Rinkimų atgarsiai: permainų troškulys

Publikuota: 2016-10-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Išaušus rytui po naktinio rinkimų rezultatų laukimo, tapo aišku, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rokiruotė rinkiminėje šachmatų partijoje pavyko – jų balsų kraitė kol kas įspūdingiausia. Jiems ant kulnų lipanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų komanda išryškino šių rinkimų tendenciją – žmonės nori permainų.

Politologai, laukdami pirmųjų rinkimų rezultatų, tikino, kad šie rinkimai buvo mažiausiai prognozuojami per pastaruosius penkiolika metų. Ar buvo aktyvūs? Nelabai. Nors išankstinio balsavimo dienomis Vilniuje buvo nutįsusios didžiulės savo pilietinės pareigos atlikti atėjusio jaunimo eilės, bendras balsavusiųjų skaičius buvo menkesnis nei prieš ketverius metus – savo poziciją dėl šalies valdymo išreiškė vos pusė tokią teisę turinčių piliečių. Tačiau tai, kad jaunimas buvo itin aktyvus, bylojo apie permainų troškimą.

Gabrielius Landsbergis, konservatorių lyderis, aiškino, kad jų politinė jėga sieks įrodyti, jog galima ir kita politika, įmanomas skaidrumas. Todėl, pasak jo, politikoje reikia naujų veidų – tai taikytina ir socialdemokratams. „Gana jau tų pačių, per skandalus perėjusių, asmenų“,– teigė p. Landsbergis.

Ar vien naujais veidais švies lyderiaujanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS)? Skambių frazių iš jos stovyklos sklido apsčiai, be to „valstiečiai“ sumaniai panaudojo savo kozirį – nemažai simpatijų susišlavusį Saulių Skvernelį. Kuriam Ramūnas Karbauskis jau ruošia premjero krėslą. Ir neslepia būsimo ministrų kabineto vizijos – jis tikina, kad naująją Vyriausybę turi sudaryti tik profesionalai, o ne partinio bilieto privilegiją turintys politikai.

Su kuo naujieji rinkimų lyderiai sudarys koaliciją? Kaip ir visų barjerą peržengusių partijų atstovai, „valstiečiai“ tikina lauksiantys antrojo turo. Tiesa, p. Karbauskis prabilo apie galimybę kartu dirbti ir su konservatoriais, ir su kol kas trečioje vietoje esančiais socdemais. Politologai tikina: „valstiečiai“ yra susiskaldę, todėl jiems būtų naudinga dirbti ir su kairiaisiais, ir su dešiniaisiais – kad įtiktų abiems VŽS stovykloms. Pavyzdžiui, jų gretose esantis buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas sakėsi sunkiai įsivaizduojantis savo darbą Vyriausybėje (o kalba jis apie finansų ministro postą), jei premjeru išliktų p. Butkevičius.

Naujo premjero vardo dar teks palaukti geras dvi savaites, tačiau socialdemokratams lyderystė praktiškai jau nešviečia. Beje, nelinksma ir kitų valdančiųjų partijų gretose – vienmandatėse apygardose patirtas fiasko parodė, kaip žmonės įvertino jų ketverių metų darbą. Arba tiesiog buvimą Seimo nariu. Panašu, kad visiškai nelinksmos gaidos skamba ir Darbo partijos stovykloje bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje.

Šie rinkimai tik dar kartą patvirtino jau Lietuvoje susiformavusią taisyklę – į Seimą patenka vos prieš rinkimus krūvon susimetusi partija, sąjunga etc. Ir ne tik patenka – sugeba net užšokti ant lyderiaujančio arkliuko. Šįkart, pasak politologų, jis Trojos arklio pavidalu į šalies parlamentą gabena naujuosius tautos „gelbėtojus“. Kurių lyderis, didžiausias Lietuvos žemvaldys, yra aršiai kovojęs prieš laisvą žemės pardavimą, pagarsėjo frazėmis apie NATO, ES.

Ar „valstiečiai“ prognozuojami? Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, sako, kad pramonei, verslui ypač svarbu žinoti, ar koalicinės Vyriausybės darbai užtikrins sąlygas, leidžiančias pramonei tvariai augti.

„Verslo žinių“ atlikta apklausa parodė, kad sprendimų priėmėjai balsuoja už dešiniuosius – Tėvynės sąjungą ir Liberalų sąjūdį. Beje, rinkėjai patikėjo liberalais, nusikračiusiais skandalingo masiuliško šleifo – tvirtai peržengę 5% balsų barjerą, jie jau svarsto apie bendrą darbą Seime su konservatoriais.

Prieš akis – dar viena rinkimų diena ir laukimo naktis. Ir dvi savaitės rinkėjams dar kartą apsispręsti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau