Permainos – Seime, o valstybėje?

Publikuota: 2016-10-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pasibaigę Seimo rinkimai intrigos dar nenuslopino: kol kas aišku tik viena – 56 mandatus susišlavusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (VŽS) ne tik rinksis partnerius koalicijai sudaryti, bet, ko gero, užsės ir du iš trijų svarbiausių valstybėje postų – Seimo pirmininko ir premjero. Aiškėja ir tai, kad į pergalę žaliuosius valstiečius atvedęs Ramūnas Karbauskis į šiuos postus nepretenduoja ir jokios atsakomybės imtis neketina. Partijos pirmininkas sakosi pabūsiąs tik frakcijos Seime vadovu

Praėjusi naktis nuvylė didelę dalį rinkėjų, po pirmojo turo džiūgavusių dėl galimos dešiniųjų pergalės, juolab kad į antrąjį turą pateko itin daug jų kandidatų. „Verslo žinių“ portalas buvo surengęs apklausą, kurios metu skaitytojų teirautasi, kuris politikas po šių Seimo rinkimų būtų verčiausias užimti naujos Vyriausybės vadovo postą. Ir verslo sprendimų priėmėjai, kaip ir prieš pirmąjį rinkimų turą, dar kartą įrodė esantys dešiniųjų pažiūrų – dauguma pageidavo premjero poste matyti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) pirmininką Gabrielių Landsbergį arba kitą šios partijos atstovę Ingridą Šimonytę.

Rinkėjų verdiktas šias viltis išsklaidė – konservatorių kandidatai pralaimėjo vienmandatėse apygardose net Kaune, nors šis miestas visad buvo laikomas konservatorių „bastionu“. Šįkart kauniečiai pasirinko VŽS kandidatus, tik Centro-Žaliakalnio apygardoje mandatą iškovojo TS–LKD lyderis. Tiesa, ne tik konservatorius, bet ir didelę dalį rinkėjų, kurie sulaikę kvapą iki paskutinio skaičiuojamo balso sekė įvykius Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje, nudžiugino principinga TS–LKD atstovės Monikos Navickienės pergalė prieš prosovietinių ir komunistinių pažiūrų kandidatą Algirdą Paleckį.

VŽS sėkmė - didžiausias vienos partijos laimėjimas pagal mandatų skaičių nuo 1996 m. Tais metais Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) laimėjo 68 mandatus. Kaip ir po pirmojo rinkimų turo, taip ir vakarykščią naktį politologai VŽS sėkmę aiškino rinkėjų norą valdžioje matyti naujuosius gelbėtojus. Juolab kad Seimo rinkimų istorijoje tai – ne naujiena. Gausiai mandatus rinkėjai kadaise dalino Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Arūno Valinsko, nuo teisingumo besislapstančios buvusios teisėjos ir kitų veikėjų vedinoms partijoms – beje, kaip ir VŽS, skubiai susikūrusioms prieš rinkimus. Dabar turime Ramūno Karbauskio suburtą sąjungą, kuri toli gražu nėra vieninga stovykla: vieni į sąjungininkus valdžioje norėtų pasitelkti kairiuosius kiti – dešiniuosius. Pats vedlys kol kas per daug neatvirauja – esą pasiryžęs kalbėtis su abejomis pusėmis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Užtat viena iš tų pusių – dešinieji – neatmeta galimybės trauktis į opoziciją, pirmiausia dėl to, kad nemato galimybės dirbti drauge su socialdemokratais – būtent tokiais, kokie jie vis dar yra. „Socialdemokratai yra neatsinaujinusi partija, kuri neturi nieko bendra su pokyčiais“, - apie plačiąją koaliciją sakė konservatorių lyderis. VŽ žiniomis, konservatorių gretose beveik neslepiama, kad jeigu partija po šių rinkimų išliks opozicijoje ir negaus valdžios, p. Landsbergiui teks trauktis iš partijos lyderio pareigų, kurias jis užėmė 2015 m. pavasarį.

Gabrielius Landsbergis matytų galimybę dirbti bendroje koalicijoje su valstiečiais žaliaisiais tik tuo atveju, jei jie atsitrauks nuo radikaliausių savo nuostatų. Jis nepaminėjo konkrečiai, bet rinkimų naktį politikas ne kartą sakė nepritariantis valstybės monopoliui alkoholio prekybai, taip pat valstybinėms vaistinėms. O taip pat kai kurių galimų ministrų kandidatūroms. Tikėtina, kad pirmomis šios savaitės dienomis ims bent kiek aiškėti naujosios valdančiosios daugumos kontūrai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku