Po atostogų premjerui teks narplioti Raseinių valdžios dilemą

Publikuota: 2016-02-03
Valentinas Bukauskas, Darbo partijos frakcijos Seime narys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Valentinas Bukauskas, Darbo partijos frakcijos Seime narys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kai kitą savaitę premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius grįš iš atostogų, vienas pirmųjų jo laukiančių darbų – politinės įtampos Raseinių rajono savivaldybėje išnarpliojimas, siekiant pirmalaikių rinkimų šiame rajone išvengimo.

Valentinas Bukauskas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas, VŽ sakė ketinąs susitikti su premjeru, kai šis grįš iš atostogų, kad aptartų padėtį Raseinių rajone, kur nepraėjus nė metams nuo savivaldos ir tiesioginių merų rinkimų vietinės valdžios viršūnėje kilo politinis konfliktas, galintis pasibaigti tiesioginiu Vyriausybės valdymu ir pirmalaikiais rinkimais šioje savivaldybėje.

„Tikimės, kad anksčiau ar vėliau sveikas protas nugalės ir kraštutiniausio scenarijaus pavyks išvengti. Priešingu atveju, bijau, kad analogiškai pavojingai neįsisiūbuotų padėtis kituose kraštuose“, – teigė p. Bukauskas.

Jo nuomone, p. Butkevičius, kuris yra ir LSDP lyderis, gali paveikti Raseinių rajono socialdemokratus, įtikindamas juos stabilizuoti situaciją, rasti sutarimą su Darbo partijai atstovaujančiu Raseinių meru Algirdu Griciumi.

„Kol kas padėtis nėra džiuginanti – pernai lapkritį Raseinių rajono taryboje susiformavusi naujoji valdančioji dauguma neranda bendros kalbos su rajono meru, atleido jo teiktą vicemerą ir savivaldybės administracijos direktorių, jau ne pirmą mėnesį netvirtina mero teikimų paskirti naują vicemerą ir naują administracijos direktorių. Maža to, tarybos naujoji dauguma surengė tam tikrą sąmokslą prie merą – suformavo apkaltos jam komisiją, kuri turi iki kovo pradžios pateikti savo verdiktą. Žodžiu, situacija panaši į patą“, – sakė irgi „darbiečiams“, kaip ir Raseinių meras, priklausantis p. Bukauskas.

Nebėra vicemero ir administracijos direktoriaus

VŽ jau skelbė, kad pernai lapkritį Raseinių taryboje netikėtai susiformavo nauja valdančioji dauguma, neremianti tiesiogiai išrinkto rajono mero, kuriai priklauso septyni socialdemokratai, sudarė trys visuomeninio judėjimo „Rasai“ atstovai bei po du liberalus ir konservatorius – iš viso 14 tarybos narių iš 25. Merą remiantys septyni Darbo partijos atstovai taryboje atsidūrė opozicijoje.

Naujoji dauguma sugebėjo iš vicemero pareigų atleisti „darbietę“ Gitaną Rašimienę, o iš savivaldybės administracijos direktoriaus posto – „tvarkiečių“ deleguotą Algimantą Mielinį. Jau antrą mėnesį dirba tik laikinasis administracijos direktorius ir Raseiniai išvis nebeturi jokio vicemero, nes p. Gricius niekaip nesugeba susitarti su naująja dauguma dėl priimtinų kandidatų į šias pareigas.

Tokia padėtis gresia ne tik ilga ir sudėtinga teismų karusele, bet ir svarstymais įvesti tiesioginį valdymą rajone bei skelbti pirmalaikius mero ir visos tarybos rinkimus. Jeigu taip atsitiktų, Raseinių rajonas taptų pirmąja iš 60-ties savivaldybe Lietuvoje, kurioje po naujos, 2015 m. kovą pirmąsyk išbandytos vietinės valdžios rinkimų tvarkos mero ir valdančiosios daugumos priešprieša baigiasi politine aklaviete.

Tikisi, kad nebus destrukcijos

Ponas Gricius VŽ sakė tikintis, kad rajono valdžios viršūnėse pavyks rasti politinį sutarimą, „bet tik su ta sąlyga, jeigu nebus užsiimama destrukcija“.

„Viliuosi, kad suvaldysim ir išvairuosim situaciją, ypač jeigu vyraus sutarimo, o ne konfrontacijos dvasia. Kol kas jos mažoka – per 14 ar 15 mano susitikimų su naująja dauguma, įvykusių per pastarąjį mėnesį, taip ir nepavyko rasti bendros kalbos, nors į savivaldybės administracijos direktorius siūliau šiai daugumai priklausančio Liberalų sąjūdžio atstovą. Nesutiko“, – tvirtino meras.

Jis sakė vasario 18-ąją įvyksiančiame tarybos posėdyje vėl bandysiąs teikti kandidatus į administracijos direktorius ir vicemerus. Jeigu ir šįkart jie nebus paskirti, tuomet, mero nuomone, padėtis gali „imti balansuoti ant pavojingumo ribos“.

„Žinot, aš neatmesčiau, kad naujoje daugumoje yra ir tokių griovimo nuotaikų – pasiekti, kad būtų įvestas tiesioginis valdymas ir surengti pirmalaikiai rinkimai rajone, tarkim, šiemet spalį, kai vyks Seimo rinkimai. Bet ar tokia valdžios griūtis Raseiniuose negresia analogiška padėtimi dar bent keliose ar net keliolikoje Lietuvos savivaldybių, kur merai sunkiai susikalba su priešiškai nusiteikusia dauguma tarybose“, – teigė p. Gricius.

Jis skaičiuoja, kad visoje Lietuvoje yra iš viso apie dešimt savivaldybių, „kuriose gali kilti panašios politinės krizės, kaip Raseiniuose“.

Kaišys spragas įstatymuose

Seimo VVSK pirmininkas prognozuoja, kad parlamento pavasario sesijoje teks kaišyti spragas Vietos savivaldos ir Tiesioginio valdymo įstatymuose. Mat iki šiol juose nėra aiškiai reglamentuota, kaip derėtų elgtis, jeigu tam tikrame rajone kadencijos vidury susidaro sudėtinga politinė situacija – tiesiogiai išrinktas meras konfliktuoja su tarybos valdančiąja dauguma.

„Manau, kad šiuo atveju logiška laikytis įstatymuose numatyto termino, numatančio, kad savivaldybės vicemeras ir administracijos direktorius turi būti paskirtas per du mėnesius nuo pirmojo naujos kadencijos tarybos posėdžio. Tad ir tuo atveju, jeigu kadencijos viduryje yra atleidžiamas administracijos direktorius ir vicemeras, reikėtų per du mėnesius paskirti naujus šiuos pareigūnus. Bet tas įstatymuose kol kas nėra įrašyta, tad juos reikėtų pakoreguoti“, – VŽ sakė p. Bukauskas.

Seime jau yra viena įstatymo pataisa, numatanti, kad jeigu tiesiogiai išrinktas meras ir valdančioji dauguma taryboje per atitinkamą laikotarpį nesugeba rasti sutarimo dėl pareigūnų kandidatūrų, tuomet dauguma turi teisę paskirti juos nepaisydama mero pageidavimų. „Tai visiškai absurdiška pataisa, kuri tiesiogiai išrinktą merą paverstų marionete. Kam tada išvis tas meras? Dauguma tokiu atveju galėtų valdyti ir be jo“, – piktinosi VVSK vadovas.

Situaciją vertina ramiai

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Inesa Klimaitė-Mašalienė VŽ pripažino, kad

„situacija Raseiniuose yra gana paini, sudėtinga ir bene pirmoji tokia Lietuvoje, todėl ir kelianti tam tikras aistras“.

„Kadangi tik pernai kovą įvyko pirmieji tiesioginiai merų rinkimai, kol kas neturime labai didelės teisinės patirties spręsti tokio pobūdžio konfliktų tarp mero ir tarybos daugumos. Matyt, ilgainiui tokia patirtis atsiras“, – sakė ji. Vyriausybės atstovė neatmetė, kad Seimo nariai atitinkamai pataisys įstatymus, todėl „bus aiškiau, kaip derėtų elgtis tokiais atvejais“.

Ponia Klimaitė-Mašalienė VŽ teigė tikinti, kad „situacija Raseiniuose išsispręs ir politikai susitars“, todėl pavyks išvengti drastiškų sprendimų. „Tiesą sakant, ir dabar nematau didelio pavojaus savivaldybei – administracijos direktorius, nors ir laikinai einantis pareigas, yra, sprendimai priimami ir įgyvendinami. Tad kalbėti apie tiesioginį valdymą ir pirmalaikius rinkimus tikriausiai kiek per ankstyva“, – sakė ji, neatmetusi, kad jos pozicija gali pasikeisti, jeigu Raseinių valdžioje situacija taps nevaldoma ar konfliktas tarp mero ir valdančiosios daugumos tik gilės.

Tad kol kas niekas neatmeta galimybės, kad Raseiniuose gali būti įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas ir šį rudenį surengti pirmalaikiai tarybos bei mero rinkimai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau