INGRIDA ŠIMONYTĖ

Gimimo data

1974 m. lapkričio 15d.

Gimimo vieta

Vilnius

Išsilavinimas

1992 m. Vilniaus 7-oji vid. mokykla (dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazija).
1996 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, verslo administravimo ir vadybos bakalaurė.
1998 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, ekonomikos magistrė.

Darbo patirtis, politinė karjera

1997–2004 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, Mokesčių departamento direktorė.
2004–2009 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, ministerijos sekretorė, viceministrė.
2009–2012 m. Lietuvos Respublikos finansų ministrė.
2013–2016 m. Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, dėstytoja.
2013–2016 m. Lietuvos bankas, valdybos narė.
2016 m. Seimo narė.

Kalbos

Anglų, rusų ir lenkų k., švedų k. pagrindai.

Šeima

Netekėjusi

Pomėgiai

Knygos

INGRIDA ŠIMONYTĖ

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Štabo vadovas

Paulius Lukauskas

Komunikacija

Agnė Dulskienė

Politiniai klausimai

Giedrė Balčytytė

Savanoriavimas

Deimantė Žebrauskaitė

Lėšų pritraukimas

Karina Dajoraitė-Dirvonskienė

Išmanieji sprendimai

Julius Gregorauskas

Komunikacija soc. tinkluose

Laurynas Kaminskas

Iždo klausimai

Gabrielė Stankūnaitė

Renginių koordinavimas

Laura Juozaitytė

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Turto ir pajamų deklaracijos 2017 m.

Privalomas registruoti turtas - 80.500 Eur
Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai - 0 Eur
Piniginės lėšos - 53.920 Eur
Suteiktos paskolos - 1.000 Eur
Gautos paskolos - 0 Eur
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma - 40.099 Eur

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Gautos ir priimtos aukos*

541.188,47 Eur

Fizinių asmenų aukos

171.046,25 Eur

Fizinių asmenų mažos aukos

40.142,22 Eur

Kandidato nuosavos lėšos

0 Eur

Didžiausios aukų sumos

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - 330.000,00 Eur
Monika Variakojienė - 8.850,00 Eur
Danas Tvarijonavičius - 8.850,00 Eur
Dalius Trumpa - 8.500,00
Aras Pranckevičius - 8.204,00 Eur
Pilnas rėmėjų sąrašas »

*2019 m. gegužės 23 d. duomenimis

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Ginti demokratiją, žmogaus teises, žodžio laisvę, teismų nepriklausomumą, pagarba vertybėms, kova su korupcija, ūkio augimas, užsienio investicijos, geresnis švietimas, sveikatos apsauga, socialinis saugumas, valstybės saugumas.

INGRIDA ŠIMONYTĖ

RUSIJA

Baltijos valstybės turi suformuoti vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu. Nežinau, apie ką galima būtų šiuo metu kalbėtis su Putinu. (Iš BNS, tv3.lt prezidentinių debatų 2019 04 08)

Ar turėtų keistis santykiai su Rusija aukščiausiu lygiu? Niekas nepasikeitė. Rusija yra pažeidusi tarptautinę teisę. Santykių pokyčiai reikštų sutartį su sąžine. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

Rusijos interesas nėra, kad būtų išrinktas D. Trumpas ar Vladimiras Zelenskis. Rusijos interesas yra sumaištis valstybėse. Tiesiog pati sumaištis. Todėl jie siekia ją kelti ir dalyvauja tame per visokias netikras paskyras socialiniuose tinkluose. Per kažkokias informacines atakas ir t.t. Esminis dalykas yra kuo didesnė sumaištis, pavyzdžiui, kuo didesnė įtampa tarp skirtingų valstybės šakų, nes tada gali bandyti savo interesų lengviau tose valstybėse siekti. Jei turi labai stabilų politinį antstatą, tada tikėtis, kad kažkaip pasiseks pakeisti iki šiol buvusią liniją ar kažką sau išsimušti, gali būti sunku. Jei turi situaciją, kur parlamentas nesusikalba su prezidentu – tai „faina“. Tada gali atskirais užėjimais bandyti savo reikalus tvarkytis vienur arba kitur. („Delfi“, 2019 04 16)

Nors Estijos ambasados atidarymas Maskvoje yra graži proga, susitikimo (Estijos ir Rusijos prezidentų –red.) tikslas man išlieka neaiškus. Galbūt kada nors sužinosime daugiau informacijos, kurios dabar tiesiog nematome, ir galėsime tą sprendimą vertinti aiškiau, tačiau dabar, manau, kad tai yra susitikimas, kuris nieko nekeičia. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Sankcijos turėtų tęstis. Sankcijos turi aiškiai pademonstruoti, kad sprendimai, pažeidžiantys tarptautinę teisę, esant okupuotam Krymui, negali likti nepastebėti. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Dažnai kalbama, kad tos sankcijos kažkokiu būdu skriaudžia Rusijos žmones, tačiau kaimyninės šalies žmones skriaudžia ne šitos sankcijos, o tos, kurias įsivedė pats Putinas Rusijos gyventojų atžvilgiu, pavyzdžiui, uždrausdamas europietiškų prekių importą ir pasmerkdamas savo žmones vietoj sūrio valgyti palmių aliejų. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

LENKIJA

Lenkija ir Baltijos šalys mums nepaprastai svarbios. Lenkijos atveju reikia pasidžiaugti santykių šiltėjimu ir intensyvėjimu, nes daugelį grėsmių matome panašiai, ypač jei kalbame apie Rusijos veiksmus perbraižant pasaulio sienas. Kalbant apie Baltijos šalis, iki šiol galime matyti, kad yra labai daug pastangų mūsų trijulę bandyti išpjaustyti, ir paprastai tose pastangose dalyvauja mums žinoma šalis. (vz.lt 2019 03 22)

Tikrai matyti intensyvesnis bendradarbiavimas, o turint mintyje mūsų ir lenkų bendrą požiūrį į saugumą, į tą pačią Rusijos grėsmę, geografinį artumą ir tai, kad visi mūsų keliai į Europą eina per Lenkiją, manau, kad tie geri santykiai mums yra labai svarbūs. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

KINIJA

Man atrodo, kad Lietuva savo derybinę galią labiausiai gali įgyvendinti per ES formatą, o ne bandydama nusigriebti ką nors derėdamasi tiesiogiai su kinais. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

BALTIJOS ŠALYS

Kalbant apie Baltijos šalis, iki šiol galime matyti, kad yra labai daug pastangų mūsų trijulę bandyti išpjaustyti, ir paprastai tose pastangose dalyvauja mums žinoma šalis. (vz.lt 2019 03 22)

UKRAINA

Turime realias galimybes kartu dirbti dėl mums broliškų šalių, tokių kaip Ukraina, sėkmės transformuojantis ir integruojantis į transatlantines struktūras ir tai bus pats geriausias būdas paskatinti demokratinius pokyčius šalyse, kurios šiandien yra nuklydusios menamo trečio kelio paieškose. Čia galime būti ir pavyzdys, ir katalizatorius, kuris nenuilsdamas aiškina Vakarų bendruomenei, kaip svarbu neužsidaryti, neapsiriboti, o siekti, kad liberalios demokratijos vertybės sklistų po pasaulį nepaisant visų priešpriešos vėjų. (Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 2019 04 15)

Ukraina turėtų grįžti prie to, kad mes rimtai žiūrime į reformas, kurias darome. Kita vertus, Vakarai, ES turėtų pagalvoti apie kažkokį durų plyšį, per kurį parodytų bent kažkokią konkretesnę perspektyvą – specialaus proceso, tokio kaip su Balkanais ar panašiai – būtent motyvacijai kaitos ir lengvesnei diskusijai, kad nebūtų tik „darykite, darykite, bet mes jums nieko už tai neduosime“. Kitaip žmonės klaus, vardan ko, daryti, sakys „duokite tik mums pinigus, nes mes čia kariaujame“. („Delfi“, 2019 04 16)

Reikia padėti, kad kai kurie dalykai vyktų geriau toje šalyje. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

EUROPOS SĄJUNGA

Nemanau, kad Lietuvos kryptis – visapusiška integracija į Vakarus, gali keistis. (Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 019 04 15)

Klimato kaitos, kibernetinio saugumo klausimais galime padaryti daugiau. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

Jei kalbėsime apie laisvąją prekybą, tai vertybė, kurios pagrindu ES apskritai buvo sukurta, o daugelis ekonomistų, kurie retai kalba vienu balsu, šiuo klausimu sutaria, kad laisvoji prekyba prisideda prie bendros gerovės. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Man atrodo, kad tas tikras kelias, apie kurį reikėtų kalbėti, yra tas kelias, kuriuo eidama Bendrija plėtojosi ir iki šiol. Atsiranda tos temos, kurias duoda pats gyvenimas, kuriose tu matai, kad kartu gali nuveikti daugiau. Kilo finansų krizė, atsirado bankų sąjunga ir ten priimti kažkokie sprendimai, reikalingi euro zonai. Štai kilo emigracijos krizė, atsirado sprendimai dėl migracijos, tiesa, šiuo atveju labiau trumpalaikiai, tačiau jie vis tik atsirado. (...) Tad pagrindinė pridėtinė vertė yra tame, ar mes kartu galime padaryti geriau negu atskirai. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

UŽSIENIO POLITIKOS KLAIDOS

Reikia išmokti ne tik gauti, ir mokėti duoti. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

INGRIDA ŠIMONYTĖ

GYNYBOS FINANSAVIMAS

Turime partijų susitarimą krašto gynybos finansavimą didinti (nuo 2% iki 2,5% BVP – VŽ), tiesa, tik 2030 m. Nesu tikra, ar ši data nėra per tolima. Manau, turėtume diskutuoti tą procentą didinti anksčiau. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Manau, kad kalbėti apie kokį nors išlaidų mažinimą gynybai neturėsime progos artimiausiu metu. Kai mūsų karinės pajėgos pasakys, kad mes jau jaučiamės tvirtai, tada galėsime žiūrėti, koks turi būti tas nuolatinis nekintamas finansavimo lygis. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

BALTARUSIJA

Astravas yra geopolitinis projektas, didelis finansinis iššūkis Baltarusijai. Turime užtikrinti, kad nėra jokių galimybių šitai elektrai patekti į Lietuvos ir ES rinką. (Iš BNS, tv3.lt prezidentinių debatų 2019 04 08)

GYNYBA

Jei man šiandien būtų 18 metų, manau, kad būtų didelė garbė, jei tėvynė pašauktų atlikti privalomąją karinę tarnybą. Diskutuoti apie privalomąjį šaukimą mums vis tiek teks. (Iš debatų Vytauto Didžiojo universitete, 2019 01 11)

Pirmiausia turime toliau stiprinti savo gynybą. Nacionalinis susitarimas dėl gynybos yra geras pagrindas tolesnei veiklai, vertingas jau vien tuo, kad įrodo, jog galime susitarti. Tegul šitą susitarimą, o ir suvokimą, jog tai gyvybiškai būtina, inspiravo niekingi Rusijos veiksmai okupuojant kaimyninės šalies teritoriją, svarbu, kad šįkart pamoką išmokome ne iš savo klaidos. (Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 2019 04 15)

NATO

Nors mūsų saugumo garantas yra NATO, tačiau būtina turėti nacionalinius gynybos pajėgumus, kurie leistų intervencijos atveju priešintis, kol atvyks sąjungininkų pagalba. Tačiau teritorinės gynybos koncepcija reikalauja platesnio visuomenės įsitraukimo. Turime ieškoti priemonių, kuriomis kiekvienas, norintis prisidėti prie šalies gynybos, turėtų galimybę tai padaryti.(Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 2019 04 15)

Karinis mobilumas („karinio Šengeno“ idėja) yra ta sritis, kur Lietuva galėtų remti gilesnę ES valstybių narių integraciją. Šis projektas papildytų NATO, nuošalyje paliekant transatlantinei vienybei iššūkiu virstančias utopijas, susijusias su Europos kariuomenės kūrimu. (Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 2019 04 15)

KIBERNETINIS SAUGUMAS

Turime stiprinti Lietuvos atsparumą įvairioms įtakoms, kurios ateina ne per tiesioginį karinį kanalą. Tai ir kibernetinė sauga, energetinė nepriklausomybė, infrastruktūros integracija su Vakarais, o ypač svarbus imuniteto informacinei-kultūrinei įtakai stiprinimas, neskaidrių verslo schemų ir kitų kleptokratinio režimo eksporto „produktų“ ribojimas. (Iš kalbos, pristatant nacionalinio saugumo ir užsienio politikos kryptį, delfi.lt, 2019 04 15)

DIDŽIAUSIOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI

Turime aiškias išorines grėsmes, bet yra ir grėsmės, susijusios su nevaldoma migracija ar terorizmo plitimu. Įvairios hibridinės grėsmės, kurios dažnai balansuoja ant tradicinio karo ribų. Visoms šioms grėsmėms atremti mūsų nacionalinio saugumo strategija yra paremta. Pagrindiniai tikslai yra du: apginamumas ir atgrasymas. (LRT debatai, 2019 04 18)

AR ES REIKALINGA STRATEGINĖ AUTONOMIJA GYNYBOS SRITYJE

Pagrindinis mūsų saugumo garantas yra narystė NATO. ES reikėtų koncentruotis į infrastruktūros ir kitas priemones, kurios padidintų mobilumą. (LRT debatai, 2019 04 18)

INGRIDA ŠIMONYTĖ

EKONOMINĖ POLITIKA

Pagal bet kokį mokesčių santykį su BVP esame visiškai krašte. Pagal ambicijas, pažadus ir lūkesčius bandome save kone Skandinavijai prilyginti. Man atrodo, abu kraštutinumai turi problemų. Pirmas – kad niekas Lietuvoje su žmonėmis nepakalba, ar jiems patiktų privatus sveikatos draudimas, arba privatus aukštasis mokslas. Kažkaip desperatiškai bandoma sakyti, kad viskas yra gerai su tuo žemu biudžeto ir BVP santykiu – nes pažiūrėkite į Airiją, pamirštant, kad Airija yra visiškai kitokia ekonomika, kur nacionalinės pajamos nuo BVP smarkiai skiriasi. Skandinavija yra modelis, kurį, atkūrus Nepriklausomybę, buvo įsivaizduojama, kad mes labai greitai sukursime. Yra aiškus pamatas, kodėl šalys su aukščiausiais mokesčiais gali būti ir vienos konkurencingiausių. Atsakymas yra pasitikėjimo jausme. Jei žmogaus gatvėje paklausiama, ar tu manai, kad kiti žmonės yra geri, Skandinavijoje į tą klausimą teigiamai atsako absoliuti dauguma žmonių. Mums gi atrodo visiškai kitaip. Yra nuostata, kad kiti žmonės nėra verti pasitikėjimo. Kai taip manai, kurti kažkokį didelį bendrą gėrį yra labai sudėtinga. Reikia labai tikėti, kad tu sutiktum daug padėti ant bendro stalo, tikėdamasis daug atgauti. Kol to pasitikėjimo neturime, aspiracija, kad kažkokiu būdu galime tapti Skandinavija per trumpą laiką – tikrai ne. Tam reikia kitų dalykų. („Delfi“, 2019 04 16)

UŽIMTUMAS

Turime būti atsargūs. Aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus (iš užsienio – red.) turime pritraukti. Žema pridėti vertė yra vienas iš grėsmės šaltinių. (Delfi.tv 2019 04 08)

MOKESČIAI

Susėdam ir pasižiūrim, kiek viešųjų paslaugų teikiame, kiek tai kainuoja ir kas tada už tai turi mokėti. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Trumpuoju laikotarpiu, be kita ko, efektyviausi yra mokesčiai ir transferai (perskirstymas – VŽ), kai žmonių, kurių gerovė auga šiek tiek sparčiau, paprašai prisidėti prie didesnės žmonių gerovės, kurių pajamos auga lėčiau. Bet, aišku, ilguoju laikotarpiu daug svarbiau sumažinti galimybių nelygybę. Kai kuriuos žmones apatinėje pajamų lentynėlėje galime laikyti labai ilgai tik todėl, kad jie negaus gero išsilavinimo ir toliau eis tėvų pramintu nelabai gero gyvenimo būdo keliu. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Kvaili progresiniai mokesčiai baudžia iniciatyvą, tam visiškai pritariu, o tokių mokesčių pasaulyje yra buvę ne kartą. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Neturime progresinių mokesčių Lietuvoje, ir kaip sakiau, nėra nė vienos Vakarų valstybės, kuri jų neturėtų. Tai yra dizaino klausimas, kaip sudėlioti logišką ir nuoseklią skalę, kur visi jaustųsi ne maloniai, bet daugiau mažiau gerai. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Šiuo metu esantis pajamų apmokestinimo progresyvumas yra simbolinis, nes taikomas tik labai nedidelei daliai gyventojų. Todėl aš pasisakyčiau ne už tarifų didinimą, o už palaipsnį ribos, nuo kurios taikomas didesnis pajamų mokestis, nuleidimą žemyn. Tiesa, tai turėtų būti tiesiogiai susieta su „Sodros“ įmokų „lubomis“ – riba, nuo kurios „Sodros“ mokesčiai nebemokami, turėtų leistis žemyn mažėjant ribai, nuo kurios mokamas didesnis pajamų mokestis. (vz.lt 2019 03 20)

Palaikau pajamų apmokestinimą progresiniu pajamų mokesčio tarifu, su universaliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, plius papildomais neapmokestinamaisiais dydžiais priklausančiais nuo išlaikytinių skaičiaus, plius galimybę deklaruoti šeimai atitinkamai taikant didesnius neapmokestinamųjų dydžių ir mokesčių tarifų laiptelių slenksčius. (vz.lt 2019 03 20)

Klausimas, mažinti ar nemažinti kokį PVM tarifą ar akcizą, atskirai paimtas neturi prasmės, nes net jeigu mažintume PVM tarifą, tuomet turėtume sau atsakyti į klausimą, ar didintume kitus mokesčius, ar mažintume viešųjų paslaugų mastą, taigi, pirminis klausimas – viešųjų paslaugų apimtis. (vz.lt 2019 03 20)

Tvirtinau ir tebetvirtinu, kad pirminis klausimas yra viešųjų gėrių apimtis ir jos kaina, o tik tada galima svarstyti, kaip tą kainą padalyti atskiroms visuomenės grupėms, kad visuomenė, kaip tokia, laikytų, jog naštos paskirstymas yra teisingas. Žinia, net šalys, kurios turi progresinių pajamų mokesčio tarifų sistemas, taiko išlygas tam tikroms pajamoms, tokioms kaip palūkanos ar kapitalo prieaugis, dėl įvairių priežasčių (pvz., pajamose kaupiamos infliacijos) ar dividendams (dėl įmonių lygiu akcininkų sumokamų mokesčių). (vz.lt 2019 03 20)

Vidurinioji klasė yra branduolys: mokytojai, medikai, valstybės tarnautojai, kurių pajamos priklauso nuo mūsų įsipareigojimų. Pirmiausia reikia apsibrėžti savo ambicijas šiose srityse. (Delfi.tv 2019 04 08)

Mokesčių sistema turi atitikti du teisingumo reikalavimus – panašioje padėtyje esantys žmonės turi mokėti panašius mokesčius, o žmonės, kurie turi didesnes galimybes prisidėti prie viešojo gėrio, turi prie jo prisidėti daugiau. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Dabartinė mūsų mokesčių sistema nėra progresinė bei nėra teisinga. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) turi būti teisingesnis ir logiškesnis. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

VYRIAUSYBĖS MOKESTINĖ REFORMA

Tai, ką padarė Vyriausybė, yra visiškas kliedesys. Vyriausybė įvedė kelis tarifus darbo užmokesčiui, kelis tarifus kitoms pajamoms, bet juk normalūs progresiniai mokesčiai atrodo visai kitaip. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Dabar mes turime vieną lentyną darbo užmokesčiui, kitą – kitoms pajamoms, dar krūvą išlygų, pavyzdžiui, „agrarijams“ (ūkininkams – VŽ), ir sakome, kad mes turime progresinius mokesčius. Na bet taip nėra. Mes tiesiog į įstatymus įdėjome, kad „buržujus“ nuo tam tikros lentynėlės, nuo tam tikros sumos prasideda, bet realiai nieko nepasiekėme. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

KONKURENCINGUMAS

Konkurencingumą, manau, lemia sąžininga grąža, kai darbdavys gauna kvalifikuotus darbuotojus, kai jie yra sveiki, moterys gali greitai sugrįžti į darbo rinką, kai turi gera infrastruktūrą, o ne tiktai, kad turi žemus mokesčius. Antraip turbūt konkurencingiausios šalys dabar būtų tos, į kurias niekas nenori investuoti. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

INVESTICIJOS

Technologinės kaitos nereikia bijoti. Reikia būti jai pasiuošusiems, nes taip – kai kurios darbo vietos dėl jos išnyks. Bet, kaip taisyklė, tai yra prasčiau apmokamos darbo vietos. O ta kaita suteiks daugiau galimybių tiems, kurie bus pasiruošę dirbti geriau apmokamus darbus. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Igalaikiam, tvariam sprendimui reikia to, ką turime padaryti patys – startuoliai, naujoji ekonomika, jai reikalinga ekosistema, švietimo sistema. Joje labai svarbus elementas – matematinis mąstymas, nes tik tada galėsime kalbėti apie žmones, kurie renkasi inžinerines ir technologines specialybes. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – ne pažinčių pagrindu, o valstybės siūlomo tarpininkavimo pagrindu. Parama smulkiam ir vidutiniam verslui, kuriam pačiam technologinis atsinaujinimas gali būti finansiškai nepakeliamas. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

PRAMONĖS STRUKTŪRA

Pramonė sukuria ketvirtadalį BVP, tačiau yra problemų jos struktūroje. Lietuvos pramonė kuria žemą pridėtinę vertę. Reikia pasiekti, kad 60% žemos pridėtinės vertės eksporto bei 40% aukštesnės pridedamosios eksporto vertės apsikeistų vietomis. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

INGRIDA ŠIMONYTĖ

ŠVIETIMAS

Prezidentas neturi pasakyti, kiek turi būti universitetų Lietuvoje arba kiek turi būti mokyklų, arba kur turi stovėti ligoninės. Bet, man atrodo, prezidentas, turėdamas tautos mandatą, kadangi yra rinktas tiesiogiai visų Lietuvos žmonių, turi vis dėlto galimybę kalbėti apie kryptį ir telkti tuos žmones, kurie atsakingi už kažkokių bendrų sprendimų priėmimą. (Lrt.lt „Dienos tema“ 2019 03 28)

Švietime reikia pokyčių, kurie rezultatą duos tik po 5-10 metų. Etatinis mokytojų apmokėjimas nėra reforma. (Delfi.tv 2019 04 08)

TEISMAI IR TEISINGUMAS

Teismų sistema pasikeitė gana neatpažįstamai – nebėra nei munduro garbės, nei gynimo, nei daug girdime kompromitacijos atvejų, tačiau mūsų teisingumas yra lėtas. O lėtas teisingumas kartais yra taip pat blogai, kaip jokio. (Iš VU TSPMI renginio, 15min. lt 2019 02 07)

EMIGRACIJA

Tai milžiniškas potencialas, kurio mes lig šiol neišnaudojome. Savivaldos lygmeniu galėtume pasisemti labai daug iš tų žmonių, kurie įkūrė verslą ir galėtų prisidėti. Reikia nestumti žmonių nuo Lietuvos, telkti juos bendriems darbams. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

LYČIŲ LYGYBĖ

Kalbant bendriau apie moterų karjerą, turime objektyvius dalykus, kurie apsunkina moterų kelią, pasiekimus. Bet tai nėra kažkoks Lietuvos atradimas, tai gana universali problema. Klausimas tik, kaip mums sekasi padėti ją spręsti. Moterys, kurios nusprendžia susilaukti vaikų, gauna baudą už motinystę, ji statistiškai patvirtinta. Moteris be vaikų ir vyras su vaikais (ar be vaikų) turi beveik tą pačią karjeros trajektoriją. Moteris su vaikais iškart turi nuosmukį ir paskui pradeda kilti, bet jau niekada nepasiveja kitų savo bendraamžių. Dar yra infrastruktūros, lengvesnio grįžimo į darbą, šeimos ir darbo derinimo klausimai. Mes nesame lankstūs, labiau esame linkę diskutuoti apie tai, kas yra gera šeima, kokia šeima teisinga, vietoje to, kad spręstume tai, kas yra reali problema – kad moterys galėtų suderinti tai, kas joms vienoms gamtos duota – gimdyti vaikus – su savo profesinėmis ambicijomis. („Delfi“, 2019 04 16)

KĄ DARYTI, KAD LIETUVOS PILIEČIAI JAUSTŲSI GYVENANTYS TEISINGESNĖJE VALSTYBĖJE

Teisingumas prasideda nuo statybos leidimo ir mokesčių deklaracijos, nuo to, kaip veikia valstybės institucijos, kaip yra pasitikima jų teikiamomis paslaugomis [...], nuo to labai priklauso, kiek žmonės apskritai pasitiki valstybe kaip tam tikra sąranga ir mano, kad tai yra teisinga. Ir ką turi daryti politikai – jie turi negriauti pasitikėjimo teisine sistema, priešingai – dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas būtų stiprinamas. (LRT debatai, 2019 04 25)

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ POLITINEI KORUPCIJAI IR NEPOTIZMUI

Jeigu teisiami, įtariami ar teisti už korupciją politikai vis dar gali būti rinkėjų pasirinkimas rinkimuose, tai tada kyla klausimas, ar mes tikrai manome, kad tai yra didelė problema, gal dalis visuomenės mano, kad tai nėra problema. Matyt, viskas prasideda nuo nulinės tolerancijos. Kai turime tokią toleranciją nuo pat aukščiausių valdžios grandžių, tuomet galime tikėtis kažkokio pokyčio. Ir dar vienas dalykas – su verslo ar kitomis interesų grupėmis politikai privalo bendrauti, nes kitaip neįmanoma interesų derinti, bet bendravimo principai turi būti labai aiškūs, skaidrūs ir vienodomis sąlygomis. (LRT debatai, 2019 04 25)

ES ĮTAKA

Didžiausią pažangą padarėme ten, kur ES turi darbotvarkę. Ten, kur ES neturi darbotvarkės, mes iki šiol kapanojamės savo jėgomis ir kažkaip niekaip iki šiol nerandame sau atsakymų, ką mes norime daryti su savo švietimu, sveikatos apsauga, socialine apsauga ir kai kuriais kitais dalykais. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

SOCIALINIS DIALOGAS

Manau, kad tas mūsų socialinis susitarimas be verslo elito iš principo nėra įmanomas. Nes darbdaviai yra viena pagrindinių tokio susitarimo šalių, jie turi jame dalyvauti, nes verslo ir interesas yra labai aiškus, kaip ir indėlis svarbus ir reikalingas. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Įsivaizduokite, štai visi demokratiškai nutariame, kad priešas yra prekybos tinklas, bankas, vaistinė arba dar kas nors. Tokiu būdu nyksta demokratija, nes priešu vieną diena gali tapti tu, paskui kokie nors esperantininkai, filatelistai ir pan. (...) Svarbu, kad valdžios žmonės, lyderiai to priešinimo visuomenėje nekurstytu. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Yra nesąžiningų ir prastos reputacijos žmonių versle, valstybės tarnyboje, policijoje ir kitur. Bet negali nieko apibendrinti, juodinti, kad štai verslas ar mokslas kaip bendruomenė, kaip visuma yra netinkami. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Su visomis interesų grupėmis, kad ir kas tai būtų – verslas, pilietinė visuomenė, mokslininkai, švietimo darbuotojai, miškininkai ar kas kitas, – reikia kalbėtis kaip su interesų grupėmis. Interesų grupė turi teisę turėti interesą, klausimas tik kaip mes skaidriai tuos interesus aptariame ir deriname. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Jokiomis aplinkybėmis, kad ir ką veikčiau gyvenime, neatsisakysiu savo nuostatos, jog visi žmonės, visos veiklos yra vertos pagarbos ir kad niekas a priori negali būti visuomenės priešu. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

MINISTRŲ KABINETAS

Premjeru turi būti tas, kas turi Seimo pasitikėjimą. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Manau, kad tas mūsų socialinis susitarimas be verslo elito iš principo nėra įmanomas. Nes darbdaviai yra viena pagrindinių tokio susitarimo šalių, jie turi jame dalyvauti, nes verslo ir interesas yra labai aiškus, kaip ir indėlis svarbus ir reikalingas. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

Įsivaizduokite, štai visi demokratiškai nutariame, kad priešas yra prekybos tinklas, bankas, vaistinė arba dar kas nors. Tokiu būdu nyksta demokratija, nes priešu vieną diena gali tapti tu, paskui kokie nors esperantininkai, filatelistai ir pan. (...) Svarbu, kad valdžios žmonės, lyderiai to priešinimo visuomenėje nekurstytu. (Interviu vz.lt, 2019 05 02)

KOKIA PENSIJA UŽTIKRINTŲ ORIĄ SENATVĘ?

Būtų gerai, jeigu būtų paprasti sprendimai. Indeksuoti pensijas yra įmanoma. (LRT debatai, 2019 05 08

VAISTŲ KOMPENSAVIMO TVARKA

Valstybės lėšų taupymo pagal naująją tvarką nėra. Šis įsakymas taupo žmonių pinigus per prievartą. Tokia praktika, kai žmonės skatinami rinktis generinį vaistą, yra paskirta iš galios pozicijų. Pokyčius reikia daryti gerokai delikačiau. (LRT debatai, 2019 05 08)

AR LIETUVAI TINKAMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FINANSAVIMO MODELIS?

Sveikatos draudimo Lietuvos sistemoje nėra. Įkainiai turi būti sąmoningi. Sveikatos apsaugos sistemai reikalingi tiesiog didesni pinigai. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAIP REFORMUOTI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMĄ?

Spręskime klausimą, susijusį su tam tikromis veiklomis. Profesinės veiklos galėtų būti šis kelias. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAS GERIAU: INVESTICIJOS Į BRANGIĄ GYDYMO ĮRANGĄ AR Į 100 GYDYTOJŲ REGIONUOSE?

100 šeimos gydytojų, nes į įrangą jau investavome ir taip nemažai. (LRT debatai, 2019 05 08)

AR PRITARIATE PENSINIO AMŽIAUS VĖLINIMUI?

Pagyvenusių žmonių sveikata yra prasta. Sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai turi užtikrinti ligų prevenciją. Amžiaus ilginimas gali būti nustekentų žmonių traukimas nuo judančio taikinio. (LRT debatai, 2019 05 08)

KORUPCIJA SVEIKATOS SISTEMOJE

Algų problemą galima išspręsti. Niekada gyvenime nesu davusi kyšio. (LRT debatai, 2019 05 08)

VIEŠŲJŲ PINIGŲ SKYRIMAS KULTŪRAI KAIP INVESTICIJA

Bendriausiu požiūriu, tai investicija į laisvą ir kūrybišką žodį, žmogų ir taip pat į išsaugojimą tų vertybių, kurios turi būti paliktos ateities kartoms kaip tam tikras labai svarbus ženklas žmonijos istorijoje. (...) Kad žmonės galėtų tuo išties pasinaudoti, turi būti didinamas ir pačių žmonių sugebėjimas tą kultūrą priimti, o čia, matyt, jau ir švietimo išlaidos bei jų sinergija su išlaidomis kultūrai leidžia pasiekti paties geriausio rezultato. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

NACIONALINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS

Čia yra tokia bendra kultūros problema, kad į pakankamai nuosaikų BVP pyrago gabaliuką pretenduoja labai daug labai skirtingų veiklų ir skirtingų finansavimo modelių. Dalis išlaidų finansuojama per Kultūros tarybą, dalis tiesiogiai, institucijos taip pat priverstos ieškotis lėšų ir savarankiškai, kas nėra iš principo blogai. Manau, kad viena iš problemų mūsų visuomenėje yra ta, kad dar neturime mecenavimo tradicijų, ir turėtume apie tai rimčiau diskutuoti. (...) Taigi, reikėtų derinti skirtingus būdus, kaip institucijos galėtų turėti solidesnį biudžetą. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

UNIVERSITETŲ JUNGIMAS

Labai dažnai kalbame apie žodį „universitetas“, bet nelabai aišku, kokią sąvoką į tai talpiname. Tai užduokime sau klausimą: kiek universitetų pagal tiesioginę to žodžio prasmę – studijos ir moksliniai tyrimai – mes skiriamomis lėšomis šiandien galime pilnai aprūpinti taip, kad jie galėtų pretenduoti į aukštas vietas reitinguose, kad ten būtų 20% užsienio dėstytojų ir užsienio studentų? Tai turbūt du. Tai čia yra problema, nes mes dabar sau užduodame tokį uždavinį šioje reformoje – mums reikia padaryti kažkokį skaičių (universitetų – VŽ), bet užduotis turi būti kokybė. Pagal tai, kaip mes tą kokybę galime užtikrinti, turėtume vertinti ir institucijų tinklą. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

BENDROJO MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS

Kriterijus turi būti vienas – tai vaiko galimybės gauti bilietą į ateitį. Visi kiti klausimai yra daugiau mažiau techniniai, nes reikia atsižvelgti į nuotolius, į tai, kur vaikai gyvena, kokios yra higienos normos, sveikos ir saugios valandos, kada vaikas gali iškeliauti į mokyklą, bet nereikia apsimetinėti, kad, jei turėsime daug mažų mokyklų, tai jose bus pilna kompetentingų, gerai savo dalykus mažoms klasėms dėstančių mokytojų, arba tai kainuos labai brangiai. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

GITANAS NAUSĖDA

Gimimo data

1964 m. gegužės 19 d.

Gimimo vieta

Klaipėda

Išsilavinimas

1970-1981 m. Klaipėdos 5-oji vid. moykla.
1970-1977 m. Klaipėdos muzikos mokykla, berniukų choras „Gintarėlis“.
1982–1987 m. Vilniaus universitetas, Pramonės ekonomikos fakultetas, magistras.
1987–1989 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, aspirantas.
1990-1992 m. Manheimo universitetas (Vokietija), DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba) programos dalyvis.
1993 m. Socialinių mokslų daktaro laipsnis.

Darbo patirtis, politinė karjera

1987–2004 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos fakultetas, dėstytojas.
1992-1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos institutas, vyresnysis mokslo darbuotojas.
1993-1994 m. Valstybinė kainų ir konkurencijos tarnyba, Finansų rinkos skyriaus viršininkas.
1994-1996 m. Lietuvos bankas, Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas.
1996-2000 m. Lietuvos bankas, Pinigų politikos departamento direktorius.
1998-2000 m. Lietuvos bankas, valdybos narys.
2000-2008 m. AB Vilniaus bankas, valdybos pirmininko patarėjas.
2008-2018 m. AB SEB bankas, prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.
Nuo 2009 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, asocijuotas profesorius.

Kalbos

Vokiečių, anglų, rusų k.

Šeima

Vedęs, 2 vaikai.

Pomėgiai

Šachmatai, lauko tenisas, muzika.

GITANAS NAUSĖDA

Telefono nr.

+370 699 22682

E. paštas

info@nauseda2019.lt

Adresas

Pylimo g. 22D, Vilnius

GITANAS NAUSĖDA

Štabo vadovė

Algė Budrytė

Kampanijos strategija

Povilas Mačiulis

Komunikacijos vadovas

Aistis Zabarauskas

Komunikacijos projektai, socialinės medijos

Sofija Armoškaitė, Liutauras Galinis

Savanoriavimas

Lina Svidinskaitė

Iždo klausimai

Vilma Gražulevičienė

Renginių koordinavimas

Ieva Ulčickaitė

Atstovė JAV

Regina Gailiešiūtė

GITANAS NAUSĖDA

Turto ir pajamų deklaracijos 2017 m.

Privalomas registruoti turtas - 335.386 Eur
Vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai - 10 Eur
Piniginės lėšos - 35.912 Eur
Suteiktos paskolos - 0 Eur
Gautos paskolos - 137.331 Eur
Deklaruota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma - 103.551 Eur

GITANAS NAUSĖDA

Gautos ir priimtos aukos*

217.419,5 Eur

Fizinių asmenų aukos

193.315 Eur

Fizinių asmenų mažos aukos

6.404,5 Eur

Kandidato nuosavos lėšos

17.700 Eur

Didžiausios aukų sumos

Gitanas Nausėda - 17.700,00 Eur
Jonas Jablonskis - 8.850,00 Eur
Stanislavas Vaiciukevičius - 8.750,00 Eur
Antanas Trumpa - 8.500,00 Eur
Dalius Trumpa - 8.500,00 Eur
Jonas Valdas Tratulis - 8.500,00 Eur
Pilnas rėmėjų sąrašas »

*2019 m. gegužės 23 d. duomenimis

GITANAS NAUSĖDA

Gerovės valstybė, pagarba, saugumas, socialinės atskirties mažinimas, viduriniosios klasės stiprinimas, savivaldos įgalinimas, laisvą asmenybę ugdantis švietimas, prioritetas - kultūrai.

GITANAS NAUSĖDA

LENKIJA

Mano pirmasis vizitas būtų į Lenkiją. Mūsų teritorinės gynybos planai būtų neefektyvūs be bendradarbiavimo su mūsų pietine kaimyne. Man norėtųsi, kad mūsų ekonominis bendradarbiavimas būtų gerokai spartesnis (...). Mano derybinė pozicija – aš pasisakau už lenkiškų rašmenų rašybą antrajame paso puslapyje. (LR prezidento rinkiminės programos pristatymas, BNS, 2019 03 15)

Tai, kas vyksta Lenkijoje, nebūtinai laikytina vien tik kažkokiu pasikėsinimu į teismų nepriklausomybę. Vyksta labai panašūs dalykas, kaip kad turėtų vykti Lietuvoje. Vyksta teismų apsivalymas nuo tam tikro sluoksnio nomenklatūrinių teisėjų, kurie užima pareigas daug metų ir kurių sprendimai kelia abejonių. (Iš LR prezidento rinkiminės programos pristatymo, 15min.lt, 2019 02 21)

RUSIJA

Manau, kad ryšiai su Rusijos žmonėmis turėtų būti dabar didžiausias Lietuvos prioritetas, nes su šitais žmonėmis reikės gyventi, kai dabartinių Kremliaus vadovų kadencija jau pasibaigusi. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Strateginiais klausimais Baltijos šalys yra labai vieningos. Gerbiu Estijos poziciją ir drąsą kalbėtis su Putinu. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Pasitikėti Rusija neleidžia jos veiksmai. Lietuva turi laikytis nuoseklios pozicijos. Kultūriniai-ekonominiai mainai turi būti puoselėjami toliau. Privalome daugiau žinoti daugiau teisybės apie savo kaimynus. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

Jei geopolitinė situacija nesikeičia, manau, kad mes turime toliau palaikyti ekonominių sankcijų Rusijai mechanizmą. Bendravimas sankcijų nepaliestose verslo srityse galimas, bet reikia būti blaiviems ir atsargiems, matant, kad kartais santykiai su Rusijos partneriais gali būti panaudoti ne vien ekonominio racionalumo tikslais. (vz.lt, 2019 04 23)

UKRAINA

Rinkimai yra vidinis šalies politinis reikalas. Mūsų ir toliau laukia labai intensyvių užsienio santykių su Ukraina laikotarpis. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Ji turi didelių problemų, didžiulė korupcija, klanų valdymas. Privalome padėti Ukrainai kelyje į ES. Visa kita ji turi. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

EUROPOS SĄJUNGA

Efektyvesnės pastangos yra kovoti bendromis jėgomis: kibernetinis saugumas, klimato kaitos bankas, CO2 mažinimas. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

KINIJA

Kinijos ekonominė ekspansija yra akivaizdi. Mums reikia vienos pozicijos Kinijos investicijų atžvilgiu. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

UŽSIENIO POLITIKOS KLAIDOS

Mūsų užsienio politika buvo kompromisų politika, ypatingai po 2004 m. Po to atsirado problemos. Pradėjo stigti nuoseklumo užsienio politikoje, bendraujant su atskiromis valstybėmis, nesusiklostė santykiai su Lenkija. Neteisingų prioritetų nustatymas. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

GITANAS NAUSĖDA

BALTARUSIJA

Astravo elektrinė – tai didžiulė grėsmė Lietuvai. Tačiau kontaktų su Baltarusija nutraukti nereikia. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

Nematau priežasčių, kodėl mūsų pozicija Astravo atominės elektrinės atveju turėtų visiškai aptemdyti mūsų santykius su Baltarusija, nes aš manau, kad mūsų santykiai su Baltarusija turėtų būti pagrįsti tuo principu, kad mes norime, kad būtų išsaugota nepriklausoma valstybė prie rytinių mūsų sienų. (BNS, tv3.lt prezidentiniai debatai, 2019 04 08)

NATO

NATO kaip organizacija yra svarbiausias ir šiuo metu vienintelis mūsų skydas, kuriuo remdamasi Lietuva gali atlaikyti bet kokį išorės priešą. Bet turime ne tik diskusijomis, pokalbiais ar retorika stiprinti NATO. Turime jaustis visateise NATO nare. (Diskusija Rytų Europos studijų centre, delfi.lt, 2019 03 15)

Sveikinu NATO sprendimą kaimyninėje Lenkijoje įrengti JAV karinės technikos išankstinio dislokavimo sandėlių kompleksą ir tikiu, kad šį žingsnį papildys JAV karo bazės sukūrimas. Jos forposto įrengimas prie Suvalkų koridoriaus padėtų užtikrinti šios strategiškai svarbios vietos saugumą. (ELTA 2019 04 10)

Finansavimą krašto apsaugai turime didinti, kaip numatyta nacionaliniame susitarime, ir tuo pačiu lėšas atverti šalies verslo bendruomenei, kuri galėtų kurti gynybos produktus ir aprūpinti kariuomenę. Vietos gynybos inovacijoms turime skirti ne mažiau kaip 3% gynybai skiriamų lėšų (iki 27 mln. Eur per metus), kurios padėtų palaipsniui kurti savo gynybos pramonę. (ELTA 2019 04 10)

Užsienio politika turi turėti keletą dedamųjų: saugumas, gerovė ir pagarba. Svarbiausia yra NATO, ES. Turime ieškoti daugiau rinkų, partnerių. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

NATO, dvišaliai santykiai su JAV, yra absoliutus mūsų prioritetas. ES gali kalbėti apie bendrų gynybos pajėgų kūrimą, tačiau pereinamuoju laikotarpiu tai neturi kelti nė mažiausios trinties su NATO. (vz.lt, 2019 04 23)

DIDŽIAUSIOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI

Žiūrėkime į savo šalį, savo žmones, ar gera jiems gyventi savo valstybėje, ar jie norėtų ją ginti. Reikia aktyviau kovoti su dezinformacija. (LRT debatai, 2019 04 18)

AR ES REIKALINGA STRATEGINĖ AUTONOMIJA GYNYBOS SRITYJE

Pasisakau už tam tikrą plano įgyvendinimą, kuris nekonkuruotų su NATO, bet tai turėtų būti daroma labai atsakingai. (LRT debatai, 2019 04 18)

KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMAS

Reikšmė yra ne tik procentai, o ir tai, kokius už tų procentų matome kokybinius Lietuvos kariuomenės pokyčius. Jie turi būti nukreipti kariuomenės mobilumui, parengčiai, techniniam aprūpinimui, o taip pat galimybėms mūsų verslui. Esu už tai, kad didesnę dalį šių lėšų galėtume skirti savo inovatyvios pramonės plėtrai. (vz.lt, 2019 04 23)

GITANAS NAUSĖDA

TRIŠALĖ TARYBA

Trišalei tarybai turi būti numatyta kertinė vieta. (...) Mums būtinas civilizuotas kolektyvinis dialogas tarp profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir valstybės, kuriame valstybė užimtų ne vienos ar kitos šių interesų grupių poziciją, o stengtųsi moderuoti, kad socialinis dialogas vyktų civilizuotai. (vz.lt, 2019 04 23)

SMULKUS VERSLAS

Pasisakau už ilgesnes mokesčių atostogas, už verslo sąlygų liberalizavimą, ypač mažuose miesteliuose ir regionuose, nes smulkusis verslas gali užtikrinti emigrantų grįžimą į Lietuvą. (vz.lt, 2019 04 23)

MOKESČIAI

Ekonomikos principo prasme pajamų mokesčių tarifus taikyti pagal pajamų dydį būtų logiškas sprendimas, nes darbo pajamos nėra niekuo blogesnės nei, pavyzdžiui, kapitalo pajamos, kad jas valstybė apmokestintų daugiau. Tačiau šalia ekonomikos principų turime ir ekonomikos realybę, kurioje Lietuva konkuruoja su gretimomis valstybėmis dėl investicijų, kapitalo pritraukimo. (..) Todėl, manau, kad šiuo metu ekonomikos realybės argumentai yra svarbesni už ekonomikos principo. Tačiau ateityje prie šio klausimo Lietuvai teks grįžti. (vz.lt 2019 03 20)

Keisti PVM tarifą kainuoja. Todėl keisti standartinio tarifo, manau, nereikėtų. Tačiau jei norime tam tikrų prekių ar paslaugų sričių proveržio, turime drąsiau taikyti PVM lengvatinius tarifus, ypač toms sritims, kur tą patį daro Lenkija. (...) Matant, kaip kontrabanda į Lietuvą patekusios prekės yra parduodamos turguose ir vertinant šios šešėlinės ekonomikos mąstą, manau, kad efektyviai valdant lengvatiniai PVM tarifai gali atsipirkti biudžetui. (vz.lt 2019 03 20)

Privataus verslo ir iniciatyvos pagrindu privalome padėti stiprėti viduriniajai Lietuvos klasei. Lietuvai reikia daugiau savininkų. Daugybė svetur išvykusių Lietuvos žmonių svajoja sugrįžti į tėvynę, tačiau ne kaip samdomieji darbuotojai už 3-4 kartus mažesnę algą, o kaip savarankiški žmonės, norintys kurti gerovę sau patiems ir aplinkiniams. Privalome keisti dabartinę mokesčių ir smulkiojo verslo reguliavimo bei kontrolės sistemą taip, kad ji taptų palanki pradedančiam verslui. (Iš LR prezidento rinkimų programos).

Pasisakau už progresinių mokesčių sistemą, nes akivaizdžiai matau, kad per pastaruosius 7–8 metus ekonomikos augimas nepridengė socialinių žaizdų. Todėl darytina išvada, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų reguliuodama, o geriausias svertas reguliuoti ekonomiką yra mokestinis. (vz.lt, 2019 04 23)

Kalbant apie mokesčius, turime sekti Vokietijos pavyzdžiu bei perimti jų progresinių mokesčių sistemą, taip pat jų socialinių dialogo modelį. Jis taip pat siūlo, kad pajamas reikia apmokestini pagal dydį, o ne pagal kilmę. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

VIEŠIEJI PIRKIMAI

Reikėtų diskutuoti apie orientacines kainas viešuosiuose pirkimuose – tais atvejais, jei galimas palyginimas, reikėtų prisirišti prie kainos, kuria perka konkurencinėje aplinkoje dirbantis ir nesuinteresuotas permokėti privatininkas. (vz.lt, 2019 04 23)

BIUDŽETAS

Prezidentas turi įsitraukti į gerokai ankstyvesnes valstybės biudžeto įstatymo svarstymo stadijas. Antraip turime situaciją, kai prezidentas atsiduria ties labai sunkia dilema baigiamojoje biudžeto svarstymo stadijoje, ir jam iš principo lieka tik dvi alternatyvos – vetuoti arba pasirašyti įstatymą. . (vz.lt, 2019 04 23)

INVESTICIJOS

Lietuva konkuruoja dėl investicijų su valstybėmis kaimynėmis, o jų pritraukimas yra labai svarbus spartesniam šalies ekonomikos augimui. Todėl didinti kapitalo apmokestinimą šiuo metu būtų neracionalu. Drauge, mažinti jį būtų nesąžininga tik darbo pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu ir gilintų vieną didžiausių Lietuvos problemų – socialinę nelygybę. (15min.lt, 2018 11 12)

Sudaryti sąlygas tokioms investicijoms, kurios orientuotos ne į mažą sukuriamą pridėtinę vertę, bet į aukštąsias technologijas ir didesnę pridėtinę vertę. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Tam reikalinga tam tikra infrastruktūra, kuri jau šiandien sukurta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, didžiosiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), reikia tik tai plėtoti ir perkelti inovacijas į kitus regionus. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Mokslas nėra komercializuotas. Tai susiję su tuo, kad ir dėstytojai, ir studentai dažnai neturi auorinių teisių į savo mokslinius darbus. Universitetai stokoja verslumo komerciškai patrauklius darbus įgyvendinti. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Reikalingos mokesčių paskatos, kad jos sudarytų sąlygas aukštesnę prodėtinę vertę kuriančioms investicijoms. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą Lietuvoje. Joks investuotojas neateis, jei neras to, kas galėtų atlikti tokius darbus. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Labai svarbu, kad atlyginimai augtų. Čia aš matau dar vieną paskatą atsluoksniuoti tuos verslus, kurie yra neefektyvūs, ir atvirkščiai, paskatinti tuos, kurie gali sukurti didesnę pidėtinę vertę ir savo darbo vaisiais pasidalinti su darbuotojais. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

Prezidentas turėtų turėti savo ekonomikos patarėjų korpuse padėjėją arba patarėją skaitmeninės ekonomikos klausimais. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

KONKURENCIJA

Manau, kad geriausias instrumentas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės. (15min.lt, 2018 11 12)

Lietuva per 5 metus turi pasiekti ES algų bei BVP vidurkį. Tam reikia skatinti inovatyvią ekonomiką bei didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas, dar neišnaudotas rinkas. Reikia skatinti verslo konkurencingumą, kurti socialinį ekonomikos modelį, kad visi jaustųsi esantys valstybės nariai. (Prezidentiniai debatai LRT.LT, 2019 05 02)

GITANAS NAUSĖDA

DARBO UŽMOKESTIS

Teisingas atlygis už darbą, socialinis solidarumas, socialinės atskirties mažinimas, visiems prieinamas kokybiškas švietimas, sveikatos ir socialinės paslaugos – šios sąlygos yra būtinos kuriant Gerovės valstybę. (Iš LR prezidento rinkimų programos)

MINIMALI ALGA

Adekvatus ir lygiavertis profsąjungų ir darbdavių dialogas, aktyvus minimalios mėnesio algos reguliavimas, progresinis pajamų ir turto apmokestinimas, pensijų sistemos tobulinimas, mokesčių priemonėmis skatinant, kad taupymo pensijai norma pasiektų ne kuklius 4-6%, o 8-9% atlyginimo dydžio. (Iš LR prezidento rinkimų programos)

EMIGRACIJA

Svarbu yra mūsų kultūrinė veikla. Skatiname vaikų atvažiavimą į stovyklas Lietuvoje. (LRT ir VRK debatai, 2019 04 15)

DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMAS

Kur kas plačiau turime taikyti darbuotojų dalyvavimo pelne ir kapitale sistemas, kurios gana populiarios Vakarų Europoje ir JAV. Noriu, kad šią kultūrą atneštume ir į Lietuvą, jeigu reikia, ir padedant mokesčių lengvatomis. (vz.lt, 2019 04 23)

KĄ DARYTI, KAD LIETUVOS PILIEČIAI JAUSTŲSI GYVENANTYS TEISINGESNĖJE VALSTYBĖJE

Požiūris į teisingumą prasideda nuo pačių politikų. Ir kuomet mes mėtome kritikos strėles į įvairias tarnautojų grupes, ir patiems galbūt reikėtų būti savikritiškesniems. Krizės aplinkybėmis labiausiai pasireiškia visuomenės solidarumas ir politikai tikrai nebuvo ta grupė, kuri labiausiai prisidėdavo prie krizės įveikimo savo asmeninių finansų sąskaita. Valstybėje reikia labai paprastų dalykų: aiškios, skaidrios atlyginimų sistemos, bazinės pareiginės algos dydžio indeksavimo ir visi dalykai būtų sprendžiami pagal vieną bendrą vardiklį ir tuomet nebūtų tokių iškraipymų, kuriais skundžiamės metų metais, bet nieko nepadarome, kad juos įveiktume. (LRT debatai, 2019 04 25)

KAIP UŽKIRSTI KELIĄ POLITINEI KORUPCIJAI IR NEPOTIZMUI

Būdas kariauti su nepotizmu yra labai paprastas: tai aiškūs atrankos kriterijai, kurie yra lengvai išmatuojami, konkursai, kurie yra stebimi, protokoluojami. (LRT debatai, 2019 04 25)

KOKIA PENSIJA UŽTIKRINTŲ ORIĄ SENATVĘ?

Pensijoms skiriame pakankamai mažą BVP dalį. Reikia turėti planą, kaip ketiname ją didinti. Reikia turėti ilgesnę programą, pagal kurią iš tikrųjų būtų galima padidinti pensijų dalį ir priartėti prie ES vidurkio. (LRT debatai, 2019 05 08)

VAISTŲ KOMPENSAVIMO TVARKA

Sistema turi būti lankstesnė. Žmogus turi teisę rinktis ir primokėti už brangesnį vaistą. (LRT debatai, 2019 05 08)

PENSIJŲ REFORMA

Reikia taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą. Mano siūlymas yra plačiau taikyti profesinių fondų sistemą. (LRT debatai, 2019 05 08

AR LIETUVAI TINKAMAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FINANSAVIMO MODELIS?

Standartinė paslauga turi būti nemokama. Bėdos susijusios su neoptimaliu tinklu. Tik sudėtingos ligos turi būti gydomos specializuotose ligoninėse. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAIP REFORMUOTI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SISTEMĄ?

Galima transformuoti į profesinių fondų idėją. Galima indeksuoti. (LRT debatai, 2019 05 08)

KAS GERIAU: INVESTICIJOS Į BRANGIĄ GYDYMO ĮRANGĄ AR Į 100 GYDYTOJŲ REGIONUOSE?

Inovatyvios paslaugos turi būti teikiamos specializuotuose centruose. (LRT debatai, 2019 05 08)

AR PRITARIATE PENSINIO AMŽIAUS VĖLINIMUI?

Negalime tokio sprendimo sau šiandien leisti. (LRT debatai, 2019 05 08)

KORUPCIJA SVEIKATOS SISTEMOJE

Nesu davęs kyšio. Reikia kelti atlyginimus. (LRT debatai, 2019 05 08)

VIEŠŲJŲ PINIGŲ SKYRIMAS KULTŪRAI KAIP INVESTICIJA

Pirmiausia kultūra ugdo kultūringą pilietį ir, jeigu tai mums pavyktų padaryti, turėtume ir kultūringą kultūros žmogų, ir mediką, ir darbininką, ir kas taip pat svarbu – kultūringą politiką. Kalbant apie kultūros indėlį, pagal atskirus tyrimus kultūros indėlis į mūsų BVP – 5,6% 2014 m. duomenimis. Gauna kultūra iš biudžeto 0,7% BVP – štai kokie mainai šiandien mūsų šalyje. Kultūros eksportas: nemokame pristatyti savo kultūros pasauliui, nemokame pristatyti M. K. Čiurlionio, nesugebame pavadinti Vilniaus oro uosto M. K. Čiurlionio vardu, nepastatome Tautos namų ant profsąjungų kalno. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

NACIONALINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS

Nacionalinės kultūros įstaigos privalo gauti daugiau biudžetinio finansavimo, tačiau kodėl mes nustojome finansuoti nacionalinį kūrėją? Nacionalinis kūrėjas šiandien turi labai nepalankias sąlygas savo veiklai. Kažkada buvo sunaikintos autorinės sutartys, neva po jomis pasislėps valytojai ir visi kiti. Kultūros kūrėjo statusas šiandien leidžia gauti 2% GPM permokos, tai kodėl mes negalėtume ir autorinių sutarčių grąžinti, kad kūrėjai galėtų kurti? Kalbant apie atskiras institucijas, biudžetinis finansavimas negali būti toks, koks yra dabar – 0,7% (...) Taigi – biudžetinis finansavimas, mecenatystė ir, be abejo, aktyvesnė Kultūros tarybos veikla. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

UNIVERSITETŲ JUNGIMAS

Mes neturime aukštųjų mokyklų jungimo koncepcijos. Pamėginome tai daryti iš viršaus – nepavyko. VDU, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas – kadangi jungiasi pačių aukštųjų mokyklų iniciatyva ir noru, šitas susijungimas dar vyksta daugiau ar mažiau sklandžiai. O visur, kur protingi dėdės nusprendė Vilniuje: Mykolo Romerio universitetas ir VGTU, Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos sporto universitetas – (susijungimas – VŽ) vyksta sunkiai traškėdamas, tiksliau – visiškai nebevyksta. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

BENDROJO MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS

Svarbiausias kriterijus – mokinio galimybių užtikrinimas, kad jis turėtų šansą gyvenime pasiekti lygiai tiek pat – tiek gyvendamas mažame miestelyje, tiek sostinėje. Šiuo tikslu tas optimizavimo klausimas kartais padaromas baubu, bet aš manau, kad yra labai gera galimybė išnaudoti mokyklas ir vietos kultūriniam ugdymui, suaugusių mokymui. Šioje vietoje galbūt atsirastų ta veiklos terpė, kuri padėtų ir nedideles mokyklas išsaugoti, ypač tuose rajonuose, kur tas kultūros židinys yra prigesęs. Rezidentinių mokyklų steigimas galėtų būti kelias mokiniams, kurie gyvena asocialiose šeimose, – specialiuose pensionuose gauti tinkamą išsilavinimą, gerai jaustis toje aplinkoje ir ugdytis kaip asmenybėms. (LRT ir VRK debatai, 2019 05 10)

Naudojami Vyriausiosios rinkimų komisijos žemėlapių portale vrk.maps.arcgis.com publikuojami žemėlapiai
Kandidatų reitingai 2018 m. 12 mėn. - 2019 m. 4 mėn., %
Šaltinis: „Vilmorus“
Už ką ketinate balsuoti Lietuvos Prezidento rinkimuose? %
Šaltinis: „Vilmorus“
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau