Lauras Bielinis: konservatorių ir liberalų koalicija būtų stipriausia

Publikuota: 2016-10-10
Atnaujinta 2016-10-10 13:24
Lauras Bielinis, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Algimanto Kalvaičio nuotr.
Lauras Bielinis, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Valdančiąją koaliciją Seime gali sudaryti ir konservatoriai su liberais – tokia koalicija yra galima ir ji būtų labai stabili, prognozuoja Lauras Bielinis, politologas, dėliodamas galimus koalicijų variantus.

„Tai nėra neįmanoma, jeigu konservatoriai ir liberalai drauge daugiamandatėse užsitikrinę 27 parlamentarų vietas, laimėtų dar mažiausiai 44 vietas vienmandatėse. Juk pakartotiniuose rinkimuose susirungs 41 Lietuvos konservatorių –krikščionių demokratų kandidatas ir 11 Lietuvos Liberalų sąjūdžio kandidatų į Seimo narius“,– primena p. Bielinis.

Tad, anot jo, galbūt koalicija gali būti sudaryta tik iš šių dviejų partijų, pasikviečiant į koaliciją į Seimą išrinktus nepriklausomus kandidatus ar vienmandatėse laimėjusius partijų, kurios į Seimą nepateko, atstovus. Tokiu atveju konservatoriams ir liberalams nereikėtų sunkiai derėtis su valstiečiais.

Kita galima koalicija – Socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pasak pašnekovo, socialdemokratai gali laimėt papildomą 21 vietą, valstiečiai – 42 ir su jau laimėtomis daugiamandatėse turėti 96 vietas naujame Seime. Tačiau ši koalicija būtų kur kas silpnesnė, ypač, jeigu į koaliciją būtų kviečiama Lenkų rinkimų akcija ar kitos partijos, teigia p. Bielinis.

Pateikdamas šiuos variantus politologas pabrėžia: nesulaukus antrojo rinkimų turo, dėlioti galimas koalicijas ir spėlioti būsimojo premjero vardą dar anksti.

Jo nuomone, socialdemokratai dėl pralaimėjimo rinkimuose turėtų kaltinti savo silpniausią vietą – viešuosius ryšius.

„Valdantieji nesugebėjo atlaikyti skandalų srauto. Jų viešųjų ryšių kampanijos, kurios turėjo efektingai pakreipti ir panaudoti savo naudai skandalus, buvo neveiksmingos. Viešieji ryšiai buvo ir yra silpnoji socialdemokratų partijos vieta. Jie nesugeba sumodeliuoti aiškaus atsakymo, aiškios žinios. Prisiminkime, kad ir Socialinio modelio pateikimą“, – aiškina politologas.

Anot jo, ypač tai matoma, palyginti su liberalais, kurie preciziškai tiksliai išlaviravo iš gana žiauraus skandalo ir gali švęsti pergalę.

Darbo partijos nesėkmė ir liberalų šansas

Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas teigia, kad derybos dėl būsimos koalicijos bus itin sudėtingos, o Mykolas Katkus, komunikacijos konsultantas, atkreipia dėmesį į rinkėjų Liberalų sąjūdžiui suteiktą antrą šansą.

Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas:

„Rinkimai dar sykį patvirtino dėsnį, kad Lietuvoje perrinkti valdančiąją koaliciją yra faktiškai neįmanoma – ir vėl lietuviai balsuoja už opoziciją, naujas ar pusiau naujas partijas.

Labai įdomu tai, kad pirmąkart Lietuvos rinkimų istorijoje praėjusiuose rinkimuose daugiausia daugiamandatinėje apygardoje balsų gavusi partija kituose rinkimuose nepraeina rinkimų barjero.

Esame turėję didelių kritimų žemyn – tai ir LDDP 1996 m., ir Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai 2000 m. Tačiau šios partijos sugebėdavo perlipti 5 % barjerą. Tačiau šįkart nusivylimas Darbo partija ir skirtumas tarp lūkesčių, kurie buvo sudėti į ją 2012 m. ir dabartinis požiūris – didžiuliai.

Panašu, kad parlamente bus 6 partijos ir panašu, kad valdančiosios koalicijos derybos bus labai sudėtingos. Nes jeigu sudėtume daugiamandatėse laimėtas vietas ir sudėtume tuos valstiečių ir konservatorių atstovus, kurie dabar pirmauja vienmandatinėse, darydami prielaidą, kad jie laimės, gautume lygų skaičių - po 41 mandatą.

Kiekviena partija įsivaizduoja, kad jie laimės daugiau vietų antrajame ture ir nenorės būti mažesniuoju koalicijos partneriu, tad jų derybinės pozicijos apylygės.

Labai įdomus socialdemokratų likimas. Ir jeigu jie norėtų, galėtų „karūnuoti“ tiek valstiečius, tiek konservatorius, būdamas tarpinis koalicijos įgaliotinis.

Ir yra kitas, racionalesnis kelias – eiti į opoziciją, bandyti perkrauti įvaizdį, atšviežinti lyderystę, galbūt pagilinti ideologiją. Nes jeigu socialdemokratai trūks plyš bandys sukurpti koaliciją ir likti valdžioje, kad ir be premjero posto, per kitus rinkimus juos gali ištikti Darbo partijos likimas.“

Mykolas Katkus, komunikacijos konsultantas, „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas:

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pergalę rinkimuose lėmė keletas dalykų. Viena, jie užėmė sumažėjusią centro–kairės nišą, kurią atstovaudavo Darbo partija ar dar anksčiau – Naujoji sąjunga. Ir, kaip matome, jiems tai pavyko labai sėkmingai, kadangi Darbo partija į Seimą nepateko. Matyt, ne be reikalo valstiečiai–žalieji taip įnirtingai nuo pat pradžių puolė Darbo partiją – ji buvo pagrindinis konkurentas, kovojant dėl centro–kairės balsų, kuriuos jie beveik visus ir susirinko.

O Socialdemokratų partijos pralaimėjimas nėra toks didelis, palyginti su tuo, kiek balsų jie gavo prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose. Tačiau dramatiškai didelis, palyginti su tuo, kokiais reitingais jie galėjo mėgautis didžiąją dalį kadencijos. Ir pralaimėjimą nulėmė ne vienas kažkuris klaidingas žingsnis ar skandalas, nors akivaizdu, kad ministro Juozo Oleko „auksiniai šaukštai“ turėjo tam didžiulės įtakos. Pralaimėjimą nulėmė tam tikras visuomenės nusiteikimas siekti permainų.

Pasižiūrėkime – dar praėjusioje „Spinter“ tyrimų apklausoje socialdemokratai turėjo maždaug panašų elektoratą į tą, kuris atėjo už juos balsuoti. Tačiau dauguma žmonių vėliau apsisprendė siekti permainų. Dešinysis ir turtingesnis miesto elektoratas daugiau balsavo už konservatorius ir liberalus. O rajonų gyventojai ir menkiau pasiturintys miesto gyventojus rinkosi valstiečius.

Turint galvoje jų rinkėjų aktyvumą, konservatorių partijos gauti balsai buvo prognozuoti. O Liberalų sąjūdžiui, aš manau, labai pavyko rinkimų agitacijos pabaigoje užaštrinti liberalių idėjų išlikimo klausimą. Konservatorių pergalė būtų buvusi dar ryškesnė, jeigu liberalams nebūtų pavykę pabrėžti, kad netgi jeigu šiuo metu ir nesutinki su partija, turi balsuoti už tai, kad išliktų liberalios idėjos. Iš esmės tai pasakė velionis Leonidas Donskis savo kreipimesi feisbuke. Liberalams buvo suteiktas antrasis šansas ir jie gali viską pradėti kurti iš naujo.“

Susidurs su prieštaravimais

Ramūnas Vilpišauskas, politologas, VU TSPMI direktorius, pabrėžia, jog pagrindinė intriga - kuri iš dviejų partijų imsis iniciatyvos ir taps koaliciją formuojančia partija bei siūlys būsimosios Vyriausybės premjerą.

Kol kas, anot jo, tiek Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų rezultatai labai panašūs. Bet neatmestina, kad pabaigus skaičiuoti balsus, ypač Vilniuje, Tėvynės sąjunga gali šiek kiek, keliomis dešimtosiomis procento, valstiečius.

Kitas realus scenarijus, pasak apšnekovo, Tėvynės sąjunga kartu su Liberalų sąjūdžiu sutars dėl bendrų pozicijų ir derėsis jau kaip būsimos koalicijos narės. Tai, be abejo, sustiprintų konservatorių derybinę poziciją kalbantis su valstiečiais tiek dėl premjero pozicijos, tiek dėl prioritetinių ministerijų vadovų postų.

„Akivaizdu, kad valdančioji koalicija pralaimėjo rinkimus ir nemažai rinkėjų už vykdytą politiką baudė būtent socialdemokratus. Nors išlieka tikimybė, kad jie gali su valstiečiais formuoti valdančiąją daugumą, tačiau labiau tikėtinas jų pasitraukimo į opoziciją scenarijus ir darbo opozicijoje kaip pagrindinė opozicinė jėga naujajame Seime“, - svarsto p. Vilpišauskas.

Jo teigimu, pesimistinės prognozės dėl Liberalų sąjūdžio nepasitvirtino – jie taps ketvirtąja pagal dydį frakcija Seime ir veikiausiai sieks dalyvauti naujojoje valdančiojoje koalicijoje.

Tačiau konservatorių–valstiečių koalicijos, o tiksliau centro-dešinės koalicijos formavimą apsunkins ne tik tai, kad jie turi panašų rinkėjų palaikymą, sako p. Vilpišauskas. Bet ir tai, kad dalis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinių nuostatų tiek dėl švietimo, aukštojo mokslo reformos, tiek dėl kitų sričių, gali neatitikti konservatorių sąjungos ir ypač Liberalų sąjūdžio nuostatų, jeigu šie dalyvaus koalicijoje.

„Tad derybos dėl valdančiosios koalicijos programos veikiausiai bus ne mažiau komplikuotos, nei derybos dėl asmenybių ir pozicijų pasidalijimo“, – sako p. Vilpišauskas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau