Naujos savivaldos peizažą nulems daug aplinkybių, net ir emocijos

Publikuota: 2019-03-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Savaitgalį įvyksiančiuose savivaldos rinkimuose rinkėjų apsisprendimą, už ką balsuoti, nulems daug faktorių – kandidatų ir juos keliančių partijų bei komitetų populiarumas, jų žinomumas visuomenėje, savivaldybių ekonominė situacija ir jos pokytis per pastaruosius ketverius kadencijos metus, taip pat ir šalies centrinės valdžios įvertinimas bei kitos aplinkybės. Turės įtakos ir tiesiog rinkėjų emocijos.

Taip VŽ sakė ekspertai, paklausti, kas galėtų turėti įtakos savivaldos rinkimų rezultatams.

Generalinė Seimo rinkimų repeticija

Dalis kalbintų ekspertų spėja, kad partijos šiuose rinkimuose gali patirti fiasko, nes itin daug mandatų tarybose ir merų postų gali atitekti visuomeniniams rinkimų komitetams. To priežastys – didėjantis nepasitikėjimas partijomis, savivaldos rinkimų sistemos subtilybės, gerokai pagausėjusios nepartinių komitetų gretos, daugelio dabartinių miestų ir rajonų vadovų apsisprendimas į rinkimus eiti ne su partijomis, taip pat regioninių rinkėjų konservatyvus nusiteikimas nekeisti esamų vadovų.

Iš partijų daugiausiai balsų, manoma, atiteks konservatoriams ir valstiečiams-žaliesiems, taip pat socialdemokratams, „darbiečiams“ ir liberalams.

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, „savivaldybių rinkimai yra bene vienintelė proga pamatyti, kokios yra rinkėjų politinės nuotaikos artėjant kitų metų Seimo rinkimams, pajusti tam tikras aiškias tendencijas“.

Jis priminė, kad 2015 m. kovą savivaldos rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko apie penktadalį visų balsų, o 2016 m. spalį Seimo rinkimų proporcinėje dalyje LSDP gavo 15% balsų, t. y. kiek mažiau nei prieš pusantrų metų vykusiame balsavime dėl savivaldos. Tuo metu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) 2015 m. pavasarį gavo apie 15% balsų, o 2016-ųjų Seimo rinkimuose – beveik 22%. Liberalų sąjūdžio rinkėjų skaičius, nepaisant 2016-ųjų gegužę kilusio grandiozinio korupcijos skandalo, per pusantrų metų nepakito – išliko ties 10%.

„Tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) smarkiau pagerino savo rezultatą – nuo maždaug 6% savivaldos rinkimuose iki 21,5% Seimo rinkimuose. Tai sietina pirmiausia su Sauliaus Skvernelio atėjimu į šią partiją, taip pat su dalies socialdemokratų rinkėjų nusivylimu jais bei su kai kurių rinkėjų alternatyvaus balsavimo paieška“, – tvirtino p. Krupavičius.

nuotrauka::1 left

Jis mano, kad šįkart savivaldos rinkimuose daugiausiai balsų iš partijų surinks LVŽS ir TS-LKD, taip pat LSDP, Darbo partija ir liberalai.

„Tačiau netgi jeigu valstiečiai-žalieji iš partijų surinks daugiausiai mandatų tarybose, tai dar nereiškia, kad jie tikrai laimės ir 2020 m. Seimo rinkimus. Pasitikėjimas valdančiąja partija visada linkęs mažėti, ką mums įrodė ir 2015–2016 m. rinkimų atvejis su socialdemokratais, tad per pusantrų metų iki kitų Seimo rinkimų dar daug kas gali atsitikti ir LVŽS populiarumas gali ženkliai kristi“, – VŽ tvirtino politologas.

Komitetai laimės?

Kita vertus, p. Krupavičius, kaip ir kiti VŽ kalbinti ekspertai, neturėjo abejonių, kad šįkart savivaldos rinkimuose savo pozicijas gerokai pagerins visuomeniniai komitetai. 2015 m. rinkimuose komitetai gavo apie 8% balsų.

„Bet jų šįkart yra dvigubai daugiau nei 2015-aisiais. Būtent su komitetais, o ne su partijomis nemažai kur kandidatuoja einantys pareigas merai. Revoliucijų galbūt tikėtis ir neverta, bet komitetai gali surinkti ir iki beveik penktadalio balsų, nors tikriausiai bus mažiau“, – sakė p. Krupavičius.

Su kolega sutinka politologas Vytautas Dumbliauskas, kuris pastebėjo, kad per šiuos rinkimus komitetai aktyviau kūrėsi dėl nepartinių žmonių noro dalyvauti ir politikoje, ir kartu vietinės bendruomenės problemų sprendime.

„Tokiu būdu sudaromos sąlygos pasireikšti vietiniams lyderiams, aktyviems miesto bendruomenės žmonėms, kurie žino miesto ar rajono problemas. Vis tik, žvelgiant iš kitos pusės, tie komitetai yra vienadieniai drugeliai ir veikia tik rinkimų laikotarpių, o, pasibaigus rinkimams, jie išsibarsto, nėra įpareigoti vykdyti veiklos tęstinumo“, – tikino p. Dumbliauskas.

Sociologas Vladas Gaidys pripažįsta, kad komitetai pasirodys gerai šiuose savivaldos rinkimuose, bet, anot jo, „nepanašu, kad jie viską nušluotų, kaip kartais yra su tam tikra baime prognozuojama“.

Viliasi, kad situacija išliks stabili

2015 m. merai buvo pirmą kartą renkami tiesiogiai. Ponas Krupavičius įsitikinęs, kad ši praktika pasiteisino, nors ir būta nemažai abejonių, ar nekils gausios vietinės politinės krizės savivaldybėse, kur meras imsis konfliktuoti su tarybos dauguma.

„Matome, kad per šiuos ketverius kadencijos metus pasikeitė vos keturi merai. Tad stabilumas buvo iš esmės užtikrintas, nes anksčiau per kadenciją pakisdavo iki trečdalio tarybose renkamų merų“, – atkreipė dėmesį politologas.

Toks stabilumas išlaikytas net ir nepaisant kilusių tam tikrų politinio pobūdžio konfliktų kai kuriose savivaldybėse, pvz., Šiauliuose ar Raseiniuose.

„Ar ir po šių savivaldos rinkimų išvengsime didesnių politinių konfliktų dalyje savivaldybių, dar pamatysime, bet nepanašu, kad daugumoje jų kiltų krizinės situacijos“, – spėja p. Krupavičius.

nuotrauka::2 right

Už regioninę politiką Vyriausybėje atsakingas Eimutis Misiūnas, vidaus reikalų ministras, pokalbyje su VŽ neneigė, kad po šių savivaldybių rinkimų kai kuriuose miestuose ir rajonuose gali kilti politinės įtampos: „Nors mūsų įstatymai numato tokių krizių sprendimo būdus, kartais – gana radikalius, pvz., tiesioginio valdymo įvedimą, vis dėlto, tikime sveiku protu ir tikimės sutarimo tarp merų ir tarybų absoliučioje daugumoje savivaldybių.“

Įtakos turės ir ekonominė padėtis

Rinkėjų apsisprendimą, už ką balsuoti, nulems ir savivaldybių ekonominė situacija. VŽ paprašė savivaldybių reitingus kasmet atliekančio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitiko Martyno Tininio įvertinti kelerių metų pokyčius savivaldybių ekonominiame paveiksle.

Anot jo, LLRI indekse pirmąsias vietas „užimančios savivaldybės paprastai taupiai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus ir efektyviau naudoja infrastruktūrą, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatųjį sektorių, turi geresnius ekonominio aktyvumo rodiklius – jose daugiau materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų, veikia daugiau ūkio subjektų ir nustato mažesnius mokesčius“.

„Vertinant savivaldybes per 2014–2018 m. indekso prizmę, matyti, kad pirmaujančios savivaldybės sugeba išlaikyti aukštas vietas. Iš didžiųjų miestų dėl pirmos vietos nuolatos varžosi Vilniaus ir Klaipėdos m. savivaldybės, kurios yra atsiplėšusios nuo likusių Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus miesto. Kaunas per šiuos ketverius metus pakilo iš 5-os į 4-ą vietą ir sparčiai vystosi“, – sakė p. Tininis.

Iš mažųjų geriausios yra Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės.

„O Ignalinos rajonas išliko paskutinis. Per 2014–2018 m. labiausiai pakilo Mažeikių rajonas – iš 31-os į 5-ą vietą, ir Šiaulių rajonas – iš 43–45-os į 21–22-ą vietas. Labiausiai nukrito Trakų rajonas – iš 9-os į 41-ą vietą, ir Pakruojo rajonas – iš 23–24 į 49-ą vietą“, – tvirtino LLRI ekspertas.

Paklaustas, kaip per pastaruosius ketverius metus keitėsi vadinamosios kaimiškos savivaldybės, t. y. tos, kurios nėra išsidėsčiusios šalia didžiųjų miestų ir nėra kurortinės, p. Tininis atkreipė dėmesį, kad ir čia „matome margą paveikslą“. Pvz., 2018 m. Marijampolėje tik 1,2% gyventojų gavo socialinę pašalpą, o gretimame Vilkaviškio rajone net 4,7%. Utenos rajone nedarbo lygis siekė 9,9%, o šalia esančiame Zarasų rajone buvo aukščiausias Lietuvoje – 14,9%.

[infogram id=“b5b5986a-e245-4d2a-b3e8-814461aba42d“ prefix=“uki“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Įdomioji savivaldybių statistika 2015-2018 m.“]

Prastėjanti demografinė padėtis, taip pat nedarbo, investicijų ir pajamų rodikliai turi įtakos rinkėjų nuotaikoms.

Vertins ir centrinės valdžios sprendimus

Bet ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad, nors ekonominė savivaldybės situacija nulemia dalies rinkėjų nusiteikimą, „ji dažniausiai turi mažesnę reikšmę nei emocija“.

nuotrauka::3 left

„Racionaliai ekonomiškai mąstanti būtybė turėtų prie balsadėžės įvertinti įvairius aspektus, įskaitant ir tai, kuri partija ar kuris kandidatas turėtų būti geresnis jo bendruomenei ir vietos ekonominei plėtrai. Taigi racionaliai mąstantys turėtų, be kita ko, įvertinti ir centrinės valdžios sprendimus, kurie turi įtakos kiekvieno bendruomenės nario gerovei ar finansams“, – VŽ sakė p. Mačiulis.

Todėl, anot jo, dalis rinkėjų per savivaldos rinkimus, matyt, vertins ir nuo šių metų pradžios įsigaliojusius mokestinius bei socialinius pakeitimus, kurie turėjo įtakos kiekvieno šalies gyventojo ekonominei padėčiai.

Tačiau, pasak ekonomisto, daugumos rinkėjų apsisprendimą, už ką balsuoti, lemia ne racionalūs argumentai dėl priimtų sprendimų, bet dažniausiai emocinis nusiteikimas: „Tad ir šiuose savivaldos rinkimuose tikriausiai išvysime panašų vaizdą – ekonominė savivaldybės padėtis ar dėl reformų nuo šių metų pradžios papilnėjusi kišenė gali neturėti lemiamos įtakos dažno rinkėjo apsisprendimui.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau