Trečdalyje apygardų rezultatai per dvi savaites apsivertė aukštyn kojomis

Per dvi savaites tarp pirmojo ir antrojo turo Seimo rinkimų lyderis pasikeitė beveik trečdalyje vienmandačių apygardų – 20-tyje iš 68, rodo preliminarūs duomenys.

Tai gerokai viršija keliuose pastaruosiuose Seimo rinkimuose susiformavusią tendenciją, kai tarp pirmojo ir antrojo turo rinkimų lyderis pasikeisdavo ne daugiau kaip penktadalyje apygardų.

Toks „virsmas“ per dvi savaites šįkart labiausiai buvo naudingas Valstiečių ir žaliųjų sąjungai (VŽS), kuri triuškinamai laimėjo ne tik antrajame Seimo rinkimų ture, bet ir apskritai pačius rinkimus. Šios partijos kandidatai antrajame ture laimėjo net 37 apygardose iš 42 (įskaitant ir du atvejus, kai kandidatai vienmandatėse apygardose formaliai buvo „savarankiškai išsikėlę“, bet iš tikrųjų įrašyti į VŽS kandidatų sąrašus), o apskritai naujame Seime turės 56 narių frakciją.

Ypač daug tokių apygardų, kuriose antrajame ture spalio 23-ąją laimėjo ne tas kandidatas, pirmavęs po spalio 9 d. įvykusio pirmojo turo, buvo Kaune – net keturios. Pvz., Panemunės apygardoje pirmajame ture daugiausiai balsų – 26% – buvo surinkęs Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatas Tadas Langaitis. Antroje vietoje, gavęs 20,5% balsų, tuomet liko VŽS atstovas Aurelijus Veryga. Bet pastarasis antrajame ture nugalėjo Panemunėje, surinkęs 55,4% balsų, o p. Langaitis gavo 42,4%.

Iš 68 apygardų, kuriose vyko antrasis turas, TS–LKD su VŽS kandidatais kovojo 22 apygardose. Net 9 iš jų konservatoriai pirmavo prieš dvi savaites, bet pralaimėjo antrajame ture.

15-oje apygardų vyko valstiečių-žaliųjų ir socialdemokratų dvikova. Penkiose iš jų rinkimų lyderis tarp pirmojo ir antrojo turo pasikeitė – nė karto socialdemokratų naudai.

TS–LKD naujame Seime turės iš viso 31 atstovą, Socialdemokratų partija – 17, Liberalų sąjūdis – 14, Tvarkos ir teisingumo partija – 9, Lenkų rinkimų akcija – 8.

infogr.am::a3704337-496c-4013-85e8-42e6286f57ab

FOTOGALERIJA Antrasis Seimo rinkimų turas (34 nuotr.)