Šią savaitę: didesnis MMA, pigesnė elektra, laisva prekyba ES-Ukraina

Publikuota: 2015-12-28
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Metų kaitos savaitę Lietuvos politikai apsispręs, ar sausį bus šaukiama neeilinė Seimo sesija dėl finansų ministro delegavimo į Europos Audito rūmus (EAR), bus nustatytos naujos elektros kainos, įsigalios didesnis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), pradės galioti Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvos prekybos sutartis.

Lietuvos politikai turėtų galutinai apsispręsti ir paskelbti, ar sausio antrąją savaitę bus šaukiama neeilinė Seimo sesija. Pagrindinė jos inicijavimo priežastis – valdančiojoje koalicijoje įtampą keliantis klausimas dėl finansų ministro Rimanto Šadžiaus delegavimo į EAR. Jeigu sesija nebūtų sušaukta, tuomet šį klausimą Seimas svarstytų eilinėje pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 d.

Tikimasi sulaukti prezidentės Dalios Grybauskaitės dviejų formalių dekretų – dėl Evaldo Pašilio atleidimo iš Ukmergės teismo teisėjo pareigų ir paskyrimo generaliniu prokuroru. Prieš tai oficialų sutikimą atleisti p. Pašilį iš teisėjų turi duoti Teisėjų taryba. Gali būti, kad bus išspręsti ir klausimai dėl naujųjų generalinio prokuroro pavaduotojų paskyrimo.

Valstybinė kainų ir energetikos komisija turėtų nustatyti, kiek nuo Naujųjų metų gyventojams kainuos elektros kilovatvalandė. Skelbta, kad kaina turėtų sumažėti apie 3%.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nemažai naujovių. Pirmiausia – nuo 325 iki 350 Eur padidėja MMA. Taip pat didėja neapmokestinamas pajamų dydis, senatvės pensijos. Privalomąjį sveikatos draudimą reikės mokėti tik „Sodrai“. Notarai galės išduoti vykdomuosius raštus, su kuriais galima iš karto kreiptis į antstolį. Įsigalioja naujas draudimo rinkos reguliavimas. Atsiranda vadinamieji „juodieji sąrašai“ viešuose pirkimuose – į juos trejiems metams galės patekti tiekėjai, pažeidę viešojo pirkimo sutartį, kuri savo ruožtu bus perkančiosios organizacijos nutraukta.

Įsigalioja draudimas stacionarių degalinių parduotuvėse prekiauti bet kokiais alkoholiniais gėrimais. Manoma, kad tai palies ne mažiau kaip 700 degalinių visoje šalyje. Tiesa, dalis jų galės būti formaliai atskirtos nuo degalinės ir tapti tiesiog atskiromis parduotuvėmis greta degalų prekybos vietų. Dar laukiama energetikos ministro patikslinimo, kas yra „degalinės“ sąvoka.

Akcizų lengvata bus pradėta taikyti tik didesnės koncentracijos biodegalų ir degalų mišiniams (E85 ir B100), kurie atitinka Europos Sąjungos standartų reikalavimus.

Įsigalioja ES reikalaujamas akcizas šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms. Lietuvoje jis bent kol kas bus labai nedidelis, skaičiuojama, kad centralizuotai tiekiamą šildymą jis pabrangins simboliškai – ne daugiau kaip 0,5%.

Dar visus 2016 m. galios sumažintos reprezentacinės ir parlamentinei veiklai skiriamų lėšų galiojimas. Be to, nuo krizės laikų lieka nepadidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, siekiantis 130,5 Eur.

Veiklą pradės AB „Energijos skirstymo operatorius“ – ESO. Tai biržoje kotiruojama įmonė, kuri sukurta sujungus AB LESTO ir AB „Lietuvos dujos“.

Įsigalioja eksperimentas penkiose savivaldybėse – vietoje mokinio krepšelio bus taikomas klasės krepšelis, kuris leis išsaugoti kai kurias mažąsias mokyklėles provincijoje. Jeigu eksperimentas pasiteisins, nuo 2017 arba 2018 m. tokia tvarka bus įdiegta visoje Lietuvoje.

Įsigalioja dar vasarą paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios savivaldybėms, teisinio reglamentavimo. Per pastarąjį pusmetį Seimas Vyriausybės siūlymu pataisė GPM įstatymą pagal Teismo reikalavimus. Nustatyta, kad Vilnius, Kaunas ir Neringa gaus mažesnę GPM dalį nei iki šiol. Dar prie savivaldybių donorių priskirta Klaipėda. Tačiau joms praradimai bus kompensuoti gerokai padidėjusiomis tikslinėmis dotacijomis iš valstybės biudžeto.

Įsigalioja prieš pusantrų metų pasirašytoji ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis. Tiesa, daliai europietiškų į Ukrainą įvežamų produktų dar kelerius metus tebegalios pereinamojo laikotarpio muitai, nors jie ir sumažės lyginant su 2014-2015 m. lygiu. Skaičiuojama, kad Ukraina dėl įsigaliojusios laisvosios prekybos su Europa per metus sutaupys apie 0,5 mlrd. Eur, tai yra panašiai tiek, kiek praras dėl muitais apmokestintos, taigi, ir sumažėjusios prekybos su Rusija bei kitomis Muitų sąjungos šalimis.

Beje, įsigaliojant ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarčiai rusai įveda Kijevui analogiškas sankcijas, kokias jau taiko Vakarų Europai – dalies maisto produktų embargą. Atsiliepdama į tai Ukraina irgi paskelbė sankcijas didžiajai daliai Rusijos prekių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau