Camerono tikslas – apsaugoti JK nuo euro zonos ir imigrantų

Publikuota: 2015-12-17
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
 

Ketvirtadienį ir penktadienį vykstančioje ES Europos vadovų taryboje bus aptarti Davido Camerono, Jungtinės Karalystės premjero, siūlomi ES reformos klausimai. Šia proga su VŽ skaitytojais savo mintimis dalinas du įtakingi skirtingas stovyklas palaikantys prestižinių analitikos centrų ekspertai.

Michaelis Emersonas – Briuselyje įsikūrusios „Centre for European Policy Studies“ vyriausiasis ekspertas. Jis pastaruosius porą metų daugiausiai dėmesio skyrė JK siūlomos reformos klausimams ir palaiko nuomonę, kad p. Cameronas įsivėlė į politinį žaidimą, kurio metu išlošti gali nedaug, tačiau pasekmės gali būti labai skaudžios. Tuo tarpu Raoulis Ruparelis, Londone įsikūrusio analitikos centro „Open Europe“ direktorius, palaiko JK planus.

infogr.am:: infogram_0_jk_pasiulymai_del_es_reformos

– Perskaičius p. Camerono pasiūlymus susidaro įspūdis, kad formai yra skiriama pirmenybė prieš turinį. Kalbant apie euro zonai nepriklausančių šalių teisių apsaugą, konkurencingumo didinimą ar „glaudesnės sąjungos“ principo atsisakymą atrodo, kad premjeras prašo tik teisiškai įtvirtinti faktinę situaciją. Kaip vertinate minėtų pasiūlymų turinį?

Michaelis Emersonas:

2013 m. pradžioje p. Cameronas nurodė, kad nori naujo susitarimo su ES, nes dabartinis status quo nėra tvarus ir britų netenkina. Beje būtent tokios pažiūros dominuoja tarp didelės dalies torių (valdančiosios konservatorių partijos nariai – VŽ).

Jo įsakymu buvo pradėta išsami ES kompetencijų studija. Tikslas – išnagrinėti visas ES kompetencijas, nurodyti kurios jų yra perteklinės ir turi būti grąžintos į nacionalinį lygmenį.

Šio audito išvada – ES turimos kompetencijos ir jų pasidalinimas tarp ES ir Bendrijos narių iš principo yra būtent toks, koks turėtų būti. Taigi, siūlomo persiderėjimo dėl narystės terminų turinys buvo ištrauktas Londonui iš po kojų. Dabar mes matome, kad tai kas sekė (Jungtinės Karalystės siūloma ES reforma – VŽ) yra labai dirbtina.

Kalbant apie tai ką minėjote – įtvirtinti, kad Jungtinei Karalystei negalioja „glaudesnės sąjungos“ principas ir mažinti biurokratinę naštą ES – šiais klausimais sutarimą bus rasti lengviausia. „Glaudesnės sąjungos“ principas praktiškai vis tiek nieko nereiškia.

Biurokratinės naštos mažinimas ir nuostata, kad ES turi turėti daugiau laisvos prekybos sutarčių – na, visi to ir taip nori.

Taigi, gali tai vadinti „nauju susitarimu“ dėl vidinių priežasčių, bet problema ta, kad toks politinis žaidimas dėl galimų pasekmių yra visiškai nelinksmas.

Praktiniai laimėjimai bus tokie menki, kad p. Cameronas susidurs su labai rimtomis problemomis bandydamas įtikinti elektoratą referendumo metu balsuoti už narystę ES. Tas pats pasakytina ir apie partiečių palaikymo jo pasiektam susitarimui užsitikrinimą.

Raoulis Ruparelis:

Esmė slypi detalėse, o forma iš tiesų svarbi. Nežinau ar ji šiuo atveju nugali prieš turinį, bet svarbūs abudu aspektai. Pono Camerono sėkmė derybos bus vertinama pagal tai ko jam pavyks pasiekti – ar jo laimėjimai bus teisiškai įpareigojantys ir ilgalaikiai, ar tai bus kažkokia simbolinė pergalė (pavyzdžiui politinė deklaracija – VŽ).

Tiesa, kad tam tikri siūlomi dalykai de facto jau egzistuoja – žmonės puikiai supranta, kad faktiškai ES nėra vieningos valiutos zona ir ne visos šalys prisijungs prie euro. Kalbant apie eurą ir nediskriminacinius principus jie nėra taip jau gerai įgyvendinami.

Mes matome, kad euro zona vis dažniau naudoja ES institucijas darbotvarkei, kuri susijusi tik su vieningos valiutos sąjunga. Nuogąstaujama, kad Europos Komisija vis daugiau dėmesio skirs ne ES, bet euro zonos klausimams.

Taip pat bijoma, kad euro zona gali pradėti rašyti taisykles visoms ES narėms. Tai įmanoma, nes euro devynioliktukas turi pakankami balsų, kad sudarytų kvalifikuotą daugumą ES taryboje (55% valstybių, atstovaujančių bent 65% ES gyventojų – VŽ).

Taip, dauguma grėsmių šiuo metu atrodo hipotetinės, bet faktas ir tas, kad mes nežinome, kuria linkme euro zona vystysis ir kaip tai paveiks už jos ribų esančias valstybes.

Gali būti, kad sprendimų padariniai persilies už euro zonos ribų, nors specialiai to niekas ir nesieks. Taigi santykiai tarp euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių turi būti įtvirtinti ES sutartyse ir institucionalizuoti – de facto elementai turi tapti de jure.

Tai padėtų Jungtinės Karalystės žmonėms pasijusti saugiau, įneštų daugiau aiškumo.

infogr.am::infogram_0_jk_reformos_remejai_ir_oponentai

– Ponas Rupareli, viena iš reformų – numatyti galimybę nacionalinių parlamentų grupei blokuoti ES iniciatyvas. Ko siekiama šiuo pasiūlymu?

Raoulis Ruparelis:

Nacionalinių parlamentų klausimas susijęs su noru perbalansuoti teisinių aktų leidybos procesą pakreipiant jį nuo europinių institucijų, tokių kaip Europos Komisija ir Europos parlamentas, arčiau nacionalinio lygmens – Europos tarybos ir nacionalinių parlamentų.

Taip pat norima sukurti aiškų demokratinį saitą tarp ES ir nacionalinių valstybių. Europos Parlamentas to akivaizdžiai nepadarė.

– Ką gi pereikime prie klausimo kuris sukels daugiausiai aistrų – imigracijos. Visų pirma matome, kad imigracija į JK iš trečiųjų šalių ne mažesnė negu iš ES (per metus, pasibaigusius 2015 m. birželį, į JK atvyko 381 tūkst. imigrantų, 180 tūkst. iš jų ES piliečiai). Atrodytų politiškai būtų paprasčiau priveržti srautą atvykstantį iš už ES ribų. Kodėl tokie svarbūs imigrantai iš ES?

Michaelis Emersonas:

Euroskeptikai nori spręsti klausimus susijusius su Europa. Be to euroskeptikai konservatorių partijos gretose pakankamai senamadiški anglai sakantys, – „mums patinka migrantai iš britų sandraugos“ (buvusios Britanijos imperijos teritorijos – VŽ).

Taip pat p. Cameronas gali kontroliuoti imigraciją iš kitų pasaulio valstybių, kas atvirai pasakius nedaroma labai efektyviai.

Raoulis Ruparelis:

Kalbant apie imigraciją ne iš ES valstybių čia jau egzistuoja svertai leidžiantys ją kontroliuoti. Taigi galima pasirinkti su kokiais įgūdžiais imigrantai atvyksta ir ar jie atitinka ekonominius šalies poreikius.

Tuo tarpu kalbant apie imigraciją iš ES kontrolės svertų nėra. Taigi, egzistuoja kontrolės stokos pojūtis. Taip pat yra riba kiek migrantų žmonės yra pasirengę priimti.

– Ar keturių metų termino nustatymas imigrantams iš ES kalbant apie galimybę pretenduoti į socialines išmokas būtų vienodo požiūrio principo pažeidimas ir prieštarautų dabartinei ES teisei?

Michaelis Emersonas:

Taip, tai būtų akivaizdus nediskriminacinių principų pažeidimas.

Raoulis Ruparelis:

Siekiant įtvirtinti p. Camerono pasiūlymą reikėtų keisti reglamentavimą ES. To ir siekia p. Cameronas.

Išliekant dabartinėms sąlygoms Londonas galėtų nustatyti tokią sistemą, kuri apribotų priėjimą prie socialinių išmokų visiems gyventojams, tai yra britams ir atvykėliams iš kitų ES valstybių.

Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema yra labai universali. Priėjimas prie sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų suteikiamas vos atvykus į Jungtinę Karalystę.

Pavyzdžiui Vokietijos ir daugybės kitų valstybių sistemos yra paremtos gyventojų indėliais – tik kurį laiką prisidėjęs įmokomis gali pretenduoti į išmokas.

Žinoma, JK galėtų pakeisti socialinės gerovės sistemą, bet manau, kad tikrasis klausimas – ar ES gali inkorporuoti skirtingus gerovės valstybės modelius. Ir jeigu negali, tada nemanau, kad JK nori būti tokios sąjungos nare.

Žmonės, labiau linkę priimti universalią socialinę apsaugą savo šalies piliečiams, tačiau jie norėtų, kad užsieniečiai į šalies gerovę pirmiausiai įneštų savo indėlį.

– Girdime apie alternatyvų Briuselio pasiūlymą – įvesti „avarinio stabdžio“ galimybę, kuri leistų riboti imigraciją valstybės socialinių paslaugų sistemai patiriant didelį spaudimą. Ar tai galėtų tapti priimtinu kompromisu Londonui?

Michaelis Emersonas:

Tai gali suveikti ir tapti svarstymų objektu. Mes žinoma, kad pavyzdžiui toks instrumentas egzistuoja Šengeno zonoje ir šiuo metu yra naudojamas.

Europos Komisija ir valstybės narės turi rasti kažkokį susitarimą, kuris nepažeistų pamatinių ES principų.

Raoulis Ruparelis:

Šis pasiūlymas teikia vilčių, bet esmė detalėse. Kokie kriterijai bus numatyti šiam „avariniam stabdžiui“ ir kas kontroliuos jo įvedimą?

Jeigu kartelė bus pakelta labai aukštai, o pavyzdžiui Europos Komisijai bus suteikta daug kontrolės įvedant instrumentą, tada nemanau, kad tai būtų priimtina.

– Kokias svarbiausias pergales iš partnerių turi išplėšti p. Cameronas?

Michaelis Emersonas:

Manau, žodis „pergalė“ šiame kontekste yra nesvarbus ir net absurdiškas. Ponas Cameronas turi rasti įvairių smulkmenų už kurių galėtų užsikabinti ir kurios leistų paskelbti, kad jam pavyko rasti susitarimą su Europa.

Raoulis Ruparelis:

Jis turi išlošti kažką imigracijos srityje. Jeigu to nepavyks padaryti, jam bus labai sunku parduoti visą reformos paketą ir laimėti referendumą. Ši problema yra tapusi simboliu ir žmonės nori matyti pokytį. Nežinau ar tai būtinai turi būti susiję su socialinėmis išmokomis, galbūt tai gali būti jau aptartas „avarinis stabdis“.

Kitas svarbus aspektas – saugiklių sudėjimas ir užtikrinimas, jog JK interesai vystantis euro zonai bus apsaugoti. Plačiajai visuomenei, tai nėra taip svarbu, tačiau šio klausimo likimą akylai stebi verslo bendruomenė, o ypač finansinių paslaugų sektorius.

– Ponas Emersonai, hipotetinis klausimas, tačiau kas lauktų JK, jeigu šalies gyventojai visgi apsispręstų atsiskirti nuo ES?

Michaelis Emersonas:

Yra ekonominiai kaštai, politiniai kaštai ir klausimai dėl britų visuomenės.

Kalbant apie ekonomiką pagrindinis klausimas – koks prekybos režimas būtų taikomas tarp atsiskyrusios Jungtinės Karalystės ir ES.

Čia pasimato sumišimas euroskeptikų norinčių pasitraukti iš ES gretose. Jie nesugeba įvardinti koks tas režimas bus tik pasako, kad nenori jog jis būtų kaip Norvegijoje, t.y. prisiimti visas vieningos rinkos taisykles neturint balso prie stalo.

Gerai, bet jeigu nenorima norvegiško modelio, tai reiškia, kad nenorima ir pilno dalyvavimo vieningoje rinkoje. Tokiu atveju kyla labai neapibrėžtas klausimas – kokia apimti Jungtinė Karalystė nori likti vieningoje rinkoje.

Jungtinė Karalystė žinoma sakys, kad nori priėjimo prie ES rinkos savo produkcijai. Bet kaip tai išsiderėti? Ir beje, jeigu Jungtinė Karalystė nutartų atsiskirti, tokiu atveju atsiskyrimo dieną visi ES prekybos susitarimai su likusiu pasauliu Jungtinei Karalystei nustotų galioti. Taigi, jie turėtų persiderėti ir juos.

Tai būtų labai didelė ekonominė ir politinė betvarkė, kuri sukurtų netikrumo atmosferą ir destabilizuotų verslo pasitikėjimą. Kalbame apie investicijų ir JK patrauklumo verslui nuosmukį. Ekonominė dalis iš tiesų atrodo prastai.

Politine prasme mes kalbame, kad Jungtinės Karalystės svarba pasaulinėje scenoje gerokai sumažėtų. Tada dar yra socialinis klausimas dėl britų dirbančių kitose ES šalyse, kurie staiga taptų nebe ES piliečiais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Airijos mokyklose atsiras lietuvių kalbos pamokos 4

Airijos bendrojo ugdymo mokyklos nuo rugsėjo siūlys mokytis lietuvių kalbos.

Verslo aplinka
2018.07.15
Guoga – antras daugiausiai per kadenciją uždirbęs europarlamentaras 2

Europos Parlamento narys Antanas Guoga yra antras daugiausiai kadencijos metu uždirbęs europarlamentaras,...

Verslo aplinka
2018.07.15
Prezidentė Vokietijoje atsiėmė Vestfalijos taikos premiją 13

Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto rotušėje Lietuvos žmonių vardu atsiėmė...

Verslo aplinka
2018.07.14
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 3

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
„Darbiečiai“ patvirtino kandidatus į merus

Šeštadienį posėdžiavusi Darbo partijos (DP) taryba patvirtino kandidatus į merus, aptarė galimybę rinkti...

Verslo aplinka
2018.07.14
JAV neplanuoja atšaukti susitikimo su Putinu po kaltinimų šnipinėjimu 6

Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino, JAV ir Rusijos prezidentų, susitikimas įvyks nepaisant, kad penktadienį...

Verslo aplinka
2018.07.14
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Neeilinės sesijos nebus – Seimas vėl susirinks tik rugsėjį

Valdančioji koalicija turėjo planų liepos pabaigoje arba rugpjūtį surengti neeilinę Seimo sesiją, tačiau...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Gal jau turime paralelinį Seimą, dirbantį praeičiai? 33

Kadencijos pusiaują netrukus peržengsiantis Seimas jau pagarsėjo aistra kurti komisijas – „valstiečių“...

Verslo aplinka
2018.07.13
Londonas paskelbė savo „Brexit“ viziją: nori išlaikyti glaudžius ryšius su ES 8

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, vyriausybė ketvirtadienį paskelbė ilgai lauktą...

Verslo aplinka
2018.07.12
Trumpas užsiminė apie pasitraukimą iš NATO, tačiau galiausiai liko patenkintas 23

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pareiškė, kad Amerika gali pasitraukti iš NATO ir savarankiškai rūpintis...

Verslo aplinka
2018.07.12
Žemės ūkio ministras bandys patekti į Seimą 2

Tik prieš porą mėnesių naujuoju žemės ūkio ministru tapęs valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2018.07.12
Karbauskis siekia naujo politinių įtakų tyrimo, opozicija peikia šią idėją 12

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo atlikti naują...

Veto vėzdu mojuoja rečiau Premium

Devintųjų kadencijos metinių išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė prisiminė senokai naudotą teisinį...

Verslo aplinka
2018.07.12
Trumpas siūlo išlaidas gynybai didinti iki 4% nuo BVP 31

Šiuo metu vos penkios NATO valstybės narės savo gynybai skiria 2% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip...

Verslo aplinka
2018.07.12
NATO šalių vadovai pasiekė vieningą poziciją, sutarė stiprinti saugumą 22

Nepaisant daugelio baimių, G7 susitikimo Kanadoje scenarijus Belgijoje nepasikartojo – NATO viršūnių...

Verslo aplinka
2018.07.11
VRK atidėjo sprendimą dėl „Naisių vasaros“

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai trečiadienį nepriėmė sprendimo dėl serialo „Naisių vasara“...

Verslo aplinka
2018.07.11
Trumpas Vokietijai: jus visiškai kontroliuoja Rusija 39

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, NATO valstybių viršūnių susitikime užsipuolė Vokietiją, pareikšdamas, kad...

Verslo aplinka
2018.07.11
Dar vienas veto – šįkart nuleistai pilietybės referendumo kartelei 34

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Seimo priimtą įstatymo pataisą, kuriuo nuleidžiama kartelė referendumui...

Verslo aplinka
2018.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau