Už ką Seimo rinkimuose balsuos verslininkai

Publikuota: 2016-10-07

Iki šiol VŽ kalbinti verslininkai, pasisakydami apie politiką, rinkimus, dažniausiai kartodavo vienintelį lūkestį: kad tik netrukdytų dirbti, paprastai turėdami galvoje stabilią mokesčių sistemą, aiškius ir ne per dažnai keičiamus įstatymus. Dalis įmonių vadovų net neslėpdavo neisiantys balsuoti. Šiandien akivaizdu – verslininkai balsuos, net tie, kurie nusivylė liberalais. Ir verslininkų lūkesčiai keičiasi, jie nori Seime matyti išprususius, priimti sprendimus gebančius ir sąžiningus naujos kartos politikus.

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas:

„Už ką balsuosiu, negaliu pasakyti, nes man reikia, kad verslas būtų saugus. Daugelis verslininkų taip mąsto. Gyvenimas parodė, kad negali būti atviras. Ypač pastaruoju metu ir aš, ir, daugelis, su kuo pašneku, esame išgąsdinti, mes tikrai bijome.

Partijų programų neskaičiau. Kurią politinę jėgą rinktis, sprendžiu pagal tai, ką jos darė ar ko nepadarė, kai buvo valdžioje. Programose visi gražiai žada, bet reikia spręsti iš darbų, o ne pažadų. Prognozuojant rinkimų rezultatus, manau, yra du variantai: arba konservatorių koalicija su kuo nors, arba socialdemokratų koalicija su kuo nors. Nenorėčiau tikėti, kad Vyriausybę bus suteikta formuoti kurioms nors kitoms partijoms, išskyrus socialdemokratus ar konservatorius.

Kalbant apie būsimą Vyriausybę ir ministrus – mums aktualesnės visokios tarnybos nei ministerijos. Kaip eilinis pilietis esu už tai, kad ekonomika kiltų, nes, žmonių pajamoms augant, prekyba didėja. Norėtųsi, kad surinkti mokesčiai patektų arba tiesiai žmogui, arba į realų ekonomikos vystymąsi, o ne būtų metami į kokių nors programų darymą, viešuosius ryšius, kai tik išleidžiami pinigai, ir viskas.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Martynas Urbelionis, Švedijoje registruotos pastatų renovavimo įmonės „DS Nord“ bendraturtis ir vadovas:

„Seimo rinkimais šiek tiek domiuosi, teko būti Lietuvoje, be to, buvo surengti debatai Stokholme. Linkęs palaikyti jaunesnius, taip pat esu už tai, už ką ir prezidentė, kaip girdėjau, pasisako, kad nauja valdžia „mažiau vogtų“.

Rinkimų programas žiūrėjome, dar vakar (trečiadienį – VŽ) diskutavom. Pastebiu, kad per šiuos rinkimu labai daug pažadų. Labai pasikeitė reklamos pristatymas. Sudėtinga imti taip paprastai ir nuspręsti. Manau, kad teks rinktis iš socialdemokratų ir konservatorių.

Daug dirbame su Lietuvos tiekėjais, tad iš pokalbių su jais galiu pasakyti, kad valdžios institucijoms dar labai trūksta lankstumo. Jeigu yra standartinis atvejis, tada prašymai tenkinami, lyg ir viskas gerai, tačiau jeigu tik koks nestandartinis atvejis, o taip pasitaiko dažnai, kai užsiimi verslu per kelias valstybes, iš viso nėra jokio mechanizmo, kaip tai įgyvendinti. Tad naujai valdžiai palinkėčiau daugiau lankstumo ir išmonės, kaip rasti verslui reikalingus sprendimus.“

Egidijus Skužinskas, prekes ir paslaugas kariuomenei bei teisėsaugos institucijoms tiekiančios UAB „Arveka“ vadovas:

„Į rinkimus būtinai eisiu ir jau žinau, už ką balsuosiu. Už ką – nesakysiu. Balsuosiu už rimtus žmones, kurie, tikiu, pakeis padėtį Lietuvoje. Tai nereiškia, kad balsuosiu už pirmąsias sąrašo pavardes, – yra galimybė politikus reitinguoti ir sudaryti sau priimtiną sąrašą žmonių, tų, kuriuos norėtųsi matyti Seime.

Kai kurios partijos yra paskelbusios ir būsimų ministrų sąrašą. Mūsų verslui būtų aktualu žinoti, kas po rinkimų taps ūkio, krašto apsaugos, užsienio reikalų ministrais. Bet suprantu, kad partijoms veikiausiai po rinkimų teks sudaryti koalicijas, todėl remtis vien būsimų ministrų sąrašu būtų naivu.

Labiausiai iš naujojo Seimo ir Vyriausybės laukčiau skaidrumo, kad mes galėtume kuo sėkmingiau dirbti Lietuvoje. Skaidrumą siečiau ir su biudžetinių lėšų panaudojimu, ir su viešaisiais pirkimais.“

Rimas Varanauskas, baldų AB „Freda“ valdybos pirmininkas:

„Balsuosiu tikrai, tačiau už ką, neįvardysiu, tai – etikos klausimas. Po įvykio su liberalais pasirinkimas nėra paprastas. Ir labai gaila, nes verslui liberalų pažiūros visuomet priimtinos. Bet pasakysiu taip – žvalgausi į jaunus veidus. Tik ne visuose sąrašuose jų pakankamai yra.

Mums svarbiausia, kas po rinkimų vadovaus Ūkio, Aplinkos ministerijoms. Labai norėtųsi, kad būtų išspręstos tos problemos, kurios nesprendžiamos metų metus. Norėtųsi teisingo požiūrio į verslą. Tai ir ekonomikos stabilumas, ir baldų verslo aprūpinimas žaliava ir kiti svarbūs klausimai. Nors prieš rinkimus partijos deklaruoja viena, kadencija baigiasi, o sprendimų taip ir nėra. Ir vėl viskas iš naujo.

Tie šūkiai apie tai, kad partijos sukurs darbo vietų, atrodo net juokingai – partijos darbo vietų nekuria, jas kuria verslas, kuriam būtina sudaryti sąlygas. Arba kalbos apie emigracijos mažinimą arba emigrantų grąžinimą – kaip tai padarys, neaišku.

Beje, kiekvienos partijos rinkimų programoje tarp svarbiausių punktų turėtų būti ir toks: ką jos nuveiks, kad į Lietuvą būtų grąžinti didžiausi mokesčių mokėtojai, verslą iškėlę kitur.“

Tadas Šatkauskas, saugos paslaugas ir konsultacijas teikiančios UAB „Sabelija“ vadovas:

„Pagrindinių partijų programas žiūrėjau, esu labai jomis nusivylęs. Nieko konkretaus, akivaizdus ir net neslepiamas pataikavimas, banalūs argumentai, kurie, matyt, veikia tam tikrą balsuotojų ratą, jokios pagrįstos argumentacijos. Todėl, kalbant apie daugiamandatį sąrašą, dar nesu priėmęs griežto sprendimo, už ką balsuosiu, bet iki šeštadienio apsispręsiu. Kiek kalbu su kitais verslininkais, daugeliui šiemet pasirinkti yra labai sudėtinga. Tikrai yra puikių asmenybių, bet gaila, kad žmonės, kuriuos norėtųsi matyti Seime, yra skirtingų partijų sąrašuose. Norėtųsi balsuoti iš vienos partijos už vieną, iš kitos – už kitą. Manau, kad reiktų keisti pačią rinkimų sistemą, sąrašinis rinkimas yra pasenęs dalykas, bet jis patogus senųjų partijų nomenklatūrai.

Kalbant apie dabartinę Vyriausybę, verslas jaučia nusivylimą. Tiek socialinės apsaugos ir darbo srityje, tiek finansų, tiek užsienio politikos srityje lūkesčiai buvo didesni, tikėtasi daugiau. Dėl naujosios dar sunku ką nors prognozuoti, viską lems rinkimai.“

Vaidotas Vyšniauskas, logistikos paslaugų UAB „Transimeksa“ generalinis direktorius:

„Aš tradiciškai balsuoti eisiu sekmadienį, rinkimų dieną. Kalbant apie partiją, jau esu apsisprendęs. Dėl atskirų narių reitingavimo taip pat esu apsisprendęs, tik tiek, kad mano rinkimų apylinkėje kandidatas tos partijos, už kurią balsuosiu, man nėra itin gerai žinomas.

Domėjausi tuo, ką sako partijos savo rinkimų programose. Visgi esu gana stabilus žmogus, esu liberalių pažiūrų, todėl, net įvertinęs šių metų žemės drebėjimus Liberalų sąjūdyje, aš vis tiek išlieku jų gerbėjas.

Į rinkimų agitaciją visada žiūriu nepasitikėdamas aklai. Stengiuosi įvertinti, kas buvo padaryta realiai, kiek partijų lyderiai buvo aktyvūs tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Žinoma, užkliūva visi negražūs dalykai, kurie išlenda, ir ypač prieš rinkimus. Todėl yra partijos, už kurias aš niekada gyvenime nebalsuosiu, yra partijos, kurias matyčiau, ir yra favoritai.

Variantų sau galvoje, kas galėtų tapti kokiais ministrais, nedėliojau, bet manau, kad kandidatų pakaktų mano renkamoje partijoje. Susisiekimo ministerija galbūt nebuvo viena pagrindinių, tačiau manau, kad komanda ten atsirastų. Visgi tikrai nedėliojau, kas būtų, jeigu būtų, nes nesu baisiai politiškai aktyvus žmogus, tiesiog esu nusistatęs, kad privalau balsuoti, ir prijaučiu partijai, kuri savo pažiūromis ir gana aktyviais darbais artimiausia mano pažiūroms.

Vargu ar bus viena partija, kuri turės reikiamą daugumą, tad vargu ar galėčiau imtis sudaryti darbų sąrašą būsimiems ministrams eidamas balsuoti.“

Virginijus Strioga, energetikos sprendimų UAB „E energija“ generalinis direktorius:

„Būtinai balsuosiu rinkimuose, tai mano kaip piliečio pareiga. Kad ir kaip kvailai skambėtų, mano pasirinkimas yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, matyt, aš beviltiškai tikiu žmonėmis.

Ilgus metus balsavau už Tėvynės sąjungą, bet dabar esu ja visiškai nusivylęs, nes pamačiau, kad konservatorių propaguojamos vertybės yra labiau socialdemokratinės nei pačių socialdemokratų.

Man patinka Liberalų sąjūdžio programa ir idėjos. Esu šalininkas požiūrio, kad valstybė neturėtų užsiimti tokia veikla, kuria užsiima privatus verslas, kad valstybinės įmonės neturėtų brautis į rinkas, kur ir taip didelė konkurencija tarp privataus verslo. Tai šiandien matome ir energetikos, ir kituose sektoriuose.

Šią problemą kelia vieninteliai liberalai, todėl juos ir palaikysiu.

Finansų ministre norėčiau matyti Ingridą Šimonytę, nors ji į rinkimus eina ne su liberalais, o su konservatoriais. Vertinu jos kompetenciją.

Nematau gero kandidato nei į ūkio, nei į energetikos ministro postą. Kita vertus, ūkio ministro įtaka man neatrodo didelė. Nematau Lietuvoje žmogaus, kuris turėtų pakankamai valios suvaldyti valstybines įmones, paversti tokią bendrovę kaip, tarkime, „Lietuvos geležinkeliai“ šiuolaikiška bendrove. Susidaro įspūdis, kad joks ūkio ministras to nepadarys, todėl jokio skirtumo, kas atsisės į ministro kėdę.“

Vilius Senkus, metalo gamybos UAB „Stevila“ direktorius:

„Balsuosiu už Liberalų sąjūdį. Tai, kad Eligijų Masiulį kažkas „pakišo“, man nedaro įspūdžio. Juk vieša paslaptis, kad pinigus, ir dar didesnius, „nešiojasi“ ir kitų partijų politikai, tik šįkart nebuvo pagauti už rankos.

Man liberalai patinka, nes jie kalba teisingus dalykus – kad reikia skatinti verslą, pramonę, kad jei gerai seksis verslui, gerai gyvens ir visa visuomenė.

Pikta būna girdėti politikų kalbas, kad Lietuvos ekonomiką kelia Algirdas Butkevičius ar Andrius Kubilius. Susidaro įspūdis, kad daugelis politikų verslininkų ir privačiame versle dirbančių žmonių nemato ir negirdi, visai jų nevertina.

Kokie žmonės po rinkimų susės į ministrų kėdes, man mažai rūpi. Gal tai svarbiau tokiam verslui, kuris sukasi Lietuvoje, gyvena iš viešųjų pirkimų, o mes viešuosiuose pirkimuose nedalyvaujame, auksinių šaukštų nepadavinėjame, 100% produkcijos eksportuojame.

Mums svarbiausia yra stabilumas – kad valdžia nesugalvotų drastiškai didinti mokesčių, neprigalvotų kokių papildomų sunkiai įvykdomų reikalavimų, nekomplikuotų darbo santykių reglamentavimo.

Tiesa, norėtųsi, jog ūkio ministru taptų žmogus, kuris suprastų, kad Lietuvai būtų daug naudingiau didžiąją dalį ES paramos lėšų skirti ne vadinamiesiems minkštiesiems projektams – visokiems mokymams, konsultavimui, studijoms, analizėms, o investicijoms į gamybos įrangą, modernias technologijas, nes taip klojamas pagrindas tolesniam verslo augimui.

Tiesa, vieną kandidatę į ministrus galiu paminėti – tai p. Šimonytė, kurią vertinu už pasvertus argumentus ir kompetenciją. Mano nuomone, ji būtų puiki finansų ministrė.“

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku