VŽ paaiškina: kas vyks po rinkimų – rezultatų tvirtinimas, pirmasis posėdis, kabineto sudarymas

Publikuota: 2016-10-23
Lietuvos Respublikos Seimo rūmų posėdžių salė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos Respublikos Seimo rūmų posėdžių salė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Po šį sekmadienį vykstančio antrojo Seimo rinkimų turo paaiškės visa naujos kadencijos parlamento sudėtis. Galutiniai balsavimo rezultatai turėtų būti patvirtinti per kitą savaitę, pirmasis naujojo Seimo posėdis įvyks per artimiausią mėnesį, nauja Vyriausybė turėtų būti suformuota ir pradėti dirbti per artimiausius du mėnesius.

Susirinks iki lapkričio vidurio

Jeigu nebus jokių didesnių informacijos teikimo trukdžių, jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį turėtų būti paskelbti visi preliminarūs Seimo rinkimų antrojo turo rezultatai. Tuomet ir paaiškės, kuri partija naujame Seime turės didžiausią frakciją ir, atitinkamai, įgis pirmumo teisę inicijuojant valdančiosios koalicijos ir naujos Vyriausybės formavimą.

Derybos dėl valdžios dalybų, spėjama, prasidės jau pirmąją naktį po rinkimų ir tęsis tol, kol bus pasirašyti atitinkami susitarimai, pirmiausia dėl atsakomybės sričių (ministrų portfelių) kabinete pasidalinimo bei dėl pagrindinių naujos Vyriausybės programinių nuostatų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vėliausiai kitą sekmadienį, spalio 30 d., turi patvirtinti galutinius spalio 9 ir 23 d. įvykusių Seimo rinkimų rezultatus tiek daugiamandatėje apygardoje, tiek ir visose vienmandatėse. Bus paskelbtas oficialus išrinktų Seimo narių sąrašas.

VRK sprendimai dėl rinkimų rezultatų dar gali būti skundžiami teismuose, bet tai vargu ar sustabdys tolimesnes politines procedūras.

Konstitucijoje nurodoma, kad „Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių“. Pirmosiomis lapkričio dienomis, konstatavusi, kad išrinkta daugiau kaip trys penktosios parlamentarų, prezidentė Dalia Grybauskaitė įgis konstitucinę teisę sušaukti pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį. „Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui“, – rašoma Konstitucijoje.

Tad ne vėliau kaip lapkričio 14 d. naujasis Seimas pradės darbą. Pirmajame posėdyje, kuriam pirmininkaus vyriausiasis parlamentaras, visi Seimo nariai prisieks ir, vadovaudamiesi susitarimais dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, išrinks naujojo parlamento vadovybę – pirmininką ir kelis jo pavaduotojus.

Tuo atveju, jeigu iki pirmojo posėdžio nebus sugebėta susitarti dėl Seimo pirmininko kandidatūros, parlamentui kurį laiką vadovaus vyriausias amžiumi Seimo narys. Bet bandymai išrinkti Seimo vadovą bus kartojami nuolat iki bent vienas jų pasibaigs sėkmingai.

Atsistatydins, bet toliau laikinai eis pareigas

Sulig naujojo Seimo pirmuoju posėdžiu baigiasi ankstesniojo Seimo narių įgaliojimai. Be to, tą pačią dieną Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė grąžins įgaliojimus prezidentei. Pastaroji įpareigos visus kabineto narius toliau laikinai eiti savo pareigas iki, kaip rašoma Konstitucijoje, „bus sudaryta nauja Vyriausybė“.

Taigi, ligšiolinės Vyriausybės formalus atsistatydinimas pirmąją naujojo Seimo darbo dieną atvers kelią naujo ministrų kabineto sudarymo procedūroms, bet pati p. Butkevičiaus Vyriausybė ir toliau, dar bent dvi-tris savaites laikinai išlaikys įgaliojimus.

Konstitucija numato, kad prezidentas privalo per 15 dienų nuo Vyriausybės atsistatydinimo teikti Seimui naujo ministro pirmininko kandidatūrą. Dar 1998 m. paskelbtas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad „Lietuvoje galioja parlamentinės valstybės tradicija – prezidentas nėra laisvas pasirinkti bet kokią ministro pirmininko kandidatūrą, nes Seimui privalu teikti tą kandidatą, kurį prezidentui pasiūlo valdančiąją daugumą sudariusios partijos“.

Tiesa, jeigu per nurodytus konstitucinius terminus parlamentinės partijos taip ir nesugeba pasiūlyti jokios tarpusavyje suderintos premjero kandidatūros, prezidento įgaliojimai yra platesni – tokiu atveju p. Grybauskaitė vis vien privalės teikti greičiausiai kompromisinį ir nepartinį kandidatą į Vyriausybės vadovus.

Premjerui patvirtinti 71 balso nereikia

Nei Konstitucija, nei įstatymai nenumato, kiek kartų prezidentas gali teikti kandidatus į premjerus, jeigu Seimas nuolat juos atmeta. Tai reiškia, kad šis konstitucinis procesas gali tęstis tol, kol parlamentarų dauguma sutinka su pateiktąja kandidatūra. Beje, balsuojant dėl premjero kandidatūros visai nebūtina, kad jį Seime paremtų 71 parlamentaras – patvirtinimui pakanka daugiau kaip pusės nuo dalyvaujančių posėdyje Seimo narių balsų, tiesa, dalyvauti turi ne mažiau kaip 71.

Kai premjeras patvirtinamas ir jam pavedama sudaryti Vyriausybę, jis turi dar 15 dienų kabinetui suformuoti – prezidentei bus teikiami kandidatai į ministrus, valstybės vadovė juos tvirtins (arba ne, tokiu atveju valdančiosioms partijoms teks ieškoti kitų kandidatų) ir naujai sudaryta Vyriausybė pateiks Seimui savo veiklos programą.

Tik po to, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma patvirtins Vyriausybės programą ir visi kabineto nariai prisieks Seime, bus formaliai užbaigtas naujos Vyriausybės sudarymo procesas – ji pradės dirbti, o ligšiolinis laikinasis kabinetas galutinai neteks įgaliojimų.

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad paprastai nauja Vyriausybė pradeda dirbti maždaug po trijų-keturių savaičių nuo pirmojo Seimo posėdžio – apie gruodžio pradžią.

Kokiu atveju galimi pirmalaikiai rinkimai?

Prognozuodami po šių rinkimų gana įtemptas ir sudėtingas partijų derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo, kai kurie politikai ir apžvalgininkai užsiminė apie galimą konstitucinę aklavietę, kuri gali atvesti ir prie pirmalaikių Seimo rinkimų.

Konstitucija yra numačiusi „Seimo paleidimo“ ir pirmalaikių rinkimų surengimo galimybę, tačiau nustatytos griežtai ypatingos politinės-teisinės sąlygos jiems paskelbti.

Pirmiausia, Seimas pats gali apsispręsti paskelbti tokius pirmalaikius rinkimus. Tam reikia, kad už nutarimą dėl jų paskelbimo balsuotų ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – bent 85 parlamentarai iš 141.

Be to, Konstitucijoje rašoma: „Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:

1) Jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.“

Taigi, pirmuoju atveju turi susidaryti tokia situacija, kai Seimas jau yra patvirtinęs ministro pirmininko kandidatūrą, bet niekaip negeba pritarti naujos Vyriausybės programai, pvz., dalis valdančiosios koalicijos narių nepritaria kai kuriems paskirtiesiems ministrams.

Tuo metu nesutarimas dėl premjero kandidatūros Seime anaiptol nereiškia, kad tokiam parlamentui grėstų paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai. Nebent pats Seimas, suprasdamas, jog negeba konstruktyviai susitarti dėl valdančiosios koalicijos ir tvarios Vyriausybės sudarymo, priima nutarimą „pasileisti pats“.

FOTOGALERIJA Antrasis Seimo rinkimų turas (34 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau