Į rinkimus žygiuoja „sumestukais“

Publikuota: 2019-01-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Artėjantys savivaldos rinkimai jau dabar išryškino vieną tendenciją – įsivyrauja visuomeninių rinkimų komitetų mada. Viena iš priežasčių - partijos praranda pasitikėjimą, dalis jų pačios sugriovė save iš vidaus. Minėtiems komitetams ekspertai prognozuoja mandatų lietų tarybose ir merų postuose.

VŽ kalbinti ekspertai neabejojo: savivaldos rinkimuose visuomeniniai rinkimų komitetai gerokai pagerins savo pozicijas. Skaičiuojama, kad jų bus beveik 100 – bene dvigubai daugiau nei 2015 m. Būtent su komitetais, o ne su partijomis nemažai kur kandidatuoja pareigas einantys merai. Politologai aiškina, kad per šiuos rinkimus komitetai kuriasi dar aktyviau nei 2015 m. dėl paprastų, nepartinių žmonių noro dalyvauti ir politikoje, ir kartu vietinės bendruomenės problemų sprendime. Esą tokiu būdu sudaromos sąlygos pasireikšti vietiniams lyderiams, aktyviems miesto bendruomenės žmonėms. Kurie žino miesto ar rajono problemas.

„Vis tik, žvelgiant iš kitos pusės, tie komitetai yra vienadieniai drugeliai ir veikia tik rinkimų laikotarpiu, o, pasibaigus rinkimams, jie išsibarsto, nėra įpareigoti vykdyti veiklos tęstinumo”, - teigia politologas Vytautas Dumbliauskas. Nepanašu, kad komitetai kurtųsi iš idėjos, greičiau tai – prekių ženklų rungtynės. Kokia tų ženklų kokybė – vargu ar kas žino. Tai nėra ilgalaikė investicija, tiesiog – darinys, į kurį investuojama trumpuoju laikotarpiu, t.y. vienai kadencijai, valdžiai įgauti. O trumpoje distancijoje kokybė nėra svarbi, ketveriems metams suregztas „sumestukas” ir sekli politika negali duoti gerų rezultatų.

Minėti komitetai – palyginti gana šviežias naujadaras, tačiau tokios struktūros populiarumas tolydžio auga. Priežasčių toli ieškoti netenka: tai lemia nepasitikėjimas partijomis, savivaldos rinkimų sistemos subtilybės, smarkiai pagausėjusios nepartinių komitetų gretos, daugumos dabartinių miestų ir rajonų vadovų apsisprendimas į rinkimus eiti ne su partijomis, taip pat regioninių rinkėjų konservatyvus nusiteikimas nekeisti esamų vadovų. Politologai prognozuoja, kad vadinamasis “Kauno sindromas”, kai nepartinis komitetas gauna visa valdžią savivaldybėje, išplis į daugelį miestų ir rajonų, tarp jų - ir į Vilnių, ir į Klaipėdą.

Tai, kad žmonės vis labiau nusivilia partijomis, pernelyg ir nestebina – pakanka pažvelgti į pastarojo meto partijų gyvenimą ir veiksmus. Jos sugriovė save iš vidaus: neaugino veteranus pakeisiančio jaunimo, neieškojo talentų ir neinvestavo į juos. Užtat plačiai paplito pažymų kultūra, etikečių klijavimas ir pan. Žmonės pradėjo šalintis taip veikiančių partijų. O jos nepadarė išvadų, atvirkščiai – toliau murkdėsi rietenosi, skandaluose. Į istorijos analus praktiškai jau nugrimzdo Liberalų sąjūdis, pasitikėjimą praranda ir kai kurios kitos: partijas rėmę piliečiai, o ir patys partijų nariai kartais jau nebesusigaudo, kas yra kas – politinių perbėgėlių migracija pastaraisiais metais buvo itin aktyvi. Negana to, išvydome vienos iš didžiausių partijų skilimą – socialdemokratus paliko su valdančiąja Seimo dauguma triūsti panūdę senieji partiečiai, prie tradicinio pavadinimo prisiuvę žodelį “darbo”. Šioje naujoje/nenaujoje partijoje praktiškai nėra jaunimo - ji tik karšina partijos veteranus.

VŽ nuomone, partijos jokių išvadų nepadarė. Todėl jos dabar tokios ir yra: jokių investicijų, augimo, tobulėjimo nematyt. Kaip ir nematyt jaunų, perspektyvių, talentingų, rimtų politikos mokslų krimtusių lyderių. Kažin, ar kuri nors partija iš valstybės biudžeto gaunamus pinigus naudoja kompetencijų ugdymui? Susiklosčiusi padėtis rodo, kad ugdyti nėra iš ko – pinigai išleidžiami dovanoms, kelionėms, smegenų „pudrinimui” etc. Silpnos partijos gimdo naują reiškinį – visuomeninių rinkimų komitetų šalį.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau