Įsišaknijęs politinis status quo

Publikuota: 2018-09-04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Kitą savaitę prasidedanti eilinė Seimo rudens sesija paženklins dabartinio parlamento kadencijos vidurį. Tad jau galima bent iš dalies apibendrinti tiek šios kadencijos valdančiųjų, tiek opozicijos darbą.

Pastarieji beveik dveji metai parodė, kad, nepaisant tam tikrų politinių išbandymų, valdančiosios koalicijos stuburu tapę valstiečiai-žalieji gebėjo įrodyti savo ištikimybę Ramūnui Karbauskiui ir (arba) Sauliui Skverneliui, nesubyrėjo, nors būtent tokią niūrią perspektyvą daug kas prognozavo pačioje kadencijos pradžioje. Tai gal ir nelabai stebina – juk buvimas valdžioje neretai tampa stipriausiais politiniais ir ideologiniais „klijais“. Ypač turint galvoje, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nėra klasikinė tikrą ideologinį pagrindą turinti partija.

Bent kol kas neatrodo, kad didžioji valdančioji partija imtų byrėti net ir artėjant trejų rinkimų išbandymui kitąmet. Nes jeigu ją pačią arba jos satelitais tapusius visuomeninius rinkimų komitetus lydės sėkmė provincijoje, taigi, savivaldoje (tai tikrai neatmestina), ypač jeigu bus sugebėta laimėti ir Europos Parlamento, ir prezidento rinkimus, tuomet galima neabejoti, kad valstiečiai-žalieji ne tik nesubyrės, bet gal ir sustiprės prieš pat 2020 m. rudens išbandymą Seimo rinkimais.

Prieš dvejus metus suformuota valdančioji koalicija pernai rudenį pradėjo aižėti, daliai socialdemokratų pasitraukus į opoziciją. Bet paradoksas – opozicija dėl to anaiptol nesustiprėjo, nors valdantieji liko faktinėje mažumoje. Vyriausybę vis atviriau ėmė remti Tvarkos ir teisingumo partija bei Lenkų rinkimų akcija. „Tvarkiečiai“ jau po savaitės žada pasirašyti įsitraukimo į valdančiąją koaliciją Seime susitarimą ir oficialiai nustos tapę opozicija, kuria, atvirai kalbant, pastaruosius dvejus metus faktiškai ir nebuvo.

Tad opozicija ir šį politinį sezoną išlieka politiškai silpna, nors formaliai turi beveik tiek pat mandatų Seime, kiek ir valdantieji.

Tai iš dalies nulemia ir dviejų stipriausių opozicinių partijų – konservatorių ir liberalų – negebėjimas susitarti dėl vieningo ir sutelkto politinio veikimo. Tokio nesusikalbėjimo rezultatas – opozicijos lyderio Seime nėra, taigi, neaišku, kas prisiima politinę atsakomybę už opozicijos veiksmus, o ir pati opozicija silpna, susiskaldžiusi, ką ir kalbėti, kad ir šešėlinės vyriausybės negebėta suformuoti.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tikisi šį rudenį pabandyti sutelkti opoziciją į demokratinių jėgų, besipriešinančių valdančiųjų diktatui, „vieningą frontą“, kuris bandytų susitarti ir dėl opozicijos lyderio rotacijos principu. Bet atviras klausimas, ar tai tikrai pavyks.

Galbūt tarp konservatorių ir liberalų gali rastis koks nors sutarimas, nors tai toli gražu negarantuota, ypač turint galvoje labai jau politiškai jautrią liberalų poziciją dėl jų buvimo teisėsaugos akiratyje. Bet kur kas sunkiau įsivaizduojamas konservatorių ir tų pačių liberalų sutarimas su į opoziciją pasitraukusiais Gintauto Palucko socialdemokratais kai kuriais principiniais klausimais.

Taigi tikėtina, kad valdančiajai koalicijai stiprėjant opozicija gali ir negebėti tinkamai susitelkti.

VŽ nuomone, realiai demokratijai įtvirtinti opozicijai tenka vienas svarbiausių, kartais net ir lemiamas vaidmuo. Nes jeigu neatsiras stiprios, sutelktos opozicijos, gebančios argumentuotai pagrįsti savo požiūrį, valdantieji ir toliau nekontroliuojami darys, ką nori, netgi stiprins savo valdžią, o kartu užspaus ir opoziciją bei jos teises. Tas demokratinei visuomenei neturi ir negali būti priimtina. Artimų kaimynių Lenkijos ir Vengrijos politiniai pavyzdžiai Lietuvai neturi tapti kelrodėmis žvaigždėmis.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau