Klimato tikslai – postūmis ES konkurencingumui

Publikuota: 2015-12-27
Artimiausiu metu Lietuvai ir kitoms ES narėms naujų įsipareigojimų prisiimti nereikės. 				STEPHANE MAHE („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Artimiausiu metu Lietuvai ir kitoms ES narėms naujų įsipareigojimų prisiimti nereikės. STEPHANE MAHE („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
„Verslo žinios“

Perorientuoti pasaulio ekonomiką nuo iškastinio kuro į atsinaujinančiuosius išteklius prireiks dešimtmečių. Visgi ilguoju laikotarpiu tvarios energetikos pirmūnė ES laimės konkurencingumo balų.

Prancūzijoje pasiektas susitarimas dėl klimato kaitos tikslų – iš tiesų istorinis, pirmas visuotinis susitarimas. Kioto protokolas, kuris buvo pasirašytas 1997 m., o įsigaliojo 2005 m., apribojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. Skirtumas tas, kad įsipareigojimai galiojo tik išsivysčiusioms valstybėms.

Šalys susitarime įtvirtino nuostatą bendromis pastangomis užtikrinti, kad vidutinė pasaulio temperatūra iki amžiaus pabaigos kiltų mažiau nei 2 laipsnius Celsijaus, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu.

Beveik du šimtai valstybių pateikė nacionalines kovos su klimato kaita strategijas, jose nusibrėžė ŠESD išmetimo į atmosferą mažinimo tikslus ir kitas kovos su klimato kaita priemones.

Visgi skeptikai atkreipia dėmesį, kad klimato kaitos tikslų laikymosi dalis nėra teisiškai įpareigojanti. Optimistai atšauna: tai, kad valstybės pačios apsibrėžė ambicijas, bus didžiausia paskata jų laikytis.

Susitarime taip pat įtvirtintos teisiškai saistančios nuostatos, numatančios reguliarią prisiimtų įsipareigojimų stebėseną ir 100 mlrd. USD metinę paramą besivystančioms valstybėms.

infogr.am::infogram_0_pasaulinis_susitarimas_del_klimato_kaitos

ES konkurencingumas

ES – tvarios energetikos pirmūnė, tačiau tai turi savo kainą. Aukšti energijos kaštai – viena priežasčių, kodėl investuotojai dažnai šnairuoja į ES ir mieliau investicijoms renkasi kitas šalis.

„Jei dauguma šalių ratifikuos Paryžiaus susitarimą, tai iš dalies suvienodins visų jų įsipareigojimus dėl ŠESD taršos mažinimo. Todėl ES, kartu ir Lietuvos, verslas pasaulio rinkose taptų konkurencingesnis. Trečiosios šalys turėtų taikyti panašias taršos mažinimo priemones kaip ES“, – sako Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos departamento direktorius. Jis priduria, kad jos turėtų nukirpti subsidijas iškastiniam kurui arba iš viso jų atsisakyti, plėtoti atsinaujinančiąją energetiką ir pan.

Ponas Auglys primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi ES taršą šiltnamio dujomis iki 2020 m. sumažinti 20%, palyginti su 2005 m. Iki 2030 m. išmetamų šiltnamio dujų kiekis turėtų sumažėti 40%, o iki 2040 m. – 60%.

Papildomų įsipareigojimų nei Lietuvai, nei kitoms ES šalims artimiausiu metu greičiausiai nereikės prisiimti.

Visgi Lietuvai gali tekti gerokai pasispausti įgyvendinant jau užsibrėžtus tikslus.

„Pagal pasaulinę klimato kaitos konvenciją taršos mažėjimo duomenys skaičiuojami, atsižvelgiant į 1990 m. taršos rodiklius. Taip skaičiuojant Lietuva taršą yra sumažinusi 58%. Tačiau ES skaičiuoja lygindama su 2005-aisiais“, – aiškina p. Auglys. 2013 m., palyginti su 2005 m., išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo apie 14%.

infogr.am::infogram_0_sesd_ismetimu_lietuvoje_duomenys

Iškastinis kuras

Pasaulio žiniasklaida ir švarios energetikos entuziastai diskutuoja, ar visuotinis susitarimas reiškia iškastinio kuro eros pabaigą. Paryžiuje pasižadėta didinti investicijas į atsinaujinančiuosius išteklius – šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms tai galimybė plėsti veiklą ir pritraukti investuotojų.

Iškastinio kuro ateitis – miglotesnė. Kol kas sektoriaus atstovai išlieka ramūs. Pereiti nuo tradicinių išteklių prie atsinaujinančiosios energetikos prireiks dešimtmečių. „Financial Times“ apklausti naftos rinkos pareigūnai nurodė, kad susitarimas artimiausiu metu neturės poveikio investiciniams sprendimams.

Jau kuris laikas stebima tendencija, kai energetikos milžinai, tokie kaip prancūzų „Total“, žengia į atsinaujinančių energetikos šaltinių sektorių.

Net Saudo Arabijos pareigūnai yra nurodę, kad vis daugiau dėmesio skiria atsinaujinantiems šaltiniams, taip pat tai, kad iš šalies energetikos sistemos iškastinis kuras gali būti išgyvendintas iki 2050 m.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 15 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau