Camerono tikslas – apsaugoti JK nuo euro zonos ir imigrantų

Publikuota: 2015-12-17
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
 

Ketvirtadienį ir penktadienį vykstančioje ES Europos vadovų taryboje bus aptarti Davido Camerono, Jungtinės Karalystės premjero, siūlomi ES reformos klausimai. Šia proga su VŽ skaitytojais savo mintimis dalinas du įtakingi skirtingas stovyklas palaikantys prestižinių analitikos centrų ekspertai.

Michaelis Emersonas – Briuselyje įsikūrusios „Centre for European Policy Studies“ vyriausiasis ekspertas. Jis pastaruosius porą metų daugiausiai dėmesio skyrė JK siūlomos reformos klausimams ir palaiko nuomonę, kad p. Cameronas įsivėlė į politinį žaidimą, kurio metu išlošti gali nedaug, tačiau pasekmės gali būti labai skaudžios. Tuo tarpu Raoulis Ruparelis, Londone įsikūrusio analitikos centro „Open Europe“ direktorius, palaiko JK planus.

infogr.am:: infogram_0_jk_pasiulymai_del_es_reformos

– Perskaičius p. Camerono pasiūlymus susidaro įspūdis, kad formai yra skiriama pirmenybė prieš turinį. Kalbant apie euro zonai nepriklausančių šalių teisių apsaugą, konkurencingumo didinimą ar „glaudesnės sąjungos“ principo atsisakymą atrodo, kad premjeras prašo tik teisiškai įtvirtinti faktinę situaciją. Kaip vertinate minėtų pasiūlymų turinį?

Michaelis Emersonas:

2013 m. pradžioje p. Cameronas nurodė, kad nori naujo susitarimo su ES, nes dabartinis status quo nėra tvarus ir britų netenkina. Beje būtent tokios pažiūros dominuoja tarp didelės dalies torių (valdančiosios konservatorių partijos nariai – VŽ).

Jo įsakymu buvo pradėta išsami ES kompetencijų studija. Tikslas – išnagrinėti visas ES kompetencijas, nurodyti kurios jų yra perteklinės ir turi būti grąžintos į nacionalinį lygmenį.

Šio audito išvada – ES turimos kompetencijos ir jų pasidalinimas tarp ES ir Bendrijos narių iš principo yra būtent toks, koks turėtų būti. Taigi, siūlomo persiderėjimo dėl narystės terminų turinys buvo ištrauktas Londonui iš po kojų. Dabar mes matome, kad tai kas sekė (Jungtinės Karalystės siūloma ES reforma – VŽ) yra labai dirbtina.

Kalbant apie tai ką minėjote – įtvirtinti, kad Jungtinei Karalystei negalioja „glaudesnės sąjungos“ principas ir mažinti biurokratinę naštą ES – šiais klausimais sutarimą bus rasti lengviausia. „Glaudesnės sąjungos“ principas praktiškai vis tiek nieko nereiškia.

Biurokratinės naštos mažinimas ir nuostata, kad ES turi turėti daugiau laisvos prekybos sutarčių – na, visi to ir taip nori.

Taigi, gali tai vadinti „nauju susitarimu“ dėl vidinių priežasčių, bet problema ta, kad toks politinis žaidimas dėl galimų pasekmių yra visiškai nelinksmas.

Praktiniai laimėjimai bus tokie menki, kad p. Cameronas susidurs su labai rimtomis problemomis bandydamas įtikinti elektoratą referendumo metu balsuoti už narystę ES. Tas pats pasakytina ir apie partiečių palaikymo jo pasiektam susitarimui užsitikrinimą.

Raoulis Ruparelis:

Esmė slypi detalėse, o forma iš tiesų svarbi. Nežinau ar ji šiuo atveju nugali prieš turinį, bet svarbūs abudu aspektai. Pono Camerono sėkmė derybos bus vertinama pagal tai ko jam pavyks pasiekti – ar jo laimėjimai bus teisiškai įpareigojantys ir ilgalaikiai, ar tai bus kažkokia simbolinė pergalė (pavyzdžiui politinė deklaracija – VŽ).

Tiesa, kad tam tikri siūlomi dalykai de facto jau egzistuoja – žmonės puikiai supranta, kad faktiškai ES nėra vieningos valiutos zona ir ne visos šalys prisijungs prie euro. Kalbant apie eurą ir nediskriminacinius principus jie nėra taip jau gerai įgyvendinami.

Mes matome, kad euro zona vis dažniau naudoja ES institucijas darbotvarkei, kuri susijusi tik su vieningos valiutos sąjunga. Nuogąstaujama, kad Europos Komisija vis daugiau dėmesio skirs ne ES, bet euro zonos klausimams.

Taip pat bijoma, kad euro zona gali pradėti rašyti taisykles visoms ES narėms. Tai įmanoma, nes euro devynioliktukas turi pakankami balsų, kad sudarytų kvalifikuotą daugumą ES taryboje (55% valstybių, atstovaujančių bent 65% ES gyventojų – VŽ).

Taip, dauguma grėsmių šiuo metu atrodo hipotetinės, bet faktas ir tas, kad mes nežinome, kuria linkme euro zona vystysis ir kaip tai paveiks už jos ribų esančias valstybes.

Gali būti, kad sprendimų padariniai persilies už euro zonos ribų, nors specialiai to niekas ir nesieks. Taigi santykiai tarp euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių turi būti įtvirtinti ES sutartyse ir institucionalizuoti – de facto elementai turi tapti de jure.

Tai padėtų Jungtinės Karalystės žmonėms pasijusti saugiau, įneštų daugiau aiškumo.

infogr.am::infogram_0_jk_reformos_remejai_ir_oponentai

– Ponas Rupareli, viena iš reformų – numatyti galimybę nacionalinių parlamentų grupei blokuoti ES iniciatyvas. Ko siekiama šiuo pasiūlymu?

Raoulis Ruparelis:

Nacionalinių parlamentų klausimas susijęs su noru perbalansuoti teisinių aktų leidybos procesą pakreipiant jį nuo europinių institucijų, tokių kaip Europos Komisija ir Europos parlamentas, arčiau nacionalinio lygmens – Europos tarybos ir nacionalinių parlamentų.

Taip pat norima sukurti aiškų demokratinį saitą tarp ES ir nacionalinių valstybių. Europos Parlamentas to akivaizdžiai nepadarė.

– Ką gi pereikime prie klausimo kuris sukels daugiausiai aistrų – imigracijos. Visų pirma matome, kad imigracija į JK iš trečiųjų šalių ne mažesnė negu iš ES (per metus, pasibaigusius 2015 m. birželį, į JK atvyko 381 tūkst. imigrantų, 180 tūkst. iš jų ES piliečiai). Atrodytų politiškai būtų paprasčiau priveržti srautą atvykstantį iš už ES ribų. Kodėl tokie svarbūs imigrantai iš ES?

Michaelis Emersonas:

Euroskeptikai nori spręsti klausimus susijusius su Europa. Be to euroskeptikai konservatorių partijos gretose pakankamai senamadiški anglai sakantys, – „mums patinka migrantai iš britų sandraugos“ (buvusios Britanijos imperijos teritorijos – VŽ).

Taip pat p. Cameronas gali kontroliuoti imigraciją iš kitų pasaulio valstybių, kas atvirai pasakius nedaroma labai efektyviai.

Raoulis Ruparelis:

Kalbant apie imigraciją ne iš ES valstybių čia jau egzistuoja svertai leidžiantys ją kontroliuoti. Taigi galima pasirinkti su kokiais įgūdžiais imigrantai atvyksta ir ar jie atitinka ekonominius šalies poreikius.

Tuo tarpu kalbant apie imigraciją iš ES kontrolės svertų nėra. Taigi, egzistuoja kontrolės stokos pojūtis. Taip pat yra riba kiek migrantų žmonės yra pasirengę priimti.

– Ar keturių metų termino nustatymas imigrantams iš ES kalbant apie galimybę pretenduoti į socialines išmokas būtų vienodo požiūrio principo pažeidimas ir prieštarautų dabartinei ES teisei?

Michaelis Emersonas:

Taip, tai būtų akivaizdus nediskriminacinių principų pažeidimas.

Raoulis Ruparelis:

Siekiant įtvirtinti p. Camerono pasiūlymą reikėtų keisti reglamentavimą ES. To ir siekia p. Cameronas.

Išliekant dabartinėms sąlygoms Londonas galėtų nustatyti tokią sistemą, kuri apribotų priėjimą prie socialinių išmokų visiems gyventojams, tai yra britams ir atvykėliams iš kitų ES valstybių.

Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema yra labai universali. Priėjimas prie sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų suteikiamas vos atvykus į Jungtinę Karalystę.

Pavyzdžiui Vokietijos ir daugybės kitų valstybių sistemos yra paremtos gyventojų indėliais – tik kurį laiką prisidėjęs įmokomis gali pretenduoti į išmokas.

Žinoma, JK galėtų pakeisti socialinės gerovės sistemą, bet manau, kad tikrasis klausimas – ar ES gali inkorporuoti skirtingus gerovės valstybės modelius. Ir jeigu negali, tada nemanau, kad JK nori būti tokios sąjungos nare.

Žmonės, labiau linkę priimti universalią socialinę apsaugą savo šalies piliečiams, tačiau jie norėtų, kad užsieniečiai į šalies gerovę pirmiausiai įneštų savo indėlį.

– Girdime apie alternatyvų Briuselio pasiūlymą – įvesti „avarinio stabdžio“ galimybę, kuri leistų riboti imigraciją valstybės socialinių paslaugų sistemai patiriant didelį spaudimą. Ar tai galėtų tapti priimtinu kompromisu Londonui?

Michaelis Emersonas:

Tai gali suveikti ir tapti svarstymų objektu. Mes žinoma, kad pavyzdžiui toks instrumentas egzistuoja Šengeno zonoje ir šiuo metu yra naudojamas.

Europos Komisija ir valstybės narės turi rasti kažkokį susitarimą, kuris nepažeistų pamatinių ES principų.

Raoulis Ruparelis:

Šis pasiūlymas teikia vilčių, bet esmė detalėse. Kokie kriterijai bus numatyti šiam „avariniam stabdžiui“ ir kas kontroliuos jo įvedimą?

Jeigu kartelė bus pakelta labai aukštai, o pavyzdžiui Europos Komisijai bus suteikta daug kontrolės įvedant instrumentą, tada nemanau, kad tai būtų priimtina.

– Kokias svarbiausias pergales iš partnerių turi išplėšti p. Cameronas?

Michaelis Emersonas:

Manau, žodis „pergalė“ šiame kontekste yra nesvarbus ir net absurdiškas. Ponas Cameronas turi rasti įvairių smulkmenų už kurių galėtų užsikabinti ir kurios leistų paskelbti, kad jam pavyko rasti susitarimą su Europa.

Raoulis Ruparelis:

Jis turi išlošti kažką imigracijos srityje. Jeigu to nepavyks padaryti, jam bus labai sunku parduoti visą reformos paketą ir laimėti referendumą. Ši problema yra tapusi simboliu ir žmonės nori matyti pokytį. Nežinau ar tai būtinai turi būti susiję su socialinėmis išmokomis, galbūt tai gali būti jau aptartas „avarinis stabdis“.

Kitas svarbus aspektas – saugiklių sudėjimas ir užtikrinimas, jog JK interesai vystantis euro zonai bus apsaugoti. Plačiajai visuomenei, tai nėra taip svarbu, tačiau šio klausimo likimą akylai stebi verslo bendruomenė, o ypač finansinių paslaugų sektorius.

– Ponas Emersonai, hipotetinis klausimas, tačiau kas lauktų JK, jeigu šalies gyventojai visgi apsispręstų atsiskirti nuo ES?

Michaelis Emersonas:

Yra ekonominiai kaštai, politiniai kaštai ir klausimai dėl britų visuomenės.

Kalbant apie ekonomiką pagrindinis klausimas – koks prekybos režimas būtų taikomas tarp atsiskyrusios Jungtinės Karalystės ir ES.

Čia pasimato sumišimas euroskeptikų norinčių pasitraukti iš ES gretose. Jie nesugeba įvardinti koks tas režimas bus tik pasako, kad nenori jog jis būtų kaip Norvegijoje, t.y. prisiimti visas vieningos rinkos taisykles neturint balso prie stalo.

Gerai, bet jeigu nenorima norvegiško modelio, tai reiškia, kad nenorima ir pilno dalyvavimo vieningoje rinkoje. Tokiu atveju kyla labai neapibrėžtas klausimas – kokia apimti Jungtinė Karalystė nori likti vieningoje rinkoje.

Jungtinė Karalystė žinoma sakys, kad nori priėjimo prie ES rinkos savo produkcijai. Bet kaip tai išsiderėti? Ir beje, jeigu Jungtinė Karalystė nutartų atsiskirti, tokiu atveju atsiskyrimo dieną visi ES prekybos susitarimai su likusiu pasauliu Jungtinei Karalystei nustotų galioti. Taigi, jie turėtų persiderėti ir juos.

Tai būtų labai didelė ekonominė ir politinė betvarkė, kuri sukurtų netikrumo atmosferą ir destabilizuotų verslo pasitikėjimą. Kalbame apie investicijų ir JK patrauklumo verslui nuosmukį. Ekonominė dalis iš tiesų atrodo prastai.

Politine prasme mes kalbame, kad Jungtinės Karalystės svarba pasaulinėje scenoje gerokai sumažėtų. Tada dar yra socialinis klausimas dėl britų dirbančių kitose ES šalyse, kurie staiga taptų nebe ES piliečiais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP rinkimai: kuo mažesnis aktyvumas, tuo didesnis šansas radikalams Premium 2

Iššūkių Europos Sąjungos integracijai per pastaruosius kelerius metus tik daugėjo – „Brexit“, migracijos...

Švietimas: kas daugiau ilsisi – mokytojas ar korepetitorius Premium

Kai Elžbieta Banytė nuėjo į polikliniką, medikams buvo sunku paimti jos kraujo mėginį. Kraujas nebėgo, nes...

Konservatoriai ragina stabdyti mokesčių reformą 16

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ragina skelbti šių metų birželį patvirtintos...

Verslo aplinka
2018.11.17
Konservatoriai kandidate į prezidentus patvirtino I. Šimonytę 17

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje kandidate į...

Verslo aplinka
2018.11.17
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 10

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Verslo aplinka
2018.11.15
Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Verslo aplinka
2018.11.15
Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 3

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Verslo aplinka
2018.11.15
Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
Prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija

Iki prezidento rinkimų likus lygiai pusmečiui prasideda šių rinkimų politinės kampanijos laikotarpis – tris...

Verslo aplinka
2018.11.11
Rusų lokys bunda iš miego Viduriniuose Rytuose Premium 4

Prieš trejus metus Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje, pasigirdo balsų, teigiančių, kad Vladimiras...

Verslo klasė
2018.11.10
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau