KT sprendimas: Pakso apkaltos revizija būtų nekonstitucinė, todėl negalima

Publikuota: 2016-12-22
Rolandas Paksas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Rolandas Paksas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Konstitucijai prieštarautų bet kokie Seimo bandymai priimti politinius sprendimus teisiškai peržiūrėti ar atšaukti prieš daugiau kaip dešimtmetį įvykusią apkaltą prezidentui Rolandui Paksui.

Tai ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT pranešė pripažinęs, kad Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ yra nekonstitucinis, todėl negali būti įgyvendintas.

Šiose laikinosios komisijos išvadose be kita ko teigiama, kad KT ir Seimas turėtų surengti p. Pakso apkaltos peržiūrą, nes esą ji nebeatitinka vėliau priimtų tarptautinių žmogaus teisių institucijų sprendimų dėl Lietuvos prezidento apkaltos 2004-aisiais. Grupei parlamentarų sukėlė abejonių, ar Konstituciją atitinka buvusios kadencijos Seimo balsų dauguma patvirtintos komisijos išvadų nuostatos, kad KT „turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, jeigu jų nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų“, o Seimas turi įgaliojimus „peržiūrėti įvykusią apkaltą paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms arba atšaukt ją išnykus teisiniams pagrindams, dėl kurių buvo pradėta apkalta, dėl tokio sprendimo priėmimo net nesikreipiant į KT“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Teismas savo nutarimu sutiko su grupės parlamentarų išsakytomis abejonėmis. Išvardintos komisijos nutarimo nuostatos, anot KT, prieštarauja „konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams“.

Nors KT pripažino, kad Seimas turi teisę patvirtinti savo sudarytosios laikinosios komisijos išvadas. Tačiau tai privalo būti daroma atsakingai: „Priimdamas atitinkamą nutarimą, kuriame suformuluota Seimo nuomonė, požiūris į laikinosios tyrimo komisijos išvadą, Seimas išreiškia savo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, poziciją dėl tos komisijos išvadoje pateiktų pasiūlymų imtis atitinkamų veiksmų. Vadinasi, Seimas, pritardamas laikinosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotiems pasiūlymams, kartu patvirtina, kad pateiktieji pasiūlymai yra tinkami įgyvendinti ir jais bus vadovaujamasi, be kita ko, priimant atitinkamus teisės aktus.“

Todėl, kaip teigiama KT nutarime, Seimas negali pritarti bet kokio turinio komisijos išvadai, t. y. „tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais“. „Prieš nusprendžiant pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai, Seimui kyla pareiga įvertinti, ar minėtos komisijos išvadoje suformuluoti pasiūlymai yra suderinami su Konstitucija, ar jais nėra pažeidžiami iš konstitucinių atsakingo valdymo reikalavimai“, – rašoma KT pranešime apie priimtąjį sprendimą.

KT ypač pasipiktino tuo, kad Seimo patvirtintose laikinosios komisijos išvadose „Seimui suteikiami jam nenumatyti įgaliojimai, priklausantys kitoms institucijoms“. Pvz., komisija nustatė, kad neva Seimas turi teisę persvarstyti ir atšaukti KT priimtą sprendimą dėl apkaltos prezidentui. „Tokiais Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadoje išdėstytais pasiūlymais atitinkamas Konstitucijos nuostatas bandoma išaiškinti kitaip, nei jas savo aktuose yra išaiškinęs KT, taip paneigiant KT įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją“, – pabrėžė Teismas.

Kartu KT dar kartą priminė, kad p. Pakso galimybės grįžti į renkamas pareigas Lietuvoje gali būti išspręstas ne apkaltos atšaukimu ar jos rezultatų revizavimu, bet Konstitucijos pataisomis, kuriose būtų numatyta, kad po tam tikro laiko, pvz., po 10 metų nuo apkaltos, per ją iš pareigų pašalintas pareigūnas vėl gali siekti renkamų pozicijų.

Ponas Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 m., kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 6 d. konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam p. Paksui yra neproporcingas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku