Valdžia pažadėjo – patiešijo

Suplanavo priimti šiemet, bet to nepadarė. Dabar naujojo socialinio modelio teks laukti mažiausiai metus pusantrų.

Šį pavasarį premjeras Algirdas Butkevičius garsiai gyrėsi, kad jo Vyriausybė parengė naują Darbo kodeksą. Daug kartų jis pernelyg optimistiškai žadėjo, kad iki metų pabaigos „viskas bus sutvarkyta“ ir lankstesnius darbo santykius įteisinantys įstatymai bus patvirtinti Seime, įsigalios jau kitąmet.

Ne pirmą kartą p. Butkevičius prašovė pro šalį negebėdamas ar nenorėdamas įvertinti visų politinių aplinkybių ir realistiškai apskaičiuoti visus terminus. Jis tebesivadovauja principu, kad „esu atsakingas tik už savo daržą – už Vyriausybę“, nors valdantieji, ypač jų lyderis, o p. Butkevičių, matyt, derėtų vadinti valdančiosios koalicijos lyderiu, privalo imtis aiškios atsakomybės ir už tai, kaip Vyriausybės paleisti projektai paskui tvarkomi Seime.

Ministrų kabineto vadovas privalo panaudoti visus turimus svertus ir paspausti, paraginti, įtikinti parlamentinę daugumą priimti Vyriausybės siūlomus projektus. Priešingu atveju tai jokia politinė lyderystė, o tik profanacija.

Darbo kodekso, apskritai viso socialinio modelio svarstymo ir priėmimo pavyzdys parodė tokią politinę profanaciją. Premjeras ilgai ir naiviai kartojo mantras, kad iki metų pabaigos viskas turi būti Seime priimta, negalima atidėlioti kitiems metams, nes įsibėgėjanti naujojo Seimo rinkimų kampanija tiesiog „praris“ esmingesnių reformų galimybes.

Tik šiomis dienomis, likus vos porai savaičių iki naujųjų metų, jau ir p. Butkevičius pripažino, kas daugeliui realistiškai mąstančiųjų buvo aišku gerokai anksčiau: socialinio modelio šiemet patvirtinti nepavyks, geriausiu atveju tai bus padaryta kitąmet pavasarį, bet tik jeigu diskusijos dėl tokio didelio ir prieštaringai vertinamo dokumento nepaskęs rinkimų kampanijos verpetuose.

Viename neformaliame susitikime šiemet gegužę premjeras, bendraudamas su VŽ žurnalistu, optimistiškai kalbėjo, kad „štai koks didelis darbas padarytas – socialinis modelis baigtas ir tuoj tuoj bus priimtas Seime“. Žurnalistas drįso suabejoti, ar tikrai pavyks taip greitai, iki metų pabaigos, priimti tokį sudėtingą ir daug prieštaravimų keliantį dokumentą. Tuomet šišo pagautas p. Butkevičius aistringai pasiūlė lažybas „iš vakarienės gerame restorane“, kad iki metų pabaigos socialinis modelis bus Seime patvirtintas.

Taip neįvyko. Taigi, premjere, renkitės pralaimėjimui lažybose.

O gal vilkinama sąmoningai? Juk negi socialdemokratams apsimokėtų rinkimams artėjant tvirtinti nemenkai daliai rinkėjų daug baimių ir klausimų keliantį socialinį modelį? Turbūt, ne. Tad gal ir nenori to modelio paleisti į gyvenimą, nors viešai kalba visai kitaip? Jeigu taip, tada tai panašu į politinę apgavystę ar net sabotažą.

Galbūt ne veltui neseniai Vilniaus universiteto politologai, ištyrę buvusios Vyriausybės veiklą, padarė išvadą, kad Lietuvos politinės realybės sąlygomis didelių reformų reikia imtis ne baigiantis kadencijai, kai tos reformos paprastai pasmerktos žlugti. Didelius darbus būtina nuveikti vos gavus valdžią, nes tuomet dar yra pakankamai daug laiko iki naujų politinių žaidimų, susijusių su rinkimais.

Deja, su socialiniu modeliu to padaryti nepavyko, todėl jis paskendo politinių aplinkybių ir intrigų pinklėse.