Vokiečių šarvuočiai – proga lietuvių verslui

Publikuota: 2015-12-27
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos kariuomenei įsigijus bemaž šimtą vokiečių šarvuočių, uždirbs ne tik šių mašinų gamintojai, bet ir Lietuvos transporto priemonių remonto, logistikos, gynybos pramonės bei paslaugų įmonės. Tai žada pasiekti su pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ gamintojais derėtis ketinantys Lietuvos pareigūnai.

Nors dar neskelbiama, kokia suma kasmet galėtų atitekti į Lietuvos kariuomenę pateiktus šarvuočius prižiūrėsiantiems subrangovams, neoficialiai skaičiuojama, kad tai galėtų būti ne vienas milijonas eurų.

Kaip skelbta, prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos kariuomenė už kelis šimtus milijonų eurų įsigis 88-ias „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas. Su šių šarvuočių gamintoju Vokietijos konsorciumu „Artec“ bus pradėtos derybos dėl mašinų įsigijimo. Derybos turėtų trukti kelis mėnesius, sutartis, kurios finansinė apimtis – iki 400 mln. Eur, turėtų būti pasirašyta ateinantį pavasarį, o pirmieji šarvuočiai Lietuvą turėtų pasiekti 2017-ųjų antroje pusėje.

Jau kitų metų krašto apsaugos biudžete šiam įsigijimui numatoma skirti 65 mln. Eur. Su „Boxer“ gamintoju už visą Lietuvai pagamintą ir pateiktą partiją numatoma atsiskaityti iki 2021 m. tolygiai išdėstant kasmet dešimtis milijonų siekiančius mokėjimus.

Būsimieji derybininkai su „Artec“ pabrėžia, kad „viena iš svarbiausių derybų sąlygų – maksimalus technikos prieinamumas“. Tai reiškia, kad Lietuvoje turės būti įsteigta techninės priežiūros ir logistikos bazė, kurioje būtų atliekami sudėtingiausi, vadinamojo 3-ojo lygio, remonto darbai. Pavyzdžiui, šioje bazėje būtų taisomi šarvuočių varikliai. Smulkus, 1-ojo ir 2-ojo lygio, remontas būtų atliekamas tiesiai kariuomenės daliniuose.

Numatoma, kad „Boxer“ gamintojas ir tiekėjas į Lietuvą atviro konkurso būdu rinktųsi vietos kompanijas ar darbuotojus, kurie ir taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais.

Tikisi visus darbus atlikti Lietuvoje

„Tikimės, kad nebus nuskriausti ir mūsų vietos gamintojai, kuriems bus patikėta dalis šio projekto įgyvendinimo arba dalis pėstininkų kovos mašinų išlaikymo“, – teigė Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras.

Valdemaras Sarapinas, VGT sekretorius, prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pabrėžė, kad Taryba „nurodė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui derybų proceso metu vadovautis principais, kurie pirmiausia atitiktų aukščiausius karių saugumo reikalavimus, užtikrintų greičiausią technikos pristatymą, maksimalią jos priežiūrą ir remontą Lietuvoje, visišką skaidrumą bei išlaikytų optimalų kokybės ir kainos santykį“.

Tuo, kad būtent lietuviai taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais, neabejoja ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Jis net optimistiškesnis dėl lietuviško verslo indėlio į šarvuočių priežiūrą nei kiti specialistai. VGT posėdyje minėta, kad apie 90% su pėstininkų kovos mašinų remontu, logistika ir priežiūra susijusių paslaugų galėtų būti atlikta Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Bet p. Žukas įsitikinęs, kad per derybas šį rodiklį galima priartinti ir prie visų 100%.

Specialistai VŽ paaiškino, kad po to, kai derybos dėl šarvuočių tiekimo bus baigtos, „Artec“ su vietos lietuviškomis remonto, logistikos ir kitų transporto paslaugų įmonėmis pasirašytų sutartis dėl „Boxer“ priežiūros, arba per metus ar pusantrų įsteigtų Lietuvoje savas bendroves ir bazes, į kurias vis dėlto priimtų dirbti vietos specialistus.

Kol kas neskelbiama, kiek per metus kainuos beveik šimtą „Boxer“ išlaikyti, kiek iš tų pinigų atiteks lietuviškam verslui, kiek darbo vietų Lietuvoje galės būti įsteigta dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų atsiradimo mūsų kariuomenėje. Visi šie klausimai – derybų su „Artec“ objektas.

Žada skatinti kurti darbo vietas

Krašto apsaugos ministerijos atstovai VŽ papasakojo, kad dar pernai rudenį „techniniame klausimyne kompanijoms, be kitų klausimų dėl pėstininkų kovos mašinų, buvo įvardytas ir galimo bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis klausimas“.

„Visų gamintojų, kurių iš viso buvo 12, atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, bet pabrėžė, kad negali pateikti savo detalaus vertinimo, nes nėra tiesiogiai susipažinę su Lietuvos verslo galimybėmis, patikimumu bei gamybos kokybe. Krašto apsaugos ministerija potencialiems tiekėjams pranešė, kad neorganizuos susitikimų su Lietuvos pramonės atstovais, ir akcentavo, kad tai konkretaus gamintojo, asocijuotų pramonės struktūrų bei atskirų įmonių atsakomybė“, – VŽ pateiktame atsakyme teigė Vaidotas Linkus, krašto apsaugos ministro atstovas spaudai.

Jis paaiškino, kad šarvuočių pirkimas bus atliekamas vadovaujantis įstatymo numatyta išimtimi, taikoma kai kuriems viešiesiems pirkimams gynybos ir saugumo srityje, todėl tradicinės viešųjų pirkimų nuostatos šiam pirkimui nebus taikomos, įskaitant nuostatas dėl subrangos, net nepaisant to, kad sutarties apimtis yra išties įspūdinga – tiek pirkiniui, tiek jam prižiūrėti per ateinančius šešerius metus bus iš viso išleista iki 0,4 mlrd. Eur.

„Atkreipiame dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus draudžiama tiesiogiai taikyti preferencijas vietos gamintojams, bet ministerija, vykdydama pėstininkų kovos mašinų pirkimą, sieks, nepažeisdama ES direktyvų, kad pirkimo laimėtojas investuotų Lietuvoje, sukurdamas papildomas darbo vietas, perduodamas pažangias technologines ir gamybines žinias Lietuvos įmonėms“, – pridūrė p. Linkus.

Teisininkas linksi galva

Į tai, kad Lietuvai pateiktus šarvuočius turi prižiūrėti lietuviškos įmonės, savo pareiškime atkreipė dėmesį ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA).

„Teisininkų atlikta ES ir Lietuvos teisės aktų analizė patvirtino: pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva galėtų sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms dalyvauti subrangos konkursuose, o juos laimėjus – kaip subtiekėjams prisidėti atliekant dalį darbų ar paslaugų, nepriklausomai, iš kurio tiekėjo galiausiai valstybė nuspręs šarvuočius pirkti“, – rašoma pareiškime.

Anot LGSPA, „ES ir Lietuvos teisės aktų teisinį įvertinimą atlikusios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Deividas Soloveičikas teigia, kad pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva turi visas galimybes įtraukti į šį procesą ir vietos gynybos pramonės ir paslaugų įmones, o sykiu ir suteikti svarų postūmį šalies ekonomikai“. Tai, pasak advokato, galima padaryti skaidriu ir efektyviu būdu – nustatant privalomus subrangos konkursus.

ES teisės aktai leidžia gynybos ir saugumo srityje pirkimą atliekančiai organizacijai „įpareigoti konkurso nugalėtoją surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą subrangos sutartims su trečiosiomis šalimis sudaryti“.

„Nustatyta maksimali privaloma subrangos dalis gali siekti 30% pirkimo sutarties vertės. Šis įpareigojimas gali būti taikomas visiems subrangovams arba tik tiems, kuriuos pasirenka perkančioji organizacija“, – tikino p. Soloveičikas.

Gintaris Šatkus, LGSPA direktorius, tikisi, kad pirkdama šarvuočius Lietuva turėtų pasinaudoti šia galimybe. Jo skaičiavimais, subrangos darbų vertė per ateinančius kelerius metus gali siekti iki 150 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 14 d.

FOTOGALERIJA Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Tapino ir premjero kova įsibėgėja 37

„Laisvės TV“ įkūrėjas, žurnalistas Andrius Tapinas, nesulaukęs premjero Sauliaus Skvernelio atsiprašymo ir...

Rinkodara
2019.01.18
Trečias kartas nemelavo: Švedija pagaliau turi vyriausybę

Švedijoje po penkis mėnesius trukusios porinkiminės politinės sumaišties pagaliau pavyko suformuoti naują...

Verslo aplinka
2019.01.18
Savivaldos rinkimų biuletenyje pirmieji bus „tvarkiečiai“ 3

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) organizavo savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų numerių...

Verslo aplinka
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Verslo aplinka
2019.01.17
Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau