Svarbiausi 2015 m. ES ir pasaulio įvykiai

Publikuota: 2015-12-30
Giorgos Moutafis („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Giorgos Moutafis („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
 

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos dėmesio centre buvo atsidūrusios chaotiškos derybos dėl naujos paramos Graikijai programos. Tuo tarpu antroje metų pusėje į pirmas gretas iškilo pabėgėlių krizė, terorizmo aktai Prancūzijoje, Rusijos įsitraukimas į karą Sirijoje ir Jungtinės Karalystės išdėstyti ES reformos planai.

„Verslo žinios“ apžvelgia svarbiausius praeinančių metų įvykius.

Sausio 7 d. įvykdytas terorizmo aktas prieš kandžia religine ir politine satyra garsėjančio Prancūzijos žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją. Išpuolio metu nužudyta 12 žmonių, dar 5 žmonės žuvo specialiosioms tarnyboms gaudant teroristus. Išpuolis į pirmas gretas iškėlė diskusijas apie vadinamųjų „namuose užaugintų“ teroristų grėsmę Europoje. Brutalus nusikaltimas įvykdytas antiimigracinių debatų ES įkarštyje. Pastarieji keleri metai taip pat ženklino dešiniųjų populistų partijų iškilimą Europoje.

Religinių karikatūrų paraštėse – skirtingų vertybių kaktomuša

Sausio 25 d. Graikijos parlamento rinkimus laimėjo kairiųjų populistų partija „Syriza“ rinkėjams žadėjusi taupymo politikos pabaigą ir skolų nurašymą. Po rinkimų partija įsivėlė į pusę metų trukusias chaotiškas derybas su tarptautiniais kreditoriais. Liepos mėnesį „Syriza“ kapituliavo, o rugpjūtį Graikijai suteiktas jau trečiasis gelbėjimo paketas. Jo vertė 86 mlrd. Eur. Rugsėjį surengtuose priešlaikiniuose rinkimuose vėl triumfavo „Syriza“, tiesa šį karta ji žada vykdyti reformas. 2016 m. Graikijos laukia svarbūs spendimai, kurie gali vėl įžiebti nesutarimų kibirkštį: šalis turės įgyvendinti pensijų reformą, bus deramasi dėl skolos naštos palengvinimo ir Tarptautinio valiutos fondo dalyvavimo šalies gelbėjimo programoje.

Atėnai brėžia raudonas linijas Briuseliui

„Syriza“ grįžo ir visi džiaugiasi

Kairiųjų populistų triumfas Graikijoje: toliau – ekonominė nežinia ir politiniai rebusai

Vasario 13 d. Minske po visą naktį trukusių derybų pasiektas naujas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje. Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderiai – vadinamasis Normandijos ketvertas – suderino 13 punktų dokumentą. Jo esmė – užtikrinti paliaubų rytiniuose Ukrainos regionuose, dėl kurių Minske buvo susitarta 2014 m. rugsėjį, įgyvendinimą. Nors karo veiksmai Ukrainoje aprimo, tačiau Minsko susitarimų nesilaikoma iki šiol. 2015 m. gruodį ES ir JAV dar pusmečiui pratęsė sankcijas Maskvai.

Minsko susitarimas gimė dar kartą: nežinia, ar ilgam

Pasiekti susitarimą dėl Ukrainos trukdo abipusis nepasitikėjimas

Vasario 27 d. Maskvoje nužudytas Borisas Nemcovas, buvęs ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas ir vienas iš ryškiausių opozicijos atstovų šalyje. Po žmogžudystės analitikai konstatavo, kad ši tragedija tik iliustruoja, jog liberalioms ir demokratinėms idėjoms šiuo metu šalyje nėra vietos. Jie taip pat įspėjo, kad nuo pavadžio paleistas ekstremizmas gali būti pavojingas pačiam Putinui. 2016 m. Rusijoje vyks parlamento rinkimai, kurie, manoma, dar kartą iliustruos augančią priespaudą demokratinėms jėgoms šalyje.

Su Nemcovu palaidotos ir Rusijos pavasario viltys

Kovo 1 d. parlamento rinkimus Estijoje trečią kartą iš eilės laimėjo ilgametė šalies politinė lyderė „Reformų partija“ (liberalai). Premjero postas vėl patikėtas Taavi Roivui.

Estijoje rinkimus laimėjo ilgalaikiai favoritai

Gegužės 7 d. Jungtinės Karalystės rinkimuose triumfavo Davido Camerono konservatorių partija. Daugeliui analitikų netikėtai ji rinkimuose užsitikrino daugumą. Rinkimų metu p. Cameronas akcentavo ES reformos ir referendumo dėl šalies narystės Bendrijoje klausimus.

Triumfuojančio Camerono iššūkis – sutramdyti škotų liūtą

Kita „britiška stotelė“ – referendumas dėl narystės ES

Gegužės 21-22 d. vykusiame 4-ajame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime pristatyta nauja ES bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis architektūra. Sutarta prioritetą skirti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, taip pat individualizuoti bendradarbiavimą atsižvelgiant į konkrečių valstybių poreikius

Europos Sąjunga ieško bendradarbiavimo receptų

Gegužės 24 d. Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo tuo metu opozicijoje buvusios konservatorių „Teisės ir teisingumo“ iškeltas kandidatas Andrzejus Duda. Analitikų nuomone p. Dudos pergalę lėmė agresyvi rinkimų kampanija, socialinėje srityje išdalinti pažadai ir pokyčių noras rinkėjų tarpe po 8 metų „Pilietinės platformos“ valdymo.

Prezidento rinkimai Lenkijoje sujaudino verslininkus

Išrinktasis Lenkijos prezidentas sužaidė socialinių pažadų korta -

Birželio 29 d. Pekine 50 steigiamųjų narių pasirašė susitarimą dėl Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) steigimo. Pagrindinis AIIB tikslas – infrastruktūros projektų Azijos regione finansavimas. Naujasis Kinijos dominuojamas investicijų bankas dubliuos Vakarų institucijų, tokių kaip Pasaulio bankas, veiklą.

Pekino iššūkis pasaulio finansams

Liepos 14 d. pasiektas istorinis susitarimas dėl Irano branduolinės programos. Jis užbaigė daugiau negu dešimtmetį trukusią konfrontaciją tarp Teherano ir Vakarų. Mainais už įsipareigojimų atominės energetikos srityje laikymąsi Vakarai pažadėjo palaipsniui atšaukti sankcijas Iranui. Naftos importo iš Irano draudimas gali būti panaikintas jau 2016 m. pirmoje pusėje.

Iranas jau kursto Lietuvos verslui vaizduotę

Taikus atomas atveria perspektyvų

Rugpjūtį pasirodę duomenys apie pabėgėlių srautą į Europą šokiravo ES. Pabėgėlių krizė vienas rimčiausių iššūkių bendrijos istorijoje. Nuo sausio iki lapkričio ES sienas neteisėtai kirto 1,55 mln. imigrantų, palyginimui pernai tik 284.000. Reaguojant į migrantų srautus keletas ES valstybių atnaujino sienų kontrolę, pradėti kelti klausimai dėl Šengeno zonos ateities.

Carlas Bildtas: pabėgėliai į Europą atsineša ekonominį potencialą

Migrantų krizė kelia ES solidarumo ir Šengeno zonos ateities klausimus

Rugsėjo 18 d. kilo „Volkswagen“ taršos duomenų klastojimo skandalas. Jis iš kompanijos vadovo posto išvertė Martin Winterkorn ir pasiuntė bendrovės akcijų vertę žemyn. Skaičiuojama, kad skandalas Vokietijos milžinei gali kainuoti dešimtis milijardų eurų.

„Volkswagen“ skandalo padariniai – brangiausi automobilių pramonės istorijoje

Rugsėjo 22 d. ES pasiektas susitarimas dėl pabėgėlių kvotų: sutarta pasiskirstyti 120.000 pabėgėlių. Įskaitant anksčiau sutartą 40.000 kvotą, viso šalys per dvejus metus turės pasidalinti 160.000 prieglobsčio siekėjų. Lietuva įsipareigojo priimti 1.105 pabėgėlius.

Pabėgėliams darbo atsirastų: iš politinio elito pageidauja verslo plano

Rugsėjo 30 d. Rusija pradėjo karinius veiksmus Sirijoje. Maskva palaiko Basharo al Assado, Sirijos prezidento, režimą ir deklaruoja kovojanti su teroristinėmis grupuotėmis, pirmiausiai „Islamo valstybe“. Vakarai kritikuoja Maskvos įsitraukimą į karinius veiksmus ir kaltina Rusijos karines pajėgas atakuojant al Assado opozicijos pozicijas. 2016 m. sausį bus rengiamos dar vienos taikos derybos, kurių metu bus siekiama susitarti dėl paliaubų šalyje ir pereinamojo laikotarpio veiksmų plano.

Karas Sirijoje: ko nori Putinas

Spalio 5 d. pabaigtos derybos dėl didžiausio istorijoje laisvos prekybos susitarimo – Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties. Susitarimas apima 12-a Azijos ir Amerikos žemyno valstybių – tarp jų JAV, Japoniją ir Australiją. Analitikai mano, kad tai gali paspartinti derybas susitarimą tarp JAV ir ES, nes Vašingtonas visą dėmesį galės skirti deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.

Po istorinės prekybos sutarties laikas tiesti tiltą per Atlantą

Spalio 25 d. Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo konservatorių „Teisės ir teisingumo“ (TT) partija. Ši pakankamai radikali politinė jėga į valdžios olimpą grįžo po aštuonerių metų pertraukos. Analitikai suskubo tikinti, kad nauji valdantieji bus labiau linkę konfrontuoti su ES. Tai tendencija, kurią jau stebime – TT vyriausybė pasisako prieš pabėgėlių kvotas, Briuselį neramina ir šalyje įgyvendinta Konstitucinio teismo reforma.

Konstitucinė reforma kelia nerimą dėl Lenkijos „orbanizacijos“

„Teisė ir teisingumas“ atgręš Lenkiją į kaimynus

Lenkai balsuos už ekonomines permainas, kurių nebus

Spalio 25 d. Ukrainoje įvyko vietinės valdžios rinkimai. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant kertinę šalies valdymo reformą – decentralizaciją. Kaip ir tikėtasi rinkimai parodė naujas politines realijas šalyje. Daugiausiai balsų regionuose surinko „Petro Porošenko blokas“, tačiau jam ant kulnų mina populistinė Julijos Tymošenko vadovaujama „Tėvynė“, atvirai agituojanti prieš dabartinius valdančiuosius. Populiarumą praradęs Arsenijaus Jaceniuko „Liaudies frontas“ rinkimuose kaip savarankiška politinė jėga nedalyvavo.

Išsekusią Ukrainą kamuoja nusivylimas ir populizmas

Ukrainoje – frustracija dėl ekonomikos padėties ir korupcijos

Lapkričio 10 d. Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, pateikė Donaldui Tuskui, Europos tarybos pirmininkui, laišką su oficialiais šalies pasiūlymais dėl ES reformos. Londono siūloma ES reforma siekiama sudėti saugiklius, kurie, plėtojantis euro zonai, apsaugotų jai nepriklausančias šalis nuo nepageidaujamų padarinių, taip pat numatomos prieštaringai vertinamos priemonės skirtos riboti imigracijai. Referendumą dėl narystės ES, p. Cameronas nori surengti apie 2016 m. vidurį. Tai bus vienas svarbiausių 2016 m. klausimų ES.

Londonas iš Briuselio siekia garantijų dėl ateities

Camerono tikslas – apsaugoti JK nuo euro zonos ir imigrantų

Lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdyta teroristų ataka nusinešė 130 žmonių gyvybes. Išpuoliai sustiprino diskusijas dėl grėsmių kylančių į Europą plūstant pabėgėliams iš Sirijos. Vakarų partneriai taip pat suaktyvino karinius veiksmus prieš išpuolius Paryžiuje surengusios teroristinės grupuotės „Islamo valstybės“ kovotojus Sirijoje. Francois Hollande, Prancūzijos prezidentas po terorizmo aktų, pasišovė suburti globalią koaliciją kovoje prieš „Islamo valstybę“. Į ją turėtų įeiti JAV ir Rusiją. Visgi, dėl skirtingu interesų tokios koalicijos perspektyvos labai miglotos.

Teroro skeveldros sminga į pabėgėlius

Lapkričio 24 d. Turkija numušė, Ankaros teigimu, jos oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį „Su-24“. Maskva teigianti, kad oro erdvės nepažeidė, o bombardavo teroristų pozicijas Sirijoje, įvedė Turkijai ekonomines sankcijas. Rusijai pradėjus karinius veiksmus Sirijoje analitikai ne kartą įspėjo dėl išaugusios incidentų grėsmės, kurią kelia skirtingi valstybių interesai ir varganas veiksmų koordinavimas.

Iš Rusijos Turkijai – dar vienas pluoštas ribojimų

Rusijos stovėsena griežta, bet poveikio svertai riboti

Lapkričio 30 d. ES ir Turkija pasiekė susitarimą dėl pabėgėlių srautų į ES ribojimo. ES vadovai pritarė planui, kuriuo remiantis Turkijai bus atseikėti 3 mlrd. Eur, taip pat suaktyvintos derybos narystės ES ir bevizio režimo klausimais. Mainais į tai Turkija turės liautis pro pirštus žiūrėti į pabėgėlius, srūvančius iš jos teritorijos į ES.

ES leidosi į mainus su Turkija dėl pabėgėlių

Gruodžio 12 d. Paryžiuje pasiektas pirmasis pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos tikslų. 195 valstybės užsibrėžė iki amžiaus pabaigos išlaikyti pasaulinį atšilimą mažesnį nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu. Bus dedamos pastangos atšilimą sumažinti iki 1,5 laipsnio Celsijaus.

Klimato tikslai – postūmis ES konkurencingumui

Gruodžio 20 d. Ispanijoje vykusių parlamento rinkimų rezultatai transformavo šalies politinę sistemą. Rinkimus laimėjo dabar šalį valdanti Liaudies partija, tačiau koalicijų valdymo tradicijų neturinčioje šalyje šį kartą nė viena iš partijų nelaimėjo daugumos. Rinkimuose solidžiai pasirodė dvi naujokės taip transformuodamos dvipartinę šalies politinę sistemą. Analitikai nuogąstauja, kad vyriausybės formavimo procesas gali būti labai komplikuotas.

Ispanijos premjerui – galvosūkis dėl koalicijos

Ispanijos politinę areną pagyvino naujokės partijos

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės tarnautojų skaičius ima tirpti kiek sparčiau Premium 4

Sulig naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įdiegimu ėmė kiek sparčiau mažėti valdininkų skaičius institucijose.

Verslo aplinka
2019.01.22
2018-ųjų biudžeto pajamų planas įvykdytas su nedideliu kaupu 2

2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų kiek daugiau nei prognozuota, skelbia Finansų ministerija.

Verslo aplinka
2019.01.21
Finansų ministras: taršius automobilius anksčiau ar vėliau teks apmokestinti Premium 45

Pernykštis biudžetas įvykdytas, viešieji finansai ir vėl pertekliniai, šešėlis mažėja, mokestinių reformų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Prezidentė vetavo lengvatinį tarnybinių butų pardavimą 6

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo prieš pusantros savaitės Seimo priimtas pataisas dėl tarnybinių butų...

Verslo aplinka
2019.01.21
Prezidento rinkimai: konstruktyvios diskusijos ilgesys 3

Visų šiemet vyksiančių rinkimų kampanijos, ypač prezidento, faktiškai prasidėjo dar prieš gerą pusmetį ir...

Verslo aplinka
2019.01.21
VŽ paaiškina: kada bus aiškus galutinis kandidatų į prezidentus sąrašas

Sulig šią savaitę paskelbtu premjero pareiškimu, kad jis dalyvaus gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2019.01.20
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 41

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 20

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau