Rusija: NATO provokacijos modelis mūsų nedomina

Publikuota: 2016-07-13
Aleksandras Gruško, Rusijos ambasadorius NATO, ir Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. VŽ montažas.
svg svg
Aleksandras Gruško, Rusijos ambasadorius NATO, ir Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius. VŽ montažas.

Antrą kartą per dvejus metus susitikusi NATO–Rusijos taryba sutarė pasistengti užtikrinti aviacijos saugumą virš Baltijos jūros, o Rusija dar kartą pasmerkė naujausius Aljanso planus tarptautines pajėgas dislokuoti prie Rusijos sienos.

NATO–Rusijos taryba per dvejus metus buvo sušaukta vos antrą kartą dėl Maskvos aneksuoto Krymo ir veiksmų Ukrainos rytuose. Tačiau po praėjusį savaitgalį Varšuvoje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo nuspręsta prie bendro stalo pasikviesti Rusijos diplomatijos atstovus ir pristatyti planus prie NATO išorinių sienų dislokuoti papildomas pajėgas.

NATO norėjo įtikinti, kad nauji batalionai prie Rusijos sienos yra skirti ne provokuoti, o atgrasyti. VŽ rašė, kad kitų metų pradžioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus dislokuota po batalioną NATO partnerių daugianacionalinių pajėgų, skirtų sustiprinti šių rytiniame Aljanso flange esančių valstybių gynybą.

„Bendro sutarimo nebuvo“, – Jensą Stoltenbergą, NATO generalinį sekretorių, cituoja „The Washington Post“. Pasak NATO vadovo, vis dėlto buvo naudinga apsikeisti požiūriais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Siekdamas skaidrumo, Aljansas informavo Rusiją apie svarbius sprendimus, priimtus praėjusią savaitę. O Rusija savo ruožtu informavo apie žingsnius, kurių ji imasi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Stoltenbergas.

Aleksandras Gruško, Rusijos ambasadorius NATO, po susitikimo sakė, kad Aljanso veiksmai šalis nukelia į Šaltojo karo atmosferą. Tačiau, pasak Gruško, Rusijos „nedomina NATO demonstruojamas provokacijos modelis“, skelbia AFP.

„Pavojus slypi fakte, kad NATO savo veiksmus pateisina mistine Rusijos grėsme. Ši teritorija (Baltijos šalys ir Lenkija – VŽ) tampa placdarmu daryti politinį ir karinį spaudimą Rusijai bei perkelia šių valstybių ir Rusijos santykius į karinį lygmenį“, – p. Gruško cituoja TASS.

Abi susitikimo šalys patvirtino rimtai svarstysiančios, kaip užtikrinti aviacinį saugumą virš Baltijos jūros – norima, kad visi orlaiviai privaloma tvarka skristų įsijungę atsakiklius. Pasak p. Stoltenbergo, Rusija privalo užtikrinti, kad jos lėktuvai šiame regione bus kur kas atidesni.

Nuo konflikto Ukrainoje pradžios taro Rusijos ir Kaliningrado kursuojantys kariniai lėktuvai beveik visada skrenda išjungę atsakiklius, neatsiliepia į šaukinius, todėl bent kartą per savaitę jų lydėti į orą kyla NATO naikintuvai iš bazių Baltijos šalyse.

Konfliktas Ukrainoje šio susitikimo darbotvarkėje buvo įrašytas pirmu numeriu. O nesutarimus šiuo klausimu NATO vadovas pavadino „giliais ir nuolatiniais“. Jis paragino visas konflikto šalis stengtis krizę užbaigti taikiais būdais. Tai, pasak p. Stoltenbergo, leistų Ukrainai vystytis ir normalizuotų santykius tarp NATO ir Rusijos.

Ketvirtadienį į Maskvą skrenda Johnas Kerry, JAV valstybės sekretorius. Jis susitiks su Putinu ir Sergejumi Lavrovu, Rusijos užsienio reikalų ministru. Žadama aptarti NATO, konflikto Sirijoje bei terorizmo klausimus. Ponas Kerry nori pasiūlyti Rusijai organizuoti bendrus antskrydžius prieš teroristines grupuotes Sirijoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku