Kita nuomonė? Ant laužo!

Publikuota: 2018-12-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau pagrindinio šalies finansinio dokumento kelią lydėjo tiek aistrų ir net grasinimų. Viską vainikavo neregėtas premjero akibrokštas – VSD duota užduotis patikrinti, ar konservatoriams įtaką daro Kremlius. Mat Vyriausybės vadovui vis vaidenasi perversmo šmėkla. Tokio nepakantumo kitai nuomonei ir neadekvataus požiūrio į opoziciją, regis, dar nesame regėję.

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, siekia 10,59 mlrd. Eur, išlaidos – 11,696 mln. Eur. Valstybės biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. Eur, tačiau valdantieji mušasi į krūtinę teigdami, kad tai - ne deficitas: kitąmet, anot Vyriausybės planų, laukia maždaug 200 mln. Eur arba 0,4% BVP perteklius. Ramūnas Karbauskis, valstiečių vedlys, aiškino, kad kitąmet „didžiausias dėmesys skiriamas struktūrinėms reformoms, kurios padės mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatins inovacijas ir investicijas, didins gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą. Taip pat suplanuota mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą“.

Opozicijos atstovų nuomone, akivaizdu, kad ekonomikos augimas išdalijamas „visiems po truputį“, bet nesprendžiant susikaupusių viešojo sektoriaus problemų. Būtent dalies viešojo sektoriaus atstovų - mokytojų – nepasitenkinimas, peraugęs į vis dar nesibaigiantį streiką, išvedė valdančiuosius iš kantrybės. Nepasirengę spręsti iškilusių problemų jie itin aštriai reagavo į opozicijos pasiūlymą savaitei atidėti biudžeto priėmimą ir per tą laiką rasti kompromisą derybose su mokytojais. Vietoj to valdantieji nesiliovė skleidę baugiausių prognozių: esą nepriėmus biudžeto šalį užklups krizė, neįvyks rinkimai ir pan. O kad apokaliptiniai raiteliai visi iki galo būtų išvardinti, dar pridėjo svariausią opozicijos nuodėmę – „Kremliaus įtaką“. Ir kad kaltinimas būtų įtikinamesnis ir labiau pašiurpintų piliečius, premjeras Saulius Skvernelis patikrinti sąmokslo/perversmo versiją pavedė Valstybės saugumo departamentui. Žvalgybos tarnybos specialistai turės identifikuoti, su kokiais vėjo malūnais kovoja Vyriausybės vadovas. Dvejus metus svarbų valstybinį postą užimantis buvęs policijos generalinis komisaras taip ir nesuprato, kas yra opozicija ir kad demokratinėje valstybėje gali egzistuoti kita nuomonė. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

„Premjeras padarė milžinišką klaidą: panoro įvelti žvalgybos tarnybas į politines kovas su opozicine partija (...). NEGALIMA aukščiausio lygmens politikams dėl vidaus politinių nesklandumų iškart pulti ieškoti išorės kaltininko. Mokytojai pradėjo streikuoti ne dėl Rusijos kišimosi. Mitingai vyksta ne dėl to, kad juose dalyvauja vien tik Kremliaus agentai. Tai – tiesiog normali politikos dalis“, - politikos pradžiamokslį vakar „Facebook“ dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

VŽ nuomone, p. Skvernelis be reikalo vargo, vaikydamasis „perversmo šmėklas“. Jo viršininko įdirbis ir taip garantavo valdančiųjų biudžeto pergalę - p. Karbauskis kurį laiką paslapčia stiprino savo skystėjančias pajėgas: apdalino papildomais vadovaujančiais postais Seime ir tuos, su kuriais rinkėjams žadėjo neisiąs obuoliauti kad ir kas nutiktų, nesibodėjo brukti kyšio/dotacijos socialdarbiečiams. Ir kad jau galutinai juos „prijaukintų“, matyt, pažadėjo Aplinkos ministeriją - idant pakrūmėse nugulę senieji bebrai ir medžiotojai vėl galėtų atpukšėti arčiau gamtosauginio-renovacijų ir statybų lovio. Neslepia patenkintos šypsenos ir petį valstiečiams paremti atkišę lenkai – horizonte juk šmėžuoja dar du laisvi ministrų postai. Dar rezerve yra savivaldybių nekonkuravimo paktas. Dabar - tik laiko klausimas, kada kas pradės semti rieškučiomis naudą...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau