Kodėl dukart per metus sukiojame laikrodžius

Publikuota: 2016-03-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pagrindinis vasaros laiko reguliaraus įvedimo ir atšaukimo argumentas toks: laikrodžių sukiojimas dukart per metus padeda kiek racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.

Kiek detaliau atsakant į šį „amžinai problemišką“ klausimą – jeigu nekaitaliotume laiko, turėtume arba tokias nuo sezono priklausančias situacijas, kai brėkšti pradeda neįtikėtinai anksti ir tenka ilgai miegoti saulei spiginant į akis, arba švinta tik link vidurdienio ir tada tenka net kelias valandas rytais dirbti ar mokytis tamsoje.

Sekmadienį, kovo 27 d., Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga bei dar kelios dešimtys pasaulio valstybių, kuriose gyvena apie ketvirtis Žemės gyventojų, septyniems mėnesiams – iki spalio pabaigos – pereina prie vasaros laiko. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį 3 val. laikrodžiai pasukami viena valanda į priekį.

Vasaros arba sezoninis laikas bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį – tuomet, laikrodžius pasukus valanda atgal, bus sugrįžta prie juostinio laiko, dažnai neoficialiai vadinamo „žiemos laiku“.

Laikrodžių sukinėjimas dukart per metus nėra populiarus veiksmas. Įvairios apklausos rodo, kad daugiau kaip pusę gyventojų šis procesas erzina – jie nesupranta, kodėl reikia tai daryti, kokia iš to nauda.

Nepaisant to, ir ES, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir dar apie 70 pasaulio valstybių neatšaukia savo direktyvų dėl reguliaraus laiko sukinėjimo. Ir bent kol kas nesvarsto galimybės jas atšaukti.

Mat kasmetinis perėjimas prie vasaros laiko leidžia vidurinėje, nuosaikaus klimato juostoje esančiose valstybėse bent iš dalies pakoreguoti metų eigoje susidarančius šviesios paros laiko netolygumus.

Jeigu vasaros laikas nebūtų įvedamas ir visus metus galiotų juostinis arba „žiemos“ laikas, būtų taip, kas kasmet birželio ir liepos mėnesiais saulė šiose valstybėse imtų kilti apie 2-3 val. nakties. O ir vasaros vakarai nebūtų pakankamai ilgi – temti pradėtų jau apie 20 val.

O jeigu būtų įvestas ir visus metus paliktas vasaros laikas, gruodį ir sausį, kai naktys ilgiausios ir dienos trumpiausios, švisti pradėtų tik link 10 val. ryto, o kai kur ir apie 11 val.

Tiek vienas, tiek ir kitas variantas nėra patogus absoliučiai daugumai žmonių, kurie paprastai keliasi 7 val. ryto. Pirmu atveju tektų vasaros naktimis bent kelias valandas miegoti prie saulės šviesos, antru – aktyvią dienos veiklą pradėti dar tamsoje, nors būtent rytais paprastai yra darbingiausias metas didesnei daliai visuomenės.

Beje, įvedus vasaros laiką ir taikant jį visus metus ypač kentėtų ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Jiems tektų keltis faktiškai dar gilią naktį, per patį įmygį ir į darželius bei mokyklas eiti ir ten pirmąsias kelias valandas praleisti tamsoje.

Tam, kad viso šio diskomforto būtų išvengta, ir yra reguliariai įvedamas bei atšaukiamas vasaros laikas.

Idėjos autorius – Franklinas

Vasaros laiko idėjos autoriumi iki šiol dažniausiai įvardijamas vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos signatarų Benjaminas Franklinas. 1784 m., eidamas JAV ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas, jis laiške Paryžiaus dienraščiui „Journal de Paris“ pareiškė esąs nustebęs, kodėl tiek daug prancūzų naktinėja ir be reikalo degina brangias žvakes, kai galėtų tiesiog anksčiau eiti miegoti ir, atitinkamai, keltis vos saulei patekėjus.

Turėjo praeiti daugiau nei šimtas metų, kad p. Franklino idėjos rastų derlingą dirvą. Poreikis derinti traukinių tvarkaraščius XIX amžiuje paskatino Europą, o vėliau ir likusį pasaulį pereiti prie tikslaus laiko skaičiavimo ir susitarti dėl visą Žemės rutulį dalijančių laiko zonų. Tada išryškėjo ir neatitikimas tarp natūralaus žmogaus gyvenimo rimto bei to, kokias taisykles jam diktavo pradėję plisti mechaniniai laikrodžiai.

Tik XX amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje atsirado vienas entuziastas, pradėjęs rimtai siūlyti du kartus per metus pasukti laikrodžių rodykles, kad būtų geriau išnaudotas šviesusis paros metas. Statybų verslo paveldėtojas Williamas Willettas mėgdavo ankstyvus pasijodinėjimus, kurių metu dažnai svarstydavo, kodėl tiek daug žmonių vartosi lovose jau patekėjus saulei, o vėliau vakare skundžiasi dėl pernelyg anksti atėjusių sutemų.

1915 m. atkaklusis vasaros laiko propaguotojas mirė, taip ir nesulaukęs didžiosios triumfo akimirkos. Bet jau 1916-aisiais, pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, prie vasaros laiko perėjo kaizerinė Vokietija, tikėdamasi tokiu būdu sutaupyti energijos. Britai padarė tą patį, praėjus vos mėnesiui.

Kai 1918 m. prie kariaujančių šalių prisijungė JAV, sprendimas pasukti laikrodžių rodykles viena valanda į priekį šios šalies vadovams jau atrodė savaime suprantamas. Vėliau vasaros laiką įsivedė Prancūzija, Kanada, Airija, kitos šalys.

Išimčių būti negali

Lietuvoje vasaros laikas buvo pirmąsyk įvestas dar sovietmečiu – 1981-aisiais. Lietuva tuomet gyveno Maskvos laiku, tad sezoninio laiko įvedimas gerokai prailgino šviesius vasaros vakarus – birželio pabaigoje temti pradėdavo tik 23 val., o visiškai sutemdavo tik vidurnaktį. Bet žiemos mėnesiais rytai Lietuvoje buvo ilgi ir tamsūs – prašvisdavo tik apie 11 val.

Paskelbusi nepriklausomybę Lietuva įvedė vadinamąjį Rytų Europos laiką, viena valanda besiskiriantį nuo Maskvos. Kartu išliko ir perėjimo prie vasaros laiko tradicija. Jos tik trumpam buvo atsisakyta laikotarpiu tarp 1999 ir 2002 m. Narystės Europos Sąjungoje siekianti Lietuva privalėjo įgyvendinti visas bendrijos direktyvas.

Europos Parlamentas ir ES Taryba 2001 m. priėmė visas Sąjungos šalis įpareigojančią direktyvą dėl sezoninio laiko taikymo. Šios direktyvos galiojimas neribojamas. Kas penkerius metus Europos Komisija turi paskelbti oficialų grafiką, kada bus įvedamas ir atšaukiamas vasaros laikas ateinantį penkmetį.

Vasario viduryje Komisija paskelbė eilinį tokį grafiką 2017-2021 m. laikotarpiui.

Nei viena ES valstybę, išskyrus Lietuvą, oficialiu lygiu nekelia abejonių dėl vasaros laiko taikymo tikslingumo. Mat nėra nustatyta jokių objektyvių ir išsamių duomenų dėl bent kiek reikšmingesnio neigiamo vasaros laiko taikymo poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkosaugos, turizmo ir žemės ūkio sritims.

Beje, ES institucijos nurodo, kad sezoninio laiko taikymas būtinas visos bendrijos mastu: „Sprendimai dėl laiko visoje ES privalo būti harmonizuoti tarp visų valstybių, nedarant išimčių dėl galimybės kuriai nors valstybei narei kitaip reglamentuoti šį klausimą.“

Daroma išvada, kad negalima leisti kiekvienai ES šaliai pačiai savarankiškai spręsti, ar įvedinėti sezoninį laiką, ar ne, nes laiko skaičiavimas turi būti suderintas visose ES valstybėse ir „harmonizuoti sprendimai turi būti žinomi iš anksto visiems bendrijos gyventojams“.

Pavyzdžiui, Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio teigimu, skirtingo nei visose ES valstybėse narėse laiko režimo taikymas Lietuvos teritorijoje sukeltų papildomų nepatogumų energetikos ir susisiekimo srityse dėl atitinkamų sistemų veiklos sinchronizavimo.

Rusija pati nežino, kaip elgtis

Kai kurios pasaulio valstybės pastaraisiais metais priėmė sprendimus atsisakyti laiko sukinėjimo. Ne visada sėkmingai. Bene keisčiausią sprendimą priėmė Rusijos vadovai. 2011 m. ši šalis įsivedė nuolatinį vasaros laiką. Tai nulėmė, kad žiemos metu daugelyje miestų saulė ėmė kilti kyla 10 ar 11 val., o į darbą skubantiems žmonėms teko keltis, kai už lango – aklina tamsa.

Supratusi savo klaidą Rusija užpernai perėjo prie nuolatinio „žiemos laiko“. Čia atsirado nauja problema – vasaros vakarai nepakankamai ilgai šviesūs, o saulė šiltuoju metu laiku bent kelias savaites ima kilti apie 3 val.

Dabar Rusijoje vėl kyla diskusijos, ar nevertėtų grįžti prie reguliaraus laiko sukinėjimo, taip pakoreguojant sezoninius šviesiojo paros metu nelygumus.

Prieš kelias dienas Azerbaidžano vyriausybė paskelbė, kad šalis nebepereis prie vasaros laiko, todėl nuo kovo pabaigos Baku laikas nuo Vidurio Europos laiko skirsis ne trimis valandomis, kaip yra dabar, o tik dvejomis. Bet taip bus tik iki spalio, kol Europa atšauks vasaros laiką.

Beje, iki spalio Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, gyvensime „Maskvos laiku“ – mūsų laiko skaičiavimas nesiskirs nuo centrinės Rusijos dalies taikomo laiko.

infogr.am::infogram_0_vasaros_laikas-11

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau