2016-06-19 10:31

„Brexit“ referendumas: ką reikia žinoti

„Reuters" / „Scanpix" nuotr.
„Reuters" / „Scanpix" nuotr.
Skaitytojams pateikiame pagrindinius birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje vyksiančio referendumo dėl šalies narystės ES akcentus.

Davidas Cameronas, šalies premjeras, balsuoti dėl JK narystės ES pasiūlė 2013 m. Tada jis pažadėjo, kad referendumą surengs iki 2017 m. pabaigos, tačiau siekiant atlaisvinti politinę darbotvarkę nutarta jį rengti anksčiau (birželio 23 d.).

Koks yra referendumo klausimas?

„Ar JK turėtų likti ES nare, ar palikti Europos Sąjungą?“ („Should the United Kingdom remain a member of the European Union or leave the European Union?“). Rinkėjai referendumo lapelyje turės pažymėti jų požiūrį atitinkantį atsakymą: „pasilikti ES nare“ arba „palikti ES“.

infogr.am::df585c3c-8b5c-4935-b994-4387a9769702

Kodėl rengiamas referendumas?

Davidas Cameronas nusprendė surengti referendumą reaguodamas į du reiškinius.

Pirma, p. Cameronas tikėjosi suvienyti skilusią konservatorių partiją, kurios dalis narių reiškia euroskeptiškas pažiūras ir jau kurį laiką reikalavo persvarstyti narystės ES klausimą. Konservatorių nariams, įskaitant ministrus, referendumo kampanijos metu leista palaikyti abi stovyklas. Ekspertai sutaria, kad referendumas dar labiau suskaldė šią politinę jėgą.

Antra, referendumą nutarta rengti reaguojant į euroskeptiškas nuotaikas šalyje. Jų suaktyvėjimas pasireiškė augančiu eursokeptikų JK Nepriklausomybės partijos (UKIP) populiarumu.

„Remain“ stovykla ir jos argumentai

Stovyklos pasisakančios už tolesnę ES narystę veidas yra p. Cameronas. Ši stovykla vienija platų spektrą politinių jėgų. Jos gretose stovi dalis konservatorių, taip pat jų tradiciniai konkurentai leiboristai bei dauguma mažesnių partijų.

Pono Camerono agitacinėje kampanijoje dominuoja ekonominiai argumentai. Premjeras ir jo bendražygiai pabrėžia, kad išstojimo iš ES atveju šalies lauktų niūrios ekonominės perspektyvos.

JK iždo prognozėmis pasirinkusi išstojimą JK galėtų niurktelėti į du metus trunkančią recesiją, o ilguoju laikotarpiu šalies ūkio situacija būtų prastesnės negu liekant ES nare.

„Leave“ stovykla ir jos argumentai

Stovyklos pasisakančios už išstojimą iš ES pirmaisiais smuikais groja konservatoriai. Kampanijos veidas yra Borisas Johnsonas vienas konservatorių sunkesvorių ir buvęs Londono meras (2008-2016 m.). Už konservatorių partijos ribų aktyviausias agitatorius – Nigelas Farage’as, euroskeptikų Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (JKNP) lyderis.

Pagrindinis „Leave“ stovyklos argumentas – išstodama iš ES šalis galės kontroliuoti imigrantų iš ES srautus ir įsileisti tik tam tikrą kvalifikaciją turinčius atvykėlius.

Apklausos rodo, kad JK gyventojai yra labiausiai nepatenkinti dėl jų manymu nekontroliuojamos imigracijos. Analitikai nurodo, kad „Brexit“ stovyklai pavyko sėkmingai susieti narystės ES ir aukštos imigracijos problemas. Pernai į šalį imigravo (neto) 330.000 žmonių, 184.000 iš ES valstybių. Tai rekordinis skaičius.

Visgi ekspertai pastebi, kad aukšta imigracija į šalį būtina ekonomikos gyvybingumui, nes užimtumas šiuo metu yra rekordinėse aukštumose, o nedarbo lygis balandį kovą 5%. Darbo rinkoje trūksta tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

„Leave“ stovykla taip pat nurodo, kad narystė ES varžo šalies suverenumą ir priekaištauja dėl įmokų į ES biudžetą.

Kaip praktiškai vyktų „Brexit“?

Pagrindinis išėjimo iš ES mechanizmas yra Lisabonos sutarties 50-asis straipsnis, numatantis galimybę išstoti. . Jis aktyvuojamas tada, kai šalies vyriausybė oficialiai (laišku) praneša Europos vadovų tarybai (EVT), kad nori atsiskirti.

Nuo tada prasideda dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu visa ES teisė ir įsipareigojimai toliau galioja JK. Šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu tam pritaria visos ES valstybės.

Pereinamuoju laikotarpiu deramasi dėl išstojimo iš ES sąlygų („išstojimo susitarimo“), manoma, kad lygiagrečiai vyktų ir derybos dėl naujų bendradarbiaimo, pirmiausiai prekybos srityje, mechanizmų.

Kokie galimi ekonominio bendradarbiavimo modeliai „Brexit“ atveju?

Galimi keli ekonominių santykių variantai. Britai gali rinktis likti bendroje ekonominėje erdvėje (Norvegijos scenarijus), sudaryti laisvos prekybos sutartį arba prekiauti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, t.y. kaip su trečiąją šalimi. Yra dar keletas tarpinių scenarijų.

Ekspertai pastebi, kad ekonomiškai naudingiausias (Norvegijos) režimas gali būti politiškai nepriimtinas. Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys faktoriai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

52795
130817
52791