Estijos premjeras Taavi Roivas neteko savo posto

Publikuota: 2016-11-09
Aleksejaus Vitvickio („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Aleksejaus Vitvickio („Sputnik“ / „Scanpix“) nuotr.

Estijos parlamentas trečiadienį balsavo dėl nepasitikėjimo šalies ministru pirmininku Taavi Roivu, Reformų partijos atstovu. Po daugumos sprendimo jis buvo priverstas trauktis iš savo posto.

Politinės partijos dabar pradės derybas dėl naujos koalicijos. Neseniai išrinkta šalies prezidentė Kersti Kaljulaid pradėjo susitikimus su visomis politinėmis partijomis.

Parlamento posėdyje dalyvavo 91 tautos atstovas, 63 iš jų balsavo už nepasitikėjimą p. Roivu. Iki tol premjeras atsisakė atsistatydinti, tvirtindamas, kad vyriausybei mandatas buvo suteiktas demokratiškai, todėl demokratiškai jis ir turi būti atimtas. Tačiau vyriausybės dienos iš tiesų jau buvo suskaičiuotos pirmadienį, kai abu Reformų partijos koalicijos partneriai – socialdemokratai ir konservatyvi „Tėvynės“ ir „Res publica“ sąjunga (IRL) – paliko ministrų kabinetą.

Prieš balsavimą dėl nepasitikėjimo p. Roivas pažymėjo, kad būsimieji pokyčiai valdžioje yra valstybės posūkis į kairę. Manoma, kad naująją koaliciją greičiausiai sudarys tos pačios partijos, tik Reformų partiją pakeis Centro partija, turinti antrą didžiausią frakciją parlamente.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Iki tol daugelį metų ši politinė jėga dažniausiai būdavo ignoruojama dėl prorusiškų pažiūrų ir kontroversiško lyderio buvusio Talino mero Edgaro Savisaaro. Tačiau viskas pasikeitė, Centro partijai išsirinkus naują lyderį Jurį Ratą, kuris yra realus kandidatas tapti naujuoju premjeru. Naujosios koalicijos sudėtis gali paaiškėti jau trečiadienio vakare.

Reformų partija be pertraukų koalicinėse vyriausybėse dirbo septyniolika metų, o nuo 2005-ųjų jai priklausė premjero postas.

Lemiamą politinį konfliktą koalicijoje sukėlė klausimas dėl valstybinių įmonių stebėtojų tarybų formavimo. Reformų partija kartu su koalicijos partneriais socialdemokratais ir IRL sutarė, kad dabar galiojanti tvarka, pagal kurią ministras gali į valstybinių įmonių stebėtojų tarybas paskirti parlamento narius, neatitinka konstitucijos.

Tačiau, p. Roivo ir kitų Reformų partijos vadovų nuomone, pastaruosius kelerius metus vis nuskambėdavęs klausimas nėra pirminės svarbos, todėl jie nebuvo linkę skubinti jo sprendimo. Kitaip į problemą pažiūrėjo koalicijos partneriai, neturintys nė vieno parlamentaro, kuris priklausytų valstybinių įmonių stebėtojų taryboms. Nesulaukę ryžtingų premjero žingsnių, jie savo valdomose ministerijose atšaukė Reformų partijos parlamentarus ir ministrus iš stebėtojų tarybų. Kultūros ministras atšaukė šešis parlamentarus ir du ministrus, finansų – dar septynis parlamento narius. Tai sukėlė vyriausybės krizę.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku