Stojant į universitetą teks būti išlaikius brandos egzaminus

Publikuota: 2015-12-17
Vilnius. Studentai S.Daukanto aikštėje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vilnius. Studentai S.Daukanto aikštėje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Nuo 2018 m. stojantiesiems į visas valstybines aukštąsias mokyklas įsigalios vienodi minimalūs reikalavimai, tarp jų yra ir būtinybė išlaikyti bent vieną valstybinį brandos egzaminą. Tokį prezidentės pasiūlytą įstatymą ketvirtadienį absoliučia balsų dauguma priėmė Seimas.

Dalis politikų neslepia, kad priimtojo įstatymo įdiegimas paspartins universitetų konsolidavimo procesą, nes manoma, kad dabar Lietuvoje yra per daug aukštųjų mokyklų.

Prieš pusantro mėnesio prezidentė Dalios Grybauskaitės pasiūlė Seimui pataisas Mokslo ir studijų įstatyme, kurios, kaip teigė valstybės vadovė, „užtikrins didesnę aukštojo mokslo kokybę“. Mat dabartinė universitetinio išsilavinimo kokybė Lietuvoje netenkina nei valstybės, nei rinkos poreikių. Į tai ne kartą atkreipė dėmesį Lietuvos verslininkai bei juos vienijančios asocijuotos struktūros, pavyzdžiui, Pramonininkų konfederacija ir jos prezidentas Robertas Dargis.

Seimas, priimdamas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, neprieštaravo prezidentės pasiūlymui, kad į aukštąsias mokyklas stojantieji „turėtų vidurinį išsilavinimą ir būtų išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą“. Šiuo metu stojant į mokamas studijų vietas pakanka tik brandos atestato.

2015 m. mažiausias konkursinis balas buvo vos 0,34 iš dešimties. Jei visi stojantieji laikytų valstybinį egzaminą, minimalus balas būtų bent 1,6. Privalomi reikalavimai aukštajam mokslui taikomi daugelyje Europos šalių.

Be to, diskusijų dėl prezidentės pateiktų pasiūlymų metu politikai atkreipė dėmesį, kad dabar aukštosios mokyklos kasmet registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu yra beveik 1.800 studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiau studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento. Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis – Suomijoje apie 450, Estijoje apie 200.

Prezidentės pasiūlytos ir Seimo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos formaliai įsigalios jau kitąmet, bet bus faktiškai pradėtos taikyti tik nuo 2018 m. stojamųjų egzaminų, mat apie bet kokius didesnius pokyčius aukštajame moksle studentai ir abiturientai privalo būti informuoti bent prieš dvejus metus.

Svarstymo metu kalbėta, kad priimtosios įstatymo pataisos padės paspartinti universitetų jungimosi procesus. Dabar Lietuvoje veikia 14 valstybinių univereitetų. Kai kurie jų yra laikomi per mažais ir per silpnais, todėl Vyriausybė skatina jų konsolidavimą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau