Premjeras matuojasi ne savo regalijas

Publikuota: 2018-01-05
Saulius Skvernelis, premjeras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Saulius Skvernelis, premjeras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Šiomis dienomis pasklidusių premjero Sauliaus Skvernelio žodžių pasjanso tikrąjį tikslą, ko gero, žino tik jis pats. Tačiau kad ir ką iš tiesų yra sumąstęs ir kur žvelgia trečiasis šalies asmuo, jam būtų ne pro šalį pavartyti Konstituciją ir įsiminti, kad už užsienio politiką Lietuvoje yra atsakingas aukščiausias šalies vadovas. Tad p. Skvernelis, užuot rikiavęs Lietuvą Rytų link, verčiau užsiimtų savo dar stipriai prižėlusiu daržu.

Praaušus pirmosioms šių metų dienoms, ministras pirmininkas pažėrė tikrų politinių perlų: pasimatavęs dar nepelnytas šalies prezidento regalijas, ponas Skvernelis ėmė dėstyti savąją Kremliaus kuorus glostančią užsienio politikos viziją. Matyt, pavargo mūsų premjeras nuo ES vykdomos politikos agresyvios Rusijos atžvilgiu, nuo sankcijų, nuo demokratinio pasaulio pasipiktinimo dėl Maskvos vykdomos Ukrainos žemių okupacijos, Krymo aneksijos, numušto keleivinio lėktuvo etc... Mąstė ir sumąstė Lietuvos Vyriausybės vadovas – reikia politinio dialogo su Maskva. Suglaudžiam ausis, ir pirmyn į Rytus. Kalbėtis, spausti rankų atstovams šalies, kuri pamynė tarptautinę teisę, vykdo cinišką, agresyvią politiką daugelio šalių atžvilgiu, žvangina informacinio (ir ne tik) karo ginkluote, planuoja įvairias provokacijas ir pan.?

Nuo tokio akibrokšto ligi šiol negali atsitokėti politikai, apžvalgininkai, nustebo (švelniai tariant) ir prezidentė Dalia Grybauskaitė – pirmasis šalies asmuo, kuriam ir priklauso prerogatyva spręsti užsienio politikos uždavinius. „Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. O Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu“, – „užmaršiam“ premjerui priminė šalies vadovė.

Ponas Skvernelis, pasirodo, labai susirūpino įstrigusiu maisto produktų eksportu į Rusiją – pasak jo, tarp aktualių dialogo klausimų galėtų būti Rusijos paskelbtas žemės ūkio produktų embargas Lietuvai. Galbūt premjeras ir čia pamiršo, kad Rusija paskelbė embargą visoms ES šalims, atsakydama į bausmę už agresiją... Ką siūlote, premjere? Išskirtinę Lietuvos užsienio politiką – be vertybių? Kaip ir dėl embargo rypuojantys kaikariško plauko verslininkai, siūlę savo sviestu tepti patrankų vamzdžius? O gal politinės kompanijos draugas „valstietis“ dar per mažai trąšų iš Rusijos importuoja?

Sunku būtų patikėti, kad premjeras nevisiškai suvokia, ką kalba. Tačiau valdžių pasidalijimo principo jis, ko gero, nesuvokia. Aukščiausio lygio politikams privalu aiškiai žinoti, kur ir kokiais klausimais galima išsakyti savo nuomonę. Galbūt kai kurie pasaulio politikai įvedė ekstravagantiškesnę madą, tačiau jais sekti nebūtina. Tiesa, yra šalių, kur premjerai groja pirmuoju smuiku, tačiau Lietuvoje jis – tik trečias asmuo aukščiausios valdžios hierarchijoje. Atitinkama vieta, atitinkama ir veiklos sfera. Net jei ir labai norisi į savo pilnėjantį nuotraukų albumą įsegti dar vieną - su „dialogo“ šalies vadovu...

Ponas Skvernelis įkėlė koją ne į savo daržą: regėti save jame lyg ir ankstoka, verčiau jau atidžiau pažvelgti į savo, reformų besišaukiantį, ūkį. Nes jame dirvonuoja ne tik nebaigtų, bet net ir nepradėtų (nepaisant pažadų ir terminų) darbų laukai. Piktžolėmis apžėlę... Ponui Skverneliui kelia juoką interpretacijos, kad jo pareiškimus apie Rusiją lemia artėjantys prezidento rinkimai. O kas iš tikrųjų lemia?

VŽ nuomone, kas kas, o aukščiausios valdžios politikas (tegul ir trečias) turėtų jausti ir žodžių svorį, ir jų padarinius, ir atsakomybę. Kas pasakyta, kirviu neiškaposi – Lietuvos premjero žodžiai Rytuose jau multiplikuojami ir interpretuojami savaip. Ar mūsų užsienio politikoje lieka europinės demokratinės vertybės?

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau