Ar pavyks naujokus pastatyti į vietą

Publikuota: 2016-11-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Atrodytų, po „žaliai valstietiško cunamio“, persiritusio per visą Lietuvą, naujajame Seime gauti 56 mandatai užtikrina Ramūno Karbauskio (ar Sauliaus Skvernelio?) vedamos partijos galimybes nesunkiai įgyvendinti bent jau daugumą rinkimų pažadų. O tarp jų yra ir, švelniai tariant, gana prieštaringai vertinamų.

Kai juos išvardiji vienoje vietoje, atrodo bauginamai: alkoholio prekybos valstybinis monopolis ir drakoniškos svaigalų prieinamumo mažinimo priemonės, faktiškai prilygstančios sausajam įstatymui, valstybinių vaistinių tinklas, milijonus kainuosiančio, bet nebūtinai efektyvesnio už komercinius valstybinio banko kūrimas, mokinio ir studijų krepšelių naikinimas, universitetų tinklo optimizavimo stabdymas, ambulatorijų ir vietinių nedidukių ligoninių išsaugojimas ištuštėjusioje provincijoje, pasipriešinimas lankstesnių darbo santykių įteisinimui, esminė mokesčių pertvarka, galbūt įvedant ir progresinius mokesčius, II pakopos pensijų fondų faktiškas nacionalizavimas grąžinant juos į „Sodros“ glėbį, pensijų ir kitų socialinių išmokų gerokas padidinimas, tradicinių šeimos vertybių puoselėjimas, kuris gali virsti į viduramžiško raganų deginimo įteisinimą. Ir dar daug kitų.

Bet stop! Nejaugi visus šiuos nepigiai kainuosiančius pažadus Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) lengvai įgyvendins? Abejotina. Pirmiausia todėl, kad valstiečių-žaliųjų lyderiai jau patys pradeda suvokti dalies rinkimų devizų ir šūkių nepagrįstumą. Viešojoje erdvėje jie vis dažniau pripažįsta, kad visko padaryti nepajėgs. Nes ir koalicijos partneriai bei prezidentė nesutiks, ir Europa raukys nosį, ir daug kainuos, ir politinės bei ekonominės aplinkybės neleis. Pagaliau, kaip paaiškėjo, toli gražu ne visi triukšmingai dalyti pažadai buvo suvokiami kaip rimti ir įgyvendinami, o buvo iškart nurašyti kaip patiklių rinkėjų medžiojimo priemonės.

Vis dėlto dalis „raudonųjų linijų“ VŽS programiniuose reikalavimuose liko ir po rinkimų. Tai pirmiausia naujojo Darbo kodekso peržiūra, galbūt net stabdant jo įsigaliojimą, taip pat pensijų didinimas, „krepšelizacijos“ atsisakymas švietimo sistemoje, svaigalų prieinamumo mažinimas, mokesčių reforma, aukštojo mokslo pertvarka, tiesa, paliekant „mažuosius“ universitetus. Dėl kitų nuostatų esą galima derėtis ir ieškoti veiksmingiausių sprendimų.

Reikia viltis, kad per VŽS derybas su socialdemokratais dėl valdančiosios koalicijos sudarymo kaip tik ir išryškės, kurios pozicijos yra nejudinamos, o kurios – galinčios palaukti kompromisų. Spėjama, kad pastarųjų bus absoliuti dauguma.

Ir subliūkš tada politikos naujokų nepagrįstas entuziazmas „pasaulį seną išardyti lig pamatų...“ Beje, ekspertai teigiamai vertina senų politikos vilkų socialdemokratų apsisprendimą eiti į koaliciją, nors jiems būtų parankiau dabar pabūti opozicijoje, pergrupuoti jėgas ir tinkamai pasirengti kitiems rinkimams. Nes jeigu VŽS būtų dabar palikta viena (o su konservatoriais jiems, atrodo, vis vien nepavyktų rasti bendros kalbos), bandytų sudaryti mažumos Vyriausybę arba jokios nesudaryti, grėstų pirmalaikiai Seimo rinkimai, kuriuos VŽS tikrai laimėtų didžiuliu balsų skirtumu. Visiems politinio proceso dalyviams akivaizdu, kad reikia leisti valstiečius-žaliuosius į valdžią, tik tuo pat metu juos bandyti kontroliuoti, mažinti jų apetitus siekiant neapgalvotų žingsnių.

Juolab kad VŽS, panašu, yra milžinas molinėmis kojomis. Verčiau jau sukandus dantis eiti į valdžią, bandyti tą Galijotą pastatyti į vietą, negu leisti jam siautėti dabar ar truputį vėliau. Nebūtų nuostabu, jeigu ilgainiui ši partija imtų byrėti į skirtingų ideologinių pažiūrų gabaliukus. Tuomet atsivertų galimybių tradicinėms partijoms imti iniciatyvą į savo rankas net nelaukiant eilinių Seimo rinkimų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau