Prognozė: kova dėl valdžios liepsnos tarp trijų partijų

Publikuota: 2016-08-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Politologai skaičiuoja, kad liūto dalį mandatų naujajame Seime susižers socialdemokratai, konservatoriai ir valstiečiai-žalieji. Nuo vietų būsimame parlamente pasidalinimo ir nuo porinkiminių politinių sandėrių priklausys, kokią po rinkimų turėsime valdančiąją koaliciją ir, atitinkamai, kurios partijos atstovas (beje, nebūtinai lyderis) taps naujuoju premjeru.

Konkursas į Seimą – dešimt į vieną vietą

Į 141-ą mandatą naujajame Seime pretenduoja kiek daugiau kaip 1.400 partinių ir nepriklausomų kandidatų.

Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas, informavo VŽ, kad 16 į naująjį Seimą pretenduojančių partijų iš viso į savo sąrašus įrašė 1.440 kandidatų.

„Maždaug tiek bus pretendentų į 70 Seimo nario mandatų, kurie per rinkimus paskirstomi daugiamandatėje apygardoje pagal partijų, peržengusių 5% balsų barjerą, sąrašus. Vienmandatėse apygardose partijos kelia 684 kandidatus. Jie pretenduos į 71 mandatą, kurie bus paskirstyti tose apygardose laimėjusiems kandidatams“, – paaiškino p. Vaigauskas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jis pridūrė, kad „praktiškai visi partijų keliami vienmandatininkai yra įrašyti ir į jų kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje“. Tad bendras partijų keliamų kandidatų skaičius yra kiek didesnis nei 1.400.

Be to, apie siekį kovoti dėl vietos naujajame Seime pranešė trys dešimtys partijoms nepriklausančių kandidatų, kurie gali pretenduoti tik vienmandatėse apygardose.

„Dabar yra tikrinami visi pateiktieji dokumentai, o nepriklausomi kandidatai dar ir renka piliečių, juos remiančių, parašus apygardose, kuriose nori dalyvauti rinkimuose. Iki rugpjūčio pabaigos šios procedūros bus baigtos ir rugsėjo pradžioje VRK tvirtins galutinius kandidatų sąrašus tiek daugiamandatėje, tiek ir vienmandatėse apygardose. Paprastai per tas tarpines procedūras „nubyra“ labai nedaug kandidatų – vos vienas kitas“, – teigė p. Vaigauskas.

Per 2012 m. Seimo rinkimus bendras kandidatų skaičius siekė beveik 1.900. Per tuos rinkimus iš viso dalyvavo 18 partinių sąrašų, dabar jų bus tik 14 – 12 pavienių partijų ir dvi koalicijos, kurias suformavo po dvi partijas.

Iš esmės sutiko su prognoze

VŽ kalbinti politologai sakė, kad Seimo rinkimų kampanijos eigą ir rinkėjų galutinį apsisprendimą, už ką balsuoti spalį, dar gali pakoreguoti daug įvairių aplinkybių – pradedant nesibaigiančiais, „lyg Pilypas iš kanapių“ vis iššokančiais korupciniais skandalais, baigiant prezidentės vetuoto Darbo kodekso likimu. Išanalizavusios pastarojo laikotarpio skelbtus partijų bei atskirų politikų reitingus, taip pat ir pastarųjų kelių rinkimų rezultatus atskiruose šalies regionuose, „Verslo žinios“ pabandė prognozuoti, kokį naujojo parlamento vietų išdėstymą nulems rinkėjų pasirinkimas spalio 9 ir 23 dienomis, kai vyks pirmasis ir antrasis Seimo rinkimų turai.

infogr.am::b8e37ee6-50d9-4a68-8a3b-d63f4018914f

Politologai atsargiai sutiko su tokiais preliminariais jėgų išsidėstymo būsimame Seime paskaičiavimais, bet kartu atkreipia dėmesį, kad „dar nemažai kas gali pasikeisti iki rinkimų“.

„Tai, ką politiniame lauke matome šiandien, dar nereiškia, kad matysime ir spalį. Mat turime savotišką permanentinę politinio stabilumo krizę – net ir likus vos kelioms savaitėms iki rinkimų, negalime bent kiek tiksliau prognozuoti jų rezultatų, nes juos nulemia ne realios partijų bei kandidatų programos, vizijos ir idėjos, bet nesibaigiantys ir neprognozuojami korupcijos skandalai“, – VŽ sakė Rima Urbonaitė, Mykolo Romerio universiteto politologė.

„Turėsime fragmentuotą Seimą“

Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, pokalbyje su VŽ pripažino, kad galima kalbėti tris potencialius Seimo rinkimų nugalėtojus – socialdemokratus, valstiečius-žaliuosius ir konservatorius.

„Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingai pastaruoju metu nuosekliai mažėja, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) – po truputį didėja ir, spėju, valstiečių-žaliųjų reitingai dar turi potencialo kilti, greičiausiai, socialdemokratų sąskaita. Tad visai gali būti, kad spalį socialdemokratų, valstiečių-žaliųjų ir konservatorių pozicijos praktiškai susilygins. Tas pats ir su vienmandatėmis apygardomis – juntamas tam tikras nusivylimas didžiosiomis partijomis, tad protesto balsai gali atitekti VŽS arba nepriklausomiems kandidatams. Čia labiausiai nukentėti gali socialdemokratai“, – prognozavo politologas.

Jo nuomone, nemenka tikimybė, kad socialdemokratai laimės daugiausiai vietų naujame Seime: „Bet ji jokiu būdu nėra absoliuti. Apibendrintai galima būtų prognozuoti taip: galutiniai mandatų pasiskirstymo rezultatai gali būti apylygiai – maždaug po 30 vietų socialdemokratams, valstiečiams-žaliesiems ir konservatoriams. Likusias 50-60 vietų pasidalins Darbo partija, Tvarkos ir teisingumo partija, Liberalų sąjūdis, taip pat Lenkų rinkimų akcija, Naglio Puteikio vadovaujama koalicija, galbūt Artūro Zuoko Laisvės sąjunga, kitos mažesnės partijos, bent keli nepriklausomi kandidatai.“

Beje, „mažesniųjų“ partijų rezultatas rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys, bandant įsivaizduoti, kokia gali būti naujos valdančiosios daugumos dėlionė.

„Galime turėti gana smarkiai fragmentuotą Seimą, kuriame nebus lengva suformuoti tvarią valdančiąją koaliciją. Ją bet kuriuo atveju sudarys, matyt, ne mažiau kaip 3 partijų atstovai“, – sakė p. Krupavičius.

Politikos ekspertai vienu balsu tvirtina, kad bene realiausias variantas – valdančiosios koalicijos kryptis priklausys nuo VŽS pasirinkimo. „Jų pozicija yra gana lanksti – su kuo bus parankiau ir ideologiškai, ir tiesiog aritmetiškai, su tuo ir eis“, – kalbėjo p. Urbonaitė.

Tiesa, tokia VŽS pozicija yra kartu ir kiek pavojinga dėl šios partijos ilgaamžiškumo. „Matome, kad joje yra daug labai skirtingų pažiūrų, skirtingų ideologijų žmonių, nors ir skambiai vadinamų profesionalais. Jie greičiausiai netruks susikivirčyti tarpusavyje dėl to, kokiu būdu spręsti vieną ar kitą problemą, ir tai nulems partijos byrėjimą“, – užsiminė Vincentas Vobolevičius, ISM universiteto dėstytojas.

Kas taps naujuoju premjeru?

Apibendrindami politologai spėja, kad žvelgiant iš šios dienos pozicijų panašu, jog po rinkimų yra galima viena iš šių koalicinių dėlionių: LSDP su VŽS ir liberalais, konservatoriai su valstiečiais-žaliaisiais ir Liberalų sąjūdžiu, socialdemokratai su Darbo partija ir „tvarkiečiais“, galbūt net socialdemokratų ir konservatorių „vaivorykštė“, prisijungus dar ir liberalus arba tą pačią VŽS.

Realiausi pretendentai į premjerus – socialdemokratas Algirdas Butkevičius, konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Ingrida Šimonytė, VŽS atstovai Saulius Skvernelis arba Bronis Ropė. Tiesa, kalbėdami apie socialdemokratus politikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad po rinkimų galimas ir jų lyderio, atitinkamai – ir pretendento į premjerus, pakeitimas į, pvz., Rasą Budbergytę, Juozą Bernatonį ar kitą partijos veikėją.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku