti Lietuvos finansų rinkos spragas, stiprinant rinkos atsparumą ir konkurencingumą. Neabejoju, kad dirbant vienoje organizacijoje, dalinantis patirtimi ir geriausia praktika, darbas bus efektyvesnis, o klientams naudotis vienintelės nacionalinės plėtros agentūros  paslaugomis bus paprasčiau.  Tikiuosi, kad šiuo metu renkama nauja įmonės valdyba bei vadovų komanda ir taps bendros kultūros katalizatoriumi. Viena iš valdybos užduočių bus ieškoti ne skirtumų, o bendrysčių sujungiamose įmonėse ir surasti sprendimus, kurie leis pasiekti geriausius rezultatus ir kartu skatinti Lietuvos pažangą.