Aštuoneri ligšioliniai savivaldos rinkimai: kaskart vis naujovės

Publikuota: 2019-03-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Sekmadienį vykstantys savivaldos rinkimai yra jau devintasis balsavimas dėl vietos valdžios nepriklausomoje Lietuvoje. Pirmieji savivaldybių rinkimai surengti 1990-aisiais tuojau pat po Kovo 11-osios akto paskelbimo, bet dar pagal sovietų Lietuvoje patvirtintus įstatymus. VŽ pristato iki šiol vykusių vietos valdžios rinkimų istorinę retrospektyvą.

1990 m.: ilgiausia kadencija ir daugiausiai konfliktų

Pirmieji savivaldos rinkimai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje vyko dar pagal sovietų valdžios patvirtintus įstatymus, tačiau jau su pakoregavimais, užtikrinančiais laisvą rinkimų procesą. Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimai surengti jau po Kovo 11-osios akto priėmimo – 1990 m. kovo 24 d., II turas įvyko balandžio 7 d. Visos savivaldybės buvo suskirstytos į žemesnės pakopos savivaldybes – apylinkės, gyvenvietės (valsčiai), rajono (apskrities) miestai, ir aukštesniosios pakopos savivaldybes – rajonai, apskritys, Respublikos miestai. Lietuva buvo suskirstyta į kelis tūkstančius mažų vienmandačių apygardų. Šis faktas bei dar neįsitvirtinusi daugpartinė sistema nulėmė didžiulę fragmentaciją naujose savivaldybėse, kurių kadencija, beje, buvo numatyta iki pat 1995 m. Po nepriklausomybės įtvirtinimo ir Konstitucijos priėmimo 1992 m. spalį daugelyje savivaldybių kilo politiniai konfliktai, nes tarybų nariai ėmė skirstytis į skirtingas partijas. Be to, nesutarimus skatino ir „dvigalvė“ sistema – taryba turėjo savo pirmininką ir kartu rinko merą, vadintą vykdomojo komiteto pirmininku. Dėl šių konfliktų keliose savivaldybėse, įskaitant ir Vilniaus miestą, baigiantis kadencijai teko įvesti tiesioginį valdymą. Jis 1992-aisiais įvestas ir tose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, kur daugumą tarybose sudarė prosovietiniai veikėjai, pasisakę prieš šalies nepriklausomybę.

[infogram id=“b4664762-0bda-43b0-aa33-84b0a382d8d3“ prefix=“5tZ“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Savivaldybių tarybų rinkimai 1995-2015 m.“]

1995 m.: darbas tik dvejiems metams

Savivaldybių tarybų rinkimai surengti 1995 m. kovo 25 d., pasibaigus pilnai penkerių metų buvusios vietinės valdžios kadencijai. Rinkimai pirmą kartą surengti pagal 1992 m. rudenį įsigaliojusią Konstituciją, kurioje buvo numatyta trumputė – vos dviejų metų – savivaldybių tarybų kadencija. 1996-aisiais Seimas pakeitė Konstituciją, prailgindamas savivaldos kadencijos trukmę iki trejų metų. 1995-ųjų pavasarį iš viso išrinkti 1.488 tarybų nariai 56 savivaldybėse. Rinkimai vyko tik proporciniu būdu – balsuojant už partinius kandidatų sąrašus. Ir tokia tvarka išliko iki 2011 m. Aktyvumas siekė 44,85%. Daugiausiai mandatų gavo tuomet opozicinė Tėvynės sąjunga, antroje vietoje liko valdančioji Lietuvos demokratinė darbo partija, trečioje – konservatorių partneriai Krikščionių demokratų partija. Niekuo ypatingu ši trumputė kadencija nepasižymėjo, nebent tuo, kad visose savivaldybėse buvo įtvirtinti ir iki šiol galiojantys valdymo organai – tarybos bei joms vadovaujantys merai, taip pat administracijos su savo direktoriais.

1997 m.: konservatorių triumfas

Savivaldybių tarybų rinkimai trejų metų kadencijai įvyko 1997 m. kovo 23-ąją. Iš viso išrinkti 1.459 tarybų nariai. Aktyvumas siekė 35,6%. Kadangi šie rinkimai vyko netrukus po to, kai 1996-ųjų spalį Seimo rinkimus laimėjo dešinieji, juos lydėjo sėkmė ir balsuojant dėl vietos valdžios: daugiausiai mandatų gavo Tėvynės sąjunga, trečiąją vietą užėmė jų partneriai krikščionys demokratai, antroje liko į opoziciją išėjusi Demokratinė darbo partija. Po šių savivaldos rinkimų Vilniaus miesto meru tapo konservatorių remiamas lakūnas Rolandas Paksas, kuris iš šio posto pradėjo svaiginantį „skrydį“ į aukščiausias pareigas šalyje. Kadencijos metu įvykdyta savivaldos reforma – be kita ko, savivaldybių skaičius padidintas iki 60-ties. Tiek jų yra ir dabar.

2000 m.: naujokų atėjimas

Savivaldos rinkimai įvyko 2000 m. kovo 19 d. Iš viso 60-tyje savivaldybių buvo išrinkti 1.562 tarybų nariai. Aktyvumas – 49,63%. Rinkėjai smarkiai nubaudė valdžioje įsigalėjusius dešiniuosius ir į savivaldą išrinko daug naujokų. Daugiausiai balsų gavo Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Valstiečių partija, taip pat Centro sąjunga. Konservatoriai liko trečioje vietoje ir prarado daugelyje tarybų turėtą daugumą mandatų bei merų postų. Šie rinkimai išsiskyrė radikalų ir populistų neblogu pasirodymu. Pvz., Kauno meru neilgam tapo Vytautas Šustauskas, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga gavo daugiausiai mandatų „laikinosios sostinės“ taryboje. Tiesa, šis centrinės valdžios ignoruotas radikalus politikas Kauno meru išbuvo tik iki tų pačių metų rudens, kai buvo išrinktas į naująjį Seimą. Tais pačiais metais Druskininkų mero postą gavo Ričardas Malinauskas, iki šiol išlaikantis vadžias šioje kurortinėje savivaldybėje. 2002 m. Seimas vėl pakeitė Konstituciją ir dar metams – iki ketverių – pratęsė savivaldybių tarybų kadenciją.

2003 m.: kairiųjų renesansas

Savivaldos rinkimai buvo kiek paankstinti ir įvyko kartu su prezidento rinkimais – 2002 m. gruodžio 22 d., bet naujos kadencijos, jau ketveriems metams išrinktos tarybos į pirmuosius posėdžius susirinko tik 2003-ųjų balandį. Išrinkta 1.560 savivaldybių tarybų narių, aktyvumas siekė 49,23%. Daugiausiai balsų gavo Socialdemokratų partija, antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga ir Valstiečių liaudininkų sąjunga, ketvirtąją-penktąją vietas pasidalino Liberalų bei Centro sąjungos, kurios vėliau susijungė. Nors Vilniuje daugiausiai vietų laimėjo Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai, rinkimų visoje Lietuvoje sėkmės paskatinti socialdemokratai sugebėjo suburti trapią valdančiąją daugumą sostinės taryboje ir meru išrinko Gediminą Paviržį. Bet neilgam, nes nustačius balsavimo tvarkos pažeidimų galų gale mero regalijos dar tais pačiais metais atiteko p. Zuokui.

2007 m.: merų pasikeitimų pasiutpolkė

Savivaldybių tarybų rinkimai vyko 2007 m. vasario 25 d. Juose dalyvavo net 24 skirtingos partijos, kurių sąrašuose iš viso buvo registruota daugiau kaip 13.000 kandidatų į 1.550 mandatų tarybose. Balsavime dalyvavo 41,3% rinkėjų. Rinkimus laimėjo Socialdemokratų partija, antroje vietoje liko konservatoriai, trečiąją vietą užėmė Liberalų ir centro sąjunga. Gana fragmentuotos ir margos, nestabilios valdančiosios daugumos sukėlė tikrą merų pasikeitimų per kadenciją bangą: 28-iose savivaldybėse iš 60-ties merai buvo pakeisti nepasibaigus kadencijai, kai kur net ir po kelis kartus. Tiesa, trijų didžiųjų miestų vadovai sugebėjo išlikti savo pareigose. Visa tai paskatino diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų, bet jų dar teko kiek palaukti. Tačiau Konstitucinio Teismo reikalavimu pakeista savivaldybių rinkimų tvarka – juose leista dalyvauti ne tik partiniams kandidatų sąrašams.

2011 m.: alternatyva – nepartiniai

Savivaldos rinkimai įvyko 2011 m. vasario 27 d. Iš viso buvo renkami 60-ies savivaldybių tarybų 1.526 nariai. Į vieną vietą pretendavo daugiau kaip 10 kandidatų. Rinkimuose dalyvavo 44,08% rinkėjų. Pagal 2010 m. pakeistą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą dalyvauti rinkimuose įgijo teisę ne tik partijos, bet ir save išsikėlę kandidatai. Tiesa, prieš pat rinkimus Konstitucinis Teismas pripažino, kad patvirtintoji kandidatų iškėlimo tvarka nėra pakankamai skaidri, bet nekvestionavo pačių rinkimų rezultatų ir jų neatidėjo. Todėl tuojau po rinkimų Seimas pakoregavo tvarką ir leido į savivaldą kandidatus kelti visuomeniniams rinkimų komitetams. Rinkimus laimėjo opozicijoje buvusi Socialdemokratų partija, kuri po pusantrų metų surinko daugiausiai balsų ir Seimo rinkimuose. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga, trečioje – Darbo partija.

2015 m.: merai išrinkti tiesiogiai

Diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų baigėsi tuo, kad 2014-aisiais buvo atitinkamai pakeisti įstatymai ir pačios vietinės valdžios institucinė struktūra. Todėl 2015 m. kovo 1 d. pirmą kartą tiesiogiai ne tik rinkti savivaldybių tarybų nariai, bet ir miestų bei rajonų merai. Naujoji tvarka numato, kad tiesiogiai išrinktas meras yra tuo pačiu metu išrinktos savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas. Antrasis merų rinkimų turas surengtas kovo 15 d. Pirmajame ture dalyvavo 47,17%, antrajame – 38,73%. Pirmąją vietą pagal rinkimų rezultatus užėmė Socialdemokratų partija, antrąją – Tėvynės sąjunga, trečiąją – Liberalų sąjūdis. Visuomeniniai rinkimų komitetai, kurių rinkimuose iš viso dalyvavo 53, gavo apie dešimtadalį balsų. Be to, išrinkti komitetams priklausantys 4 savivaldybių merai, visi – dideliuose miestuose: Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Vilniaus ir Klaipėdos merais tapo liberalai Remigijus Šimašius ir Vytautas Grubliauskas, Kauno – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Jau po pirmojo turo dėl įvairių pažeidimų buvo panaikinti rezultatai Trakų apygardoje, po antrojo – Šilutės rajone ir Širvintose. Birželį šiose savivaldybėse suengti nauji rinkimai.

2019 m.: kovos laukimas

Savivaldybių rinkimai vykstas 2019 m. kovo 3 d., antrasis merų rinkimų turas bus surengtas kovo 17-ąją. Iš viso 60-yje savivaldybių partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai kelia 465 kandidatų sąrašus. Į juos įrašyti 13.685 kandidatai į savivaldybių tarybas, iš kurių 411 yra pretendentai į merus. Kandidatus kelia 15 politinių partijų ir 89 visuomeniniai rinkimų komitetai. Iš viso šiuose rinkimuose bus išrinkti 1.502 savivaldybių tarybų nariai, iš kurių 60 bus merai. Naujosios savivaldybių tarybos į pirmuosius posėdžius susirinks balandį.

[infogram id=“b489a944-336e-44cc-ac8c-94de0eac4c8c“ prefix=“Qe8“ format=“interactive“ title=“Infographic Modern“]

FOTOGALERIJA Savivaldos rinkimai (71 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Interviu su G. Nausėda: reikia progresinių mokesčių ir ilgesnių mokestinių atostogų Premium 21

Prezidento posto siekiančio ekonomisto Gitano Nausėdos prioritetas – Gerovės valstybė. Pamatiniai jos akmenys...

Verslo aplinka
2019.04.23
Prezidento rinkimai: trys lyderiai ir ketvirtas, šokantis į traukinį

Analizuojant kandidatų į prezidentus komunikaciją žiniasklaidoje, matyti rokiruočių: 2018 m. paskutinį...

Rinkodara
2019.04.22
Reitingų lentelėje į pirmą vietą pakilo I. Šimonytė 19

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją,...

Verslo aplinka
2019.04.20
V. Mazuronis: esu tas, kurį galima vadinti „eurorealistu“ Premium

Prezidentas turėtų savo autoritetu užtikrinti valstybės pažangą ir reformų vykdymą , bet jis neturėtų kištis...

Verslo aplinka
2019.04.19
Kandidatų prezidentus debatuose – Estijos ir Rusijos vadovų susitikimo vertinimas 8

Kandidatai į Lietuvos prezidentus nesutaria, ar vakarykštis Estijos prezidentės vizitas į Maskvą buvo...

V. Adamkus prisipažino, kad balsuos už G. Nausėdą 31

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pripažino gegužės mėnesį prezidento rinkimuose balsuosiąs už...

Verslo aplinka
2019.04.18
Kandidatų į prezidentus reitingai: lyderių trejetas nesikeičia 4

Gyventojų apklausose toliau pirmauja Gitanas Nausėda, nedaug nuo jo atsilieka Ingrida Šimonytė, trečias –...

Verslo aplinka
2019.04.18
A. Juozaičio laimės ekonomika: tūkstančiai gamintojų, jokių prekybos tinklų Premium 34

Prezidento posto siekiančio filosofo ir buvusio diplomato Arvydo Juozaičio Lietuvai siūlomas laimės...

Verslo aplinka
2019.04.18
Interviu su V. P. Andriukaičiu: tikslas – socialinė Europa su didesniu biudžeto kapšu Premium 5

Į prezidentus kandidatuojantis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos...

Verslo aplinka
2019.04.17
Ryškėja takoskyra: dalis kandidatų į prezidentus siektų didesnio užsienio politikos savarankiškumo

Pirmadienio vakarą vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimų debatuose devyni kandidatai diskutavo apie Lietuvos...

2019.04.16
Devyniems kandidatams į prezidentus įteikti pažymėjimai 4

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį oficialiai paskelbė kandidatus į prezidentus – jiems įteikti...

Verslo aplinka
2019.04.12
R. Vilpišauskas: sėkmė gali laukti bet kurio iš pirmojo trejetuko Premium 4

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto...

Verslo aplinka
2019.04.12
Oficialiame kandidatų į prezidentus sąraše – 9-ios pavardės 2

Gegužės 12 d. įvyksiančių prezidento rinkimų biuletenyje bus iš viso įrašytos devynios kandidatų pavardės.

Verslo aplinka
2019.04.09
Įvyko kandidatų į prezidentus debatai 32

Pirmadienio vakarą vyko BNS organizuoti trijų kandidatų į prezidentus ekonomisto Gitano Nausėdos, ministro...

Verslo aplinka
2019.04.08
Jau yra 6 oficialūs kandidatai į prezidentus  8

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį oficialiai įregistravo šešis kandidatus į prezidentus.

Verslo aplinka
2019.04.04
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau