Iš snaudulio pažadintas Aljansas

Publikuota: 2016-07-11
Mikhailo Palinchako („Scanpix“) nuotr.
svg svg
Mikhailo Palinchako („Scanpix“) nuotr.
Redakcijos nuomonė

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje dar sykį patvirtino vieną iš kertinių Aljanso principų – bet kurios šalies narės užpuolikas sulauktų viso Aljanso atsako. Šįkart dėmesio centre – Rytų Europos šalys, ypač Baltijos valstybės bei Lenkija. Siekiant atgrasyti Rusijos agresiją bei sustiprinti šių rytiniame Aljanso flange esančių valstybių gynybą kitų metų pradžioje jose bus dislokuota po batalioną NATO partnerių daugianacionalinių pajėgų.

„Taip pat bus papildomas sunkiosios karinės technikos karinis junginys – 3.000–4.000 amerikiečių karių brigada Lenkijoje, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas“, – po uždaro NATO valstybių ir vyriausybių vadovų posėdžio žurnalistams sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, gavome viską, ko norėjome, dėl ko derėjomės. Dabar galime būti kiek ramesni.

Šįkart, pasak mūsų šalies vadovės, įtikinti partnerius nebuvo sunku: pasistengė Vladimiras Putinas – dabar Rusijos grėsme neabejoja nė viena NATO narė. „Todėl labai džiaugiuosi, kad taip vieningai ir taip aiškiai visos šalys supranta, kaip elgiasi dabar Rusija, ką daro Ukrainoje, ką daro pasaulyje, ką daro prie mūsų sienų“, – žurnalistams Varšuvoje šeštadienį sakė prezidentė. Ji teigė, kad apie Rusijos grėsmę „Baltijos šalims kalbėti beveik nereikėjo“. „Tai buvo geras jausmas“, – sakė mūsų šalies vadovė.

Rusija išties pasistengė, kad jos atgrasymo logika pagaliau pradėtų aktyviai veikti – agresyvų rusiškos meškos alsavimą pajutusios iki šiol ramiai gyvenusios šalys Švedija ir Suomija (suomiai, kurie visada norėjo draugauti su Rusija!) pradėjo mąstyti apie prisijungimą prie NATO. Pats Aljansas ėmė busti iš dešimtmečiais trukusio snaudulio. „Mus pažadino“, – kalba NATO generolai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„NATO iš tikrųjų yra pažadintas ir įvaryti Aljansą atgal į snaudulį vargu ar pavyks – pernelyg daugelis aplinkui ėmė nerimauti“, – teigia politologė, „Brookings Institution“ bendradarbė, profesorė Lilija Ševcova. Ji stebisi: kam Kremliui reikėjo tampyti šį galiūną už uodegos – kad suprastų, jog jis dar gali judėti? „Ar gauti atsakymą į mūsų nacionalinį klausimą: „Tu mane gerbi?“. Ar panūdo pažaisti žaidimą „Kas sumirksės pirmas?“. Ar pamėginti užpildyti vakuumą pasaulinėje scenoje, kol Vakarai krizėje? O juk galima juos dar pakutenti „Iskanderais“ Kaliningrade – tai malonumo bus!“ – ironizuoja p. Ševcova. Pasak jos, Maskva padarė strateginę klaidą, kuri gresia Rusijai sovietinė griūties pakartojimu: mėginti erzinti galiūną, turintį kišenėje 940 mlrd. USD kariniams „žaislams“ – savižudybė.

NATO viršūnių susitikime nuskambėjo teiginys, kad Aljansas sieks konstruktyvaus dialogo su Rusija, siekdamas sumažinti incidentų pavojų. Žinia, dialoge turi dalyvauti bent dvi pusės. Iki šiol visi mėginimai megzti dialogą su Rusija buvo beprasmiški – gudraujanti ir išsisukinėjanti šalis nevykdo Minsko susitarimų, toliau siunčia karius ir karinę techniką į Rytų Ukrainą, neatsisako planų užgrobti sausumos kelią, sujungsiantį užgrobtą Donbaso regiono dalį su aneksuotu Krymu, mėgina laužyti Kijevui rankas, reikalaudama „ypatingo statuso“ separatistų valdomoms Rytų Ukrainos teritorijoms ir t. t. Tuo pačiu metu Kremlius nesiliauja nuodyti pasaulio didžiulėmis lėšomis šeriama informacine propaganda, rūpinasi „rusakalbių gynimu“, tebesvaičioja apie „Ruskij mir“ etc.

„Jei norite bendradarbiauti, jums reikia partnerio, kuris laikytųsi žodžio“, – pabrėžė Varšuvoje NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas Michaelas Turneris. „Rusija nepripažįsta tų pačių vertybių, kurias pripažįstame mes“, – pridūrė jis.

Tad dialogo, matyt, dar teks palūkėti. Svarbiausia, kad Varšuvoje gavome atsakymą į bene aktualiausią nūdienos klausimą – Aljansas savo narių bėdoje nepalieka.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku