Vokiečių šarvuočiai – proga lietuvių verslui

Publikuota: 2015-12-27
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos kariuomenei įsigijus bemaž šimtą vokiečių šarvuočių, uždirbs ne tik šių mašinų gamintojai, bet ir Lietuvos transporto priemonių remonto, logistikos, gynybos pramonės bei paslaugų įmonės. Tai žada pasiekti su pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ gamintojais derėtis ketinantys Lietuvos pareigūnai.

Nors dar neskelbiama, kokia suma kasmet galėtų atitekti į Lietuvos kariuomenę pateiktus šarvuočius prižiūrėsiantiems subrangovams, neoficialiai skaičiuojama, kad tai galėtų būti ne vienas milijonas eurų.

Kaip skelbta, prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos kariuomenė už kelis šimtus milijonų eurų įsigis 88-ias „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas. Su šių šarvuočių gamintoju Vokietijos konsorciumu „Artec“ bus pradėtos derybos dėl mašinų įsigijimo. Derybos turėtų trukti kelis mėnesius, sutartis, kurios finansinė apimtis – iki 400 mln. Eur, turėtų būti pasirašyta ateinantį pavasarį, o pirmieji šarvuočiai Lietuvą turėtų pasiekti 2017-ųjų antroje pusėje.

Jau kitų metų krašto apsaugos biudžete šiam įsigijimui numatoma skirti 65 mln. Eur. Su „Boxer“ gamintoju už visą Lietuvai pagamintą ir pateiktą partiją numatoma atsiskaityti iki 2021 m. tolygiai išdėstant kasmet dešimtis milijonų siekiančius mokėjimus.

Būsimieji derybininkai su „Artec“ pabrėžia, kad „viena iš svarbiausių derybų sąlygų – maksimalus technikos prieinamumas“. Tai reiškia, kad Lietuvoje turės būti įsteigta techninės priežiūros ir logistikos bazė, kurioje būtų atliekami sudėtingiausi, vadinamojo 3-ojo lygio, remonto darbai. Pavyzdžiui, šioje bazėje būtų taisomi šarvuočių varikliai. Smulkus, 1-ojo ir 2-ojo lygio, remontas būtų atliekamas tiesiai kariuomenės daliniuose.

Numatoma, kad „Boxer“ gamintojas ir tiekėjas į Lietuvą atviro konkurso būdu rinktųsi vietos kompanijas ar darbuotojus, kurie ir taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais.

Tikisi visus darbus atlikti Lietuvoje

„Tikimės, kad nebus nuskriausti ir mūsų vietos gamintojai, kuriems bus patikėta dalis šio projekto įgyvendinimo arba dalis pėstininkų kovos mašinų išlaikymo“, – teigė Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras.

Valdemaras Sarapinas, VGT sekretorius, prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pabrėžė, kad Taryba „nurodė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui derybų proceso metu vadovautis principais, kurie pirmiausia atitiktų aukščiausius karių saugumo reikalavimus, užtikrintų greičiausią technikos pristatymą, maksimalią jos priežiūrą ir remontą Lietuvoje, visišką skaidrumą bei išlaikytų optimalų kokybės ir kainos santykį“.

Tuo, kad būtent lietuviai taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais, neabejoja ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Jis net optimistiškesnis dėl lietuviško verslo indėlio į šarvuočių priežiūrą nei kiti specialistai. VGT posėdyje minėta, kad apie 90% su pėstininkų kovos mašinų remontu, logistika ir priežiūra susijusių paslaugų galėtų būti atlikta Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Bet p. Žukas įsitikinęs, kad per derybas šį rodiklį galima priartinti ir prie visų 100%.

Specialistai VŽ paaiškino, kad po to, kai derybos dėl šarvuočių tiekimo bus baigtos, „Artec“ su vietos lietuviškomis remonto, logistikos ir kitų transporto paslaugų įmonėmis pasirašytų sutartis dėl „Boxer“ priežiūros, arba per metus ar pusantrų įsteigtų Lietuvoje savas bendroves ir bazes, į kurias vis dėlto priimtų dirbti vietos specialistus.

Kol kas neskelbiama, kiek per metus kainuos beveik šimtą „Boxer“ išlaikyti, kiek iš tų pinigų atiteks lietuviškam verslui, kiek darbo vietų Lietuvoje galės būti įsteigta dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų atsiradimo mūsų kariuomenėje. Visi šie klausimai – derybų su „Artec“ objektas.

Žada skatinti kurti darbo vietas

Krašto apsaugos ministerijos atstovai VŽ papasakojo, kad dar pernai rudenį „techniniame klausimyne kompanijoms, be kitų klausimų dėl pėstininkų kovos mašinų, buvo įvardytas ir galimo bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis klausimas“.

„Visų gamintojų, kurių iš viso buvo 12, atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, bet pabrėžė, kad negali pateikti savo detalaus vertinimo, nes nėra tiesiogiai susipažinę su Lietuvos verslo galimybėmis, patikimumu bei gamybos kokybe. Krašto apsaugos ministerija potencialiems tiekėjams pranešė, kad neorganizuos susitikimų su Lietuvos pramonės atstovais, ir akcentavo, kad tai konkretaus gamintojo, asocijuotų pramonės struktūrų bei atskirų įmonių atsakomybė“, – VŽ pateiktame atsakyme teigė Vaidotas Linkus, krašto apsaugos ministro atstovas spaudai.

Jis paaiškino, kad šarvuočių pirkimas bus atliekamas vadovaujantis įstatymo numatyta išimtimi, taikoma kai kuriems viešiesiems pirkimams gynybos ir saugumo srityje, todėl tradicinės viešųjų pirkimų nuostatos šiam pirkimui nebus taikomos, įskaitant nuostatas dėl subrangos, net nepaisant to, kad sutarties apimtis yra išties įspūdinga – tiek pirkiniui, tiek jam prižiūrėti per ateinančius šešerius metus bus iš viso išleista iki 0,4 mlrd. Eur.

„Atkreipiame dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus draudžiama tiesiogiai taikyti preferencijas vietos gamintojams, bet ministerija, vykdydama pėstininkų kovos mašinų pirkimą, sieks, nepažeisdama ES direktyvų, kad pirkimo laimėtojas investuotų Lietuvoje, sukurdamas papildomas darbo vietas, perduodamas pažangias technologines ir gamybines žinias Lietuvos įmonėms“, – pridūrė p. Linkus.

Teisininkas linksi galva

Į tai, kad Lietuvai pateiktus šarvuočius turi prižiūrėti lietuviškos įmonės, savo pareiškime atkreipė dėmesį ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA).

„Teisininkų atlikta ES ir Lietuvos teisės aktų analizė patvirtino: pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva galėtų sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms dalyvauti subrangos konkursuose, o juos laimėjus – kaip subtiekėjams prisidėti atliekant dalį darbų ar paslaugų, nepriklausomai, iš kurio tiekėjo galiausiai valstybė nuspręs šarvuočius pirkti“, – rašoma pareiškime.

Anot LGSPA, „ES ir Lietuvos teisės aktų teisinį įvertinimą atlikusios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Deividas Soloveičikas teigia, kad pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva turi visas galimybes įtraukti į šį procesą ir vietos gynybos pramonės ir paslaugų įmones, o sykiu ir suteikti svarų postūmį šalies ekonomikai“. Tai, pasak advokato, galima padaryti skaidriu ir efektyviu būdu – nustatant privalomus subrangos konkursus.

ES teisės aktai leidžia gynybos ir saugumo srityje pirkimą atliekančiai organizacijai „įpareigoti konkurso nugalėtoją surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą subrangos sutartims su trečiosiomis šalimis sudaryti“.

„Nustatyta maksimali privaloma subrangos dalis gali siekti 30% pirkimo sutarties vertės. Šis įpareigojimas gali būti taikomas visiems subrangovams arba tik tiems, kuriuos pasirenka perkančioji organizacija“, – tikino p. Soloveičikas.

Gintaris Šatkus, LGSPA direktorius, tikisi, kad pirkdama šarvuočius Lietuva turėtų pasinaudoti šia galimybe. Jo skaičiavimais, subrangos darbų vertė per ateinančius kelerius metus gali siekti iki 150 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 14 d.

FOTOGALERIJA Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Jungiasi, kad galėtų atsilaikyti prieš Kiniją ar JAV Premium 5

Privalome sukurti Europos čempionus – įmones, kurios galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu, pernai Sorbonos...

Verslo aplinka
2018.05.23
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai gerinti mokesčių surinkimą, plėsti jų bazę 5

Siekiant pagerinti šalies biudžeto galimybes imtis veiksmingesnės socialinės politikos bei didinti viešąsias...

Verslo aplinka
2018.05.23
Seimo komitetas apklausė du buvusius premjerus, tyrime figūruoja ir „Vilniaus prekyba“ 1

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiriantis neteisėtą interesų grupių poveikį...

Verslo aplinka
2018.05.23
Mokesčių ir pensijų reforma perduota taršyti Seimui 12

„Sodros“ įmokų tarifo sumažinimas ir įmokų „lubos“, tam tikrą pajamų mokesčių progresyvumas, darbuotojo ir...

Verslo aplinka
2018.05.23
Brošiūroje gyventojams švedai nurodė ruoštis karui 15

Kitą savaitę Švedija šalies gyventojams išsiųs instrukcijas, kaip pasirengti kariniam konfliktui.

Verslo aplinka
2018.05.22
Artėjant BDAR kartojama: Duomenų inspekcija kurį laiką nebaus 1

Nors naujus reikalavimus duomenų apsaugos srityje įvedantis ir dideles baudas už jų nesilaikymą nustatantis...

Verslo aplinka
2018.05.22
„Facebook“ vadovas stos prieš ES pareigūnus: ko tikėtis

Socialinį tinklą „Facebook“ valdančios bendrovės vadovas Markas Zuckerbergas antradienį viešai atsakinės į...

2018.05.22
Premjeras viliasi, kad Seimas patvirtins Vyriausybės siūlomas reformas 1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Seimas neprieštaraus Vyriausybės teikiamų struktūrinių reformų...

Verslo aplinka
2018.05.22
Svarstys dar vieną kandidatą į VTEK vadovus

Teisininkas Edmundas Sakalauskas pasiūlytas paskirti naujuoju Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos...

Verslo aplinka
2018.05.22
ES imasi prekybos derybų su Australija ir Naująja Zelandija

Europos Komisija antradienį gavo įgaliojimus bei derybinius nurodymus prekybos deryboms su Australija ir...

Verslo aplinka
2018.05.22
Nesvarstys siūlymo riboti vaistinių skaičiaus miestuose

Seimas nusprendė nesvarstyti grupės politikų iniciatyvos nuo 2022-ųjų pradėti riboti tam pačiam tinklui...

Verslo aplinka
2018.05.22
„Gazprom“ byla: Briuselio taikos vėliava labai panaši į baltą Premium 8

Europos Komisija šią savaitę žada paskelbti apie susitarimą su „Gazprom“ antimonopolinėje byloje –...

Energetika
2018.05.22
Žlungančios Venesuelos prezidentu abejotinuose rinkimuose perrinktas Maduro

Venesuelos kairiųjų lyderis Nicolas Maduro perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai šalies prezidento...

Verslo aplinka
2018.05.21
Kur keliauja „Nord Stream 2“ pinigai Premium 5

„Nord Stream 2“ projekto lėšos paskleistos plačiai – nuo Suomijos iki Italijos, tačiau Rytų Europa, arba,...

Energetika
2018.05.21
Auga „darbiečių“, mažėja liberalų populiarumas 5

Viktorui Uspaskichui grįžus vadovauti Darbo partijai, išaugo šios politinės jėgos populiarumas, o paviešinta...

Verslo aplinka
2018.05.19
Dėl el. laiškų skandalo smuko prezidentės populiarumas 15

Dėl žiniasklaidoje paskelbto prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu...

Verslo aplinka
2018.05.19
„MG Baltic“ bylą nagrinės birželio 7 d.

Vilniaus apygardos teismas skelbia „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos korupcijos bylą skyręs...

Verslo aplinka
2018.05.18
18 mln. žmonių galimybės prisijungti prie ES bendrosios rinkos išlieka miglotos Premium

Dėl augančios konkurentų įtakos Balkanuose sunerimę ES lyderiai parodė dėmesį šio regiono valstybėms, tačiau...

Verslo aplinka
2018.05.18
Kinija pateikė JAV pasiūlymą, kaip gerokai sumažinti prekybos deficitą 3

Pekinas pasiūlė Vašingtonui prekybos nuolaidų ir didesnių JAV prekių pirkimo apimčių paketą. Tai galėtų...

Verslo aplinka
2018.05.18
„MG Baltic“ Seimo etikos komisijai skundžia Baką ir Juknevičienę 3

Verslo koncernas „MG Baltic“ ketvirtadienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo narių...

Verslo aplinka
2018.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau