Lopysime duobes ar tiesime greitkelį?

Publikuota: 2016-10-11
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Socialdemokratai Seimo rinkimuose patyrė fiasko – ilgą laiką pirmavę įvairiose apklausose, planuoto rinkėjų palankumo taip ir nesulaukė. Ir nors partijos lyderis Algirdas Butkevičius tikina klaidų nepadaręs, socialdemokratų nesėkmė turi priežasčių ir iš jų turėtų pasimokyti būsimoji valdžia.

„Kai kas sako, kad naujasis Darbo kodeksas yra socialdemokratų šūvis sau į koją, bet aš galiu pasakyti, kad geriau šūvis sau į koją nei šūvis Lietuvai į smilkinį“, – spaudos konferencijoje sakė socialdemokratų lyderis. Apie šūvių „gerumą“ ir jų vietas tegul sprendžia pats p. Butkevičius, tačiau jo įpėdiniams būtų naudinga įsisąmoninti kitą tiesą: svarbius sprendimus reikia daryti kadencijos pradžioje. Darbo kodeksas ir tapo vienu iš tų akmenų po socialdemokratų kaklu, timptelėjusių juos žemyn. Apie naująjį darbo santykius reglamentuojantį įstatymą buvo prikurta įvairiausių baubų, o jiems paneigti nebeužteko laiko. Žingsnis buvo drąsus, tačiau žengtas ne laiku.

Dar viena klaida, kuri surijo socialdemokratų reitingo balus, – pernelyg marga koalicija. Norėdami turėti konstitucinę daugumą, socialdemokratai į savo draugiją nepasibodėjo įtraukti marginalų. O šie sėdėjo krūmuose ir pylė pamazgas ant stambiųjų koalicijos partnerių, retkarčiais pašantažuodami. Užtenka prisiminti istorijas su parlamentarais iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – kad ir energetikos viceministrės Renatos Cytackos epopėją. Daugiau nei abejotinos kompetencijos energetikos srityje persona nesilaikė Lietuvos įstatymų, nevykdė teismų įsiteisėjusių sprendimų ir kt. Kurį laiką drumstę vandenį, lenkai galiausiai pasitraukė iš koalicijos. Ne pyragai socialdemokratams buvo ir koalicinė bičiulystė su Darbo partija, ką gero socialdemokratams davė Rolando Pakso „tvarkiečiai“? Jei sumušus rankomis vieną vakarą geriamas šampanas, naivu manyti, kad šventė tęsis visada. Visus „akmenis“ tekdavo susirinkti socialdemokratams, užtat koalicijos partneriai suskubdavo nusipinti nors mažutį laurų vainikėlį.

Politikai taip ir neišmoko daryti to, ko nori rinkėjai, – permainų. Ekonomikai kylant galima tempti gumą, tačiau žmonių netenkina plaukimas pasroviui. Jie trokšta pokyčių, jie puoselėja didesnius lūkesčius. Kalbant metaforomis, reikėtų suprasti, kad negali iš karto išasfaltuoti visų kelių. Tad tenka rinktis – ar lopyti duobes, ar tiesti greitkelį. Jei greitkelį, tai ir sparta turi būti visiškai kitokia.

Jaunų žmonių politika – tai greitkelis, kuris sulaikytų jaunimą Lietuvoje. Tegul jie dirba, kiek nori: nori užsidirbti – tegul dirba tiek valandų, kiek ir kur nori bei gali. Ne kas nors turi spręsti, kiek žmogui dirbti, juolab jei rūpinamės mažėjančiu gimstamumu. Leiskime jaunoms mamoms dirbti pusę dienos ar tiek, kiek joms reikia, – socialdemokratai to nepadarė. Kaip ir neidentifikavo, kodėl jaunimas vis dėlto bėga iš Lietuvos...

Lietuvoje jaučiama lyderystės stoka – net rinkimus laiminčios partijos neturi charizmatiškų lyderių. Dvejojantys, neapsisprendžiantys, lūkuriuojantys politikai netraukia žmonių. Socialdemokratų lyderio pavyzdžiu niekas neturėtų sekti. Dabar politikos arenoje matome šešėlyje stovintį oligarchą – bet kaip gali partijos lyderis neprisiimti atsakomybės?

Ir galiausiai – skandalai. Nors p. Butkevičius rinkimų naktį aiškino, kad „skandalai neatitinka tikrovės“, tos tikrovės pats ir neatskleidė. Partijos draugo Juozo Oleko gynimas nepadidino socialdemokratų populiarumo – neskaidrūs viešieji pirkimai, galimi „otkatai“ – tai tie moraliniai dalykai, kuriems jaunimas yra ypač nepakantus. Šiuo atveju sprendimas turėjo būti paprastas: nesugebi susitvarkyti savo ūkyje, pasitrauk. Tai bus pamoka ir kitoms partijoms. Liberalų sąjūdžio pavyzdys parodė, kad apsivalius galima sėkmingai judėti pirmyn.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau