Kaip suvaldyti emigraciją: siūlo pradėti nuo švietimo sistemos

Publikuota: 2016-09-08
 

Išvykimo iš mūsų šalies gyventojų srautui pernai pakilus penktadaliu ir grįžtančiųjų skaičiui kritus 8,9%, specialistai ragina pirmiausia likusius šalyje išlaikyti investicijomis į švietimą bei naujų darbo vietų kūrimu, o išvykusius sugrąžinti, skatinant ryšį ir bendruomenės jausmą.

Nacionalinėje bibliotekoje Vilniuje vykusioje diskusijoje, kurią organizavo „Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora „Triniti“, kaip pirminį emigracijos mažinimo būdą įvairių sričių profesionalai įvardijo investicijas į švietimą.

„Manau, kad mes apgailėtinai mažai dėmesio skiriame švietimui. Tai lemia nekvalifikuotos darbo jėgos problemą, norą išbandyti save užsienyje, mokslinių tyrimų stoką ir investicijų nepritraukimą“, – aplaidumo švietimo srityje pasėkmes trečiadienio popietę vardijo Darius Udrys, agentūros „GO Vilnius“ vadovas.

Jam pritarė ir Jekaterina Rojaka, DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims. Anot jos,  reikia ne tik investuoti, bet ir didinti dėstytojų pažangumą bei pakeisti finansavimo schemą. Universitetų finansavimas, pasak analitikės, turi priklausyti nuo studento pašalpos ir studentų skaičiaus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Martyno Levickio, profesionalaus muzikanto, akordeono muzikos festivalio organizatoriaus nuomone, norint paskatinti jaunuolius neišvykti, svarbu juos integruoti į realų veiksmą, suteikti galimybes veikti.

Egidijus Barcevičius, Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) direktorius, atsižvelgdamas į vieną svarbiausių išvykimo priežasčių – darbo vietų paiešką, siūlė jų trūkumą mažinti Lietuvoje. O p. Levickis skatino į emigraciją pažvelgti ir kaip į naudingą dalyką.

„Emigracija gali būti ir vaistas emigracijai: pasaulėžiūros, požiūrio plėtimas gali iššaukti gerų vizijų, kurios vėliau būtų įgyvendinamos Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Poreikio kurti naujas institucijas nemato

Ekspertai įsitikinę, jog nauja valdžios institucija, kuri užsiimtų būtent migracijos klausimu, Lietuvoje nėra reikalinga.

„Dar viena koordinuojanti institucija tik padidintų valstybės sektorių“, – nuomonę išsakė p. Rojaka ir pridūrė, kad emigracijos problemai spręsti reikalingos ne kosmetinės, bet chirurginės priemonės.

Emigracijos sprendimo būdų paieškos valdžioje – ne naujiena. Dar vasarą vyriausybė patvirtino Priemonių planą emigracijai mažinti ir grįžtamajai migracijai didinti. Kaip VŽ rašė, toks planas ekspertų įvertintas kritiškai dėl jame kartojamų nekonkrečių pažadų ir aiškių receptų trūkumo.

Kur kas svarbesnis dalykas, stabdant emigraciją, profesionalų manymu, yra žinios siuntimas.

„Mano požiūriu, migracijos srityje mums reikia vienijančios idėjos, supratimo, kad viešieji finansai, darbo vietos, švietimas – tai dalykai, kurie gali šią problemą išspręsti“, – kalbėjo p. Barcevičius.

Mokesčiai skatintų naštą, bendruomeniškumas – sugrįžimą

Pasiūlymas didinti mokesčius, taip surinkti daugiau pinigų į valstybės krepšelį ir motyvuoti žmones likti didesniais atlyginimais, pasak p. Udrio, neneštų naudos: „Didinant naštą – dar daugiau žmonių išvyks“. Kaip alternatyvą jis siūlė valstybės skolinimąsi. „Visgi skolintis ir lėšas naudoti reikia produktyviai“, – sakė „GO Vilnius“ vadovas.

Emigrantų nenorą grįžti į Lietuvą p. Udrys aiškina atmintyje sustojusiais prisiminimais.

„Kalbant apie emigraciją, egzistuoja fenomenas – emigrantai įsivaizduoja, kad Lietuva liko tokia, kokią jie matė išvykdami. Taigi, pagrindine sugrįžimo problema (negrįžimo priežastimi – VŽ) tampa emocijos, netikėjimas, kad situacija pasikeitė“, – įvardija p. Udrys.

Grįžusių ir imigravusių į Lietuvą žmonių mastus, pasak p. Barcevičiaus, didinti reikėtų pirmiausia nusprendžiant, ar iš Lietuvos išvykę žmonės vis dar laikomi šalies dalimi. VPVI direktorius juos siūlo įtraukti į valstybinius procesus, įgalinant tokias priemones kaip elektroninis balsavimas ar dviguba pilietybė.

„Dviguba pilietybė būtų signalo siuntimas – kad žiūrime į Lietuvą plačiai, globaliai. Svarbu išlaikyti bendruomenės jausmą“, – kalbėjo p. Barcevičius. Bendruomeniškumo jausmą sukurtų ir diskusijos dalyvių įvardytas, nieko nekainuojantis kvietimas sugrįžti.

Emigrantai gali nešti naudą

Emigrantai gali būti vertinami ir kaip išteklius Lietuvai, keliantis jos BVP. Ponios Rojakos teigimu, šiandien emigrantų perlaidos sudaro apie 4% BVP – daugiau nei ES parama.

infogr.am::infogram_0_emigrantu_siunciami_pinigai

Emigracija tampa problema, kai tai šaliai sukelia ekonominius ar socialinius sunkumus. Pasak p. Barcevičiaus, tai įvyksta, kai žmonės nebemoka mokesčių ir nebesiunčia perlaidų savo giminaičiams, likusiems Lietuvoje, arba kai prarandamas identitetas – lietuvis savęs nebelaiko Lietuvos dalimi.

Išvykstama ne tik dėl pinigų

Emigracijos mastai – nemažėja. Kaip rašė VŽ , vien šių metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos emigravo 22.800 žmonių, 6,5% daugiau nei pernai tuo pat metu.

infogr.am::infogram_0_15f481bf-5d13-44a2-b361-3716558dd8c4

Pono Barcevičiaus teigimu, emigracijos priežastys prasideda nuo lietuvių prigimtinio bruožo greitai prisitaikyti svečioje šalyje: „Buvome mobilūs ir tarpukaryje, ir devynioliktame amžiuje, net lyginant su valstybėmis turinčiomis panašų pragyvenimo lygį.“

Ponia Rojaka pritarė tokiai nuomonei, kalbėdama, kad esame drąsi šalis, greitai prisitaikanti svetur, ten kviečianti ir savo giminaičius.

VPVI vadovas išskyrė kelias emigrantų grupes, kurios išvyksta iš Lietuvos dėl skirtingų priežasčių.

„Tai, visų pirma, žmonės, vykstantys dirbti žemesnės kvalifikacijos darbų, kad taip įsitvirtintų. Taip pat tie, kurie jau įsitvirtinę Lietuvoje ir ieško iššūkių, studentai, medikai, profesionalai, išvykstantys į didesnio masto įmones“, – grupes vardijo p. Barcevičius.

Nors ekonominius aspektus jis laiko stipriausiu motyvatoriumi išvykti, jis linkęs šį motyvą koreliuoti su žmonių tarpusavio santykiais, darbdavio požiūriu į žmogų, korupcijos klimatu šalyje. 

infogr.am::infogram_0_didziausias_emigrantu_diasporas_turincios_salys

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku