Nusivilti, vadinasi – nebetikėti

Publikuota: 2016-10-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Ryškesnius naujos valdžios kontūrus išvysime ne anksčiau kaip po gerų dviejų savaičių – tada ir pamatysime, ko vertos buvo visos prognozės, apklausos, būrimai. Ko gero, viena rinkimuose įsitvirtinusi tendencija išliks: jau keliolika metų nė viena Seimo kadencija neapsieina be naujų „gelbėtojų“. Dažniausiai tai – skubiai prieš rinkimus sukalta žmonių grupė, neatsakingai žadanti neįgyvendinamus radikalius pokyčius.

Kėdainių „kunigaikščio“ Viktoro Uspaskicho suburta Darbo partija drebino rinkimų platybes raitydama konkrečias „rojaus“ Lietuvos žemėje sukūrimo datas. Grafike įvairiomis kombinacijomis dominavo vienas skaičius – 1. Tokį pažymį gavęs mokykloje buvai vienetukininkas ir galėjai tapti visišku nuliu. Tokiu apskritu nuliu ir tapo skandaluose paskendusios partijos veikla – ir jos vedlys, ir dalis jo sekėjų tik murkdėsi teisminių bylų puslapiuose.

Mažai kas galėjo nuspėti, kad į šalies parlamentą kaip viena didesnių grupių pateks Arūno Valinsko vadovaujama šokėjėlių, dainininkėlių, aktorių partija. Dalis naujai iškeptų parlamentarų, regis, net nesuvokė naujosios savo misijos ir toliau siekė „prisidurti“ prie parlamentinės algos trepsėdami įvairiose scenose… Apie Garliavos skandalo „įkvėptuosius“ ir jų vadę – už Atlanto besislapstančią buvusią Temidės tarnaitę – tesprendžia saujelė buvusių jų rinkėjų. Telieka tikėtis, kad kedžių-venckienių sirgaliai bent kiek praregėjo.

Marginalai ir toliau veržiasi į Seimą. Jei nepavyks jiems iššokti aukščiau bambos, t. y. įveikti 5% barjero, vienas kitas gal ir prasprūs vienmandatėse apylinkėse. Nuo 1990 m. žmonės regėjo daugybę politikų, girdėjo daugybę jų pažadų, bet kaskart, artėjant naujiems rinkimams, piliečiai vis tikisi radikalesnių pokyčių. Daugelis juos ir žada, tik pamiršta pridurti, kad tam reikia daugybės prielaidų. Galime dėlioti puikiausius planus, prognozuodami kelti į aukštybes BVP augimą, šturmuoti naujas eksporto rinkas ir t. t. Tačiau šiandien niekas negali žinoti, kokia realybė formuojasi ar formuosis pasaulyje, kokioje realybėje teks gyventi Lietuvai, dirbti jos Vyriausybei artimiausiais metais ar net mėnesiais. Į vietas Seime pretenduojantys politikai jau dėlioja galimas koalicijas, dalijasi ministerijas, kitus svarbius postus. Ir, žinoma, žarsto rinkėjams skambius šūkius. Neatsakingus neįgyvendinamų pažadų šūkius. Todėl euforijai atslūgus lieka tik nusivylimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VŽ kalbinami verslininkai balsuoti žada – vieni turi tradicinius favoritus, kiti spręs iš darbų, kuriuos politikai nuveikė pastaruoju metu. Užtat pažadais verslininkai linkę ne itin tikėti. „Pagrindinių partijų programas žiūrėjau, esu jomis nusivylęs. Nieko konkretaus, akivaizdus ir net neslepiamas pataikavimas, banalūs argumentai, kurie, matyt, veikia tam tikrą balsuotojų grupę, jokios pagrįstos argumentacijos“, – sako Tadas Šatkauskas, saugos paslaugas ir konsultacijas teikiančių UAB „Sabelija“ vadovas.

Dalis verslininkų neslepia nusivylimo dabartine Vyriausybe: pasak jų, tiek socialinės apsaugos ir darbo srityje, tiek finansų, užsienio politikos srityje lūkesčiai buvo didesni. Naujai valdžiai verslininkai linkėtų daugiau lankstumo ir išmonės, kaip rasti verslui reikalingų sprendimų. Ir kad surinkti mokesčiai patektų arba tiesiai žmogui, arba į realią ekonomikos plėtrą, o ne būtų metami į kažkokių programų darymą. „Labiausiai iš naujojo Seimo ir Vyriausybės laukčiau skaidrumo, kad mes galėtume kuo sėkmingiau dirbti Lietuvoje. Beje, kiekvienos partijos rinkimų programoje tarp svarbiausių punktų turėtų būti ir toks: ką jos nuveiks, kad į Lietuvą būtų grąžinti didžiausi mokesčių mokėtojai, verslą iškėlę kitur?..“ – kalba verslo atstovai. Ar išgirs jų balsą naujoji valdžia?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku