Vokiečių šarvuočiai – proga lietuvių verslui

Publikuota: 2015-12-27
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. 
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Beveik devynios dešimtys Lietuvos įsigyjamų „Boxer“ šarvuočių iš viso kainuos iki 400 mln. Eur. Į šią sumą įeina ir šarvuočių priežiūros išlaidos, kurios gali siekti po kelis ar keliolika milijonų eurų per metus. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvos kariuomenei įsigijus bemaž šimtą vokiečių šarvuočių, uždirbs ne tik šių mašinų gamintojai, bet ir Lietuvos transporto priemonių remonto, logistikos, gynybos pramonės bei paslaugų įmonės. Tai žada pasiekti su pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ gamintojais derėtis ketinantys Lietuvos pareigūnai.

Nors dar neskelbiama, kokia suma kasmet galėtų atitekti į Lietuvos kariuomenę pateiktus šarvuočius prižiūrėsiantiems subrangovams, neoficialiai skaičiuojama, kad tai galėtų būti ne vienas milijonas eurų.

Kaip skelbta, prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kad Lietuvos kariuomenė už kelis šimtus milijonų eurų įsigis 88-ias „Boxer“ pėstininkų kovos mašinas. Su šių šarvuočių gamintoju Vokietijos konsorciumu „Artec“ bus pradėtos derybos dėl mašinų įsigijimo. Derybos turėtų trukti kelis mėnesius, sutartis, kurios finansinė apimtis – iki 400 mln. Eur, turėtų būti pasirašyta ateinantį pavasarį, o pirmieji šarvuočiai Lietuvą turėtų pasiekti 2017-ųjų antroje pusėje.

Jau kitų metų krašto apsaugos biudžete šiam įsigijimui numatoma skirti 65 mln. Eur. Su „Boxer“ gamintoju už visą Lietuvai pagamintą ir pateiktą partiją numatoma atsiskaityti iki 2021 m. tolygiai išdėstant kasmet dešimtis milijonų siekiančius mokėjimus.

Būsimieji derybininkai su „Artec“ pabrėžia, kad „viena iš svarbiausių derybų sąlygų – maksimalus technikos prieinamumas“. Tai reiškia, kad Lietuvoje turės būti įsteigta techninės priežiūros ir logistikos bazė, kurioje būtų atliekami sudėtingiausi, vadinamojo 3-ojo lygio, remonto darbai. Pavyzdžiui, šioje bazėje būtų taisomi šarvuočių varikliai. Smulkus, 1-ojo ir 2-ojo lygio, remontas būtų atliekamas tiesiai kariuomenės daliniuose.

Numatoma, kad „Boxer“ gamintojas ir tiekėjas į Lietuvą atviro konkurso būdu rinktųsi vietos kompanijas ar darbuotojus, kurie ir taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais.

Tikisi visus darbus atlikti Lietuvoje

„Tikimės, kad nebus nuskriausti ir mūsų vietos gamintojai, kuriems bus patikėta dalis šio projekto įgyvendinimo arba dalis pėstininkų kovos mašinų išlaikymo“, – teigė Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras.

Valdemaras Sarapinas, VGT sekretorius, prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pabrėžė, kad Taryba „nurodė krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui derybų proceso metu vadovautis principais, kurie pirmiausia atitiktų aukščiausius karių saugumo reikalavimus, užtikrintų greičiausią technikos pristatymą, maksimalią jos priežiūrą ir remontą Lietuvoje, visišką skaidrumą bei išlaikytų optimalų kokybės ir kainos santykį“.

Tuo, kad būtent lietuviai taps šarvuočius prižiūrinčiais subrangovais, neabejoja ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Jis net optimistiškesnis dėl lietuviško verslo indėlio į šarvuočių priežiūrą nei kiti specialistai. VGT posėdyje minėta, kad apie 90% su pėstininkų kovos mašinų remontu, logistika ir priežiūra susijusių paslaugų galėtų būti atlikta Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Bet p. Žukas įsitikinęs, kad per derybas šį rodiklį galima priartinti ir prie visų 100%.

Specialistai VŽ paaiškino, kad po to, kai derybos dėl šarvuočių tiekimo bus baigtos, „Artec“ su vietos lietuviškomis remonto, logistikos ir kitų transporto paslaugų įmonėmis pasirašytų sutartis dėl „Boxer“ priežiūros, arba per metus ar pusantrų įsteigtų Lietuvoje savas bendroves ir bazes, į kurias vis dėlto priimtų dirbti vietos specialistus.

Kol kas neskelbiama, kiek per metus kainuos beveik šimtą „Boxer“ išlaikyti, kiek iš tų pinigų atiteks lietuviškam verslui, kiek darbo vietų Lietuvoje galės būti įsteigta dėl vokiškų pėstininkų kovos mašinų atsiradimo mūsų kariuomenėje. Visi šie klausimai – derybų su „Artec“ objektas.

Žada skatinti kurti darbo vietas

Krašto apsaugos ministerijos atstovai VŽ papasakojo, kad dar pernai rudenį „techniniame klausimyne kompanijoms, be kitų klausimų dėl pėstininkų kovos mašinų, buvo įvardytas ir galimo bendradarbiavimo su Lietuvos įmonėmis klausimas“.

„Visų gamintojų, kurių iš viso buvo 12, atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, bet pabrėžė, kad negali pateikti savo detalaus vertinimo, nes nėra tiesiogiai susipažinę su Lietuvos verslo galimybėmis, patikimumu bei gamybos kokybe. Krašto apsaugos ministerija potencialiems tiekėjams pranešė, kad neorganizuos susitikimų su Lietuvos pramonės atstovais, ir akcentavo, kad tai konkretaus gamintojo, asocijuotų pramonės struktūrų bei atskirų įmonių atsakomybė“, – VŽ pateiktame atsakyme teigė Vaidotas Linkus, krašto apsaugos ministro atstovas spaudai.

Jis paaiškino, kad šarvuočių pirkimas bus atliekamas vadovaujantis įstatymo numatyta išimtimi, taikoma kai kuriems viešiesiems pirkimams gynybos ir saugumo srityje, todėl tradicinės viešųjų pirkimų nuostatos šiam pirkimui nebus taikomos, įskaitant nuostatas dėl subrangos, net nepaisant to, kad sutarties apimtis yra išties įspūdinga – tiek pirkiniui, tiek jam prižiūrėti per ateinančius šešerius metus bus iš viso išleista iki 0,4 mlrd. Eur.

„Atkreipiame dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisės aktus draudžiama tiesiogiai taikyti preferencijas vietos gamintojams, bet ministerija, vykdydama pėstininkų kovos mašinų pirkimą, sieks, nepažeisdama ES direktyvų, kad pirkimo laimėtojas investuotų Lietuvoje, sukurdamas papildomas darbo vietas, perduodamas pažangias technologines ir gamybines žinias Lietuvos įmonėms“, – pridūrė p. Linkus.

Teisininkas linksi galva

Į tai, kad Lietuvai pateiktus šarvuočius turi prižiūrėti lietuviškos įmonės, savo pareiškime atkreipė dėmesį ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA).

„Teisininkų atlikta ES ir Lietuvos teisės aktų analizė patvirtino: pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva galėtų sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms dalyvauti subrangos konkursuose, o juos laimėjus – kaip subtiekėjams prisidėti atliekant dalį darbų ar paslaugų, nepriklausomai, iš kurio tiekėjo galiausiai valstybė nuspręs šarvuočius pirkti“, – rašoma pareiškime.

Anot LGSPA, „ES ir Lietuvos teisės aktų teisinį įvertinimą atlikusios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Deividas Soloveičikas teigia, kad pirkdama pėstininkų kovos mašinas Lietuva turi visas galimybes įtraukti į šį procesą ir vietos gynybos pramonės ir paslaugų įmones, o sykiu ir suteikti svarų postūmį šalies ekonomikai“. Tai, pasak advokato, galima padaryti skaidriu ir efektyviu būdu – nustatant privalomus subrangos konkursus.

ES teisės aktai leidžia gynybos ir saugumo srityje pirkimą atliekančiai organizacijai „įpareigoti konkurso nugalėtoją surengti skaidrų ir nediskriminacinį konkursą subrangos sutartims su trečiosiomis šalimis sudaryti“.

„Nustatyta maksimali privaloma subrangos dalis gali siekti 30% pirkimo sutarties vertės. Šis įpareigojimas gali būti taikomas visiems subrangovams arba tik tiems, kuriuos pasirenka perkančioji organizacija“, – tikino p. Soloveičikas.

Gintaris Šatkus, LGSPA direktorius, tikisi, kad pirkdama šarvuočius Lietuva turėtų pasinaudoti šia galimybe. Jo skaičiavimais, subrangos darbų vertė per ateinančius kelerius metus gali siekti iki 150 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 14 d.

FOTOGALERIJA Pėstininkų kovos mašina „Boxer“ (17 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klaipėdos tarybos nariui inicijuojama apkalta už pareiškimus apie partizanų vadą 3

Teisėsauga ėmėsi tirti prieštaringai vertinamo Lietuvos rusų sąjungos atstovo Klaipėdos miesto savivaldybės...

Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 24

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 4

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 15

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 15

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
ES kyla į kovą prieš Vengriją dėl migracijos politikos 21

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paskelbė suaktyvinti teisinę kovą prieš Vengriją dėl šios atsisakymo...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kandidatų dėlionė: kodėl partijos neskuba į rinkimų traukinį Premium

Viešojoje erdvėje vis netylant spėlionėms, kas kitąmet galėtų kandidatuoti rinkimuose į prezidentus,...

Verslo aplinka
2018.07.19
Prezidentei įteiktas garbingiausias skautų apdovanojimas 3

Tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“ apsilankiusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas...

Laisvalaikis
2018.07.19
JK policija nustatė pasikėsinimo į Skripalius įtariamuosius 12

Jungtinės Karalystės (JK) policija identifikavo įtariamus išpuolio prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Suteiks VRK nariams teisę dirbti su slapta informacija 1

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas ir nariai turės teisę susipažinti su slapta informacija.

Verslo aplinka
2018.07.19
Baltieji rūmai svarsto Putino pasiūlymą Rusijai leisti apklausti JAV pareigūnus 19

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, administracija trečiadienį neatmetė galimybės priimti Rusijos pasiūlymą...

Verslo aplinka
2018.07.19
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau