Camerono tikslas – apsaugoti JK nuo euro zonos ir imigrantų

Publikuota: 2015-12-17
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, iš Briuselio tikisi parsivežti rimtų kompromisų. Kacper Pempel („Reuters“ / „Scanpix“) nuore.
 

Ketvirtadienį ir penktadienį vykstančioje ES Europos vadovų taryboje bus aptarti Davido Camerono, Jungtinės Karalystės premjero, siūlomi ES reformos klausimai. Šia proga su VŽ skaitytojais savo mintimis dalinas du įtakingi skirtingas stovyklas palaikantys prestižinių analitikos centrų ekspertai.

Michaelis Emersonas – Briuselyje įsikūrusios „Centre for European Policy Studies“ vyriausiasis ekspertas. Jis pastaruosius porą metų daugiausiai dėmesio skyrė JK siūlomos reformos klausimams ir palaiko nuomonę, kad p. Cameronas įsivėlė į politinį žaidimą, kurio metu išlošti gali nedaug, tačiau pasekmės gali būti labai skaudžios. Tuo tarpu Raoulis Ruparelis, Londone įsikūrusio analitikos centro „Open Europe“ direktorius, palaiko JK planus.

infogr.am:: infogram_0_jk_pasiulymai_del_es_reformos

– Perskaičius p. Camerono pasiūlymus susidaro įspūdis, kad formai yra skiriama pirmenybė prieš turinį. Kalbant apie euro zonai nepriklausančių šalių teisių apsaugą, konkurencingumo didinimą ar „glaudesnės sąjungos“ principo atsisakymą atrodo, kad premjeras prašo tik teisiškai įtvirtinti faktinę situaciją. Kaip vertinate minėtų pasiūlymų turinį?

Michaelis Emersonas:

2013 m. pradžioje p. Cameronas nurodė, kad nori naujo susitarimo su ES, nes dabartinis status quo nėra tvarus ir britų netenkina. Beje būtent tokios pažiūros dominuoja tarp didelės dalies torių (valdančiosios konservatorių partijos nariai – VŽ).

Jo įsakymu buvo pradėta išsami ES kompetencijų studija. Tikslas – išnagrinėti visas ES kompetencijas, nurodyti kurios jų yra perteklinės ir turi būti grąžintos į nacionalinį lygmenį.

Šio audito išvada – ES turimos kompetencijos ir jų pasidalinimas tarp ES ir Bendrijos narių iš principo yra būtent toks, koks turėtų būti. Taigi, siūlomo persiderėjimo dėl narystės terminų turinys buvo ištrauktas Londonui iš po kojų. Dabar mes matome, kad tai kas sekė (Jungtinės Karalystės siūloma ES reforma – VŽ) yra labai dirbtina.

Kalbant apie tai ką minėjote – įtvirtinti, kad Jungtinei Karalystei negalioja „glaudesnės sąjungos“ principas ir mažinti biurokratinę naštą ES – šiais klausimais sutarimą bus rasti lengviausia. „Glaudesnės sąjungos“ principas praktiškai vis tiek nieko nereiškia.

Biurokratinės naštos mažinimas ir nuostata, kad ES turi turėti daugiau laisvos prekybos sutarčių – na, visi to ir taip nori.

Taigi, gali tai vadinti „nauju susitarimu“ dėl vidinių priežasčių, bet problema ta, kad toks politinis žaidimas dėl galimų pasekmių yra visiškai nelinksmas.

Praktiniai laimėjimai bus tokie menki, kad p. Cameronas susidurs su labai rimtomis problemomis bandydamas įtikinti elektoratą referendumo metu balsuoti už narystę ES. Tas pats pasakytina ir apie partiečių palaikymo jo pasiektam susitarimui užsitikrinimą.

Raoulis Ruparelis:

Esmė slypi detalėse, o forma iš tiesų svarbi. Nežinau ar ji šiuo atveju nugali prieš turinį, bet svarbūs abudu aspektai. Pono Camerono sėkmė derybos bus vertinama pagal tai ko jam pavyks pasiekti – ar jo laimėjimai bus teisiškai įpareigojantys ir ilgalaikiai, ar tai bus kažkokia simbolinė pergalė (pavyzdžiui politinė deklaracija – VŽ).

Tiesa, kad tam tikri siūlomi dalykai de facto jau egzistuoja – žmonės puikiai supranta, kad faktiškai ES nėra vieningos valiutos zona ir ne visos šalys prisijungs prie euro. Kalbant apie eurą ir nediskriminacinius principus jie nėra taip jau gerai įgyvendinami.

Mes matome, kad euro zona vis dažniau naudoja ES institucijas darbotvarkei, kuri susijusi tik su vieningos valiutos sąjunga. Nuogąstaujama, kad Europos Komisija vis daugiau dėmesio skirs ne ES, bet euro zonos klausimams.

Taip pat bijoma, kad euro zona gali pradėti rašyti taisykles visoms ES narėms. Tai įmanoma, nes euro devynioliktukas turi pakankami balsų, kad sudarytų kvalifikuotą daugumą ES taryboje (55% valstybių, atstovaujančių bent 65% ES gyventojų – VŽ).

Taip, dauguma grėsmių šiuo metu atrodo hipotetinės, bet faktas ir tas, kad mes nežinome, kuria linkme euro zona vystysis ir kaip tai paveiks už jos ribų esančias valstybes.

Gali būti, kad sprendimų padariniai persilies už euro zonos ribų, nors specialiai to niekas ir nesieks. Taigi santykiai tarp euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių turi būti įtvirtinti ES sutartyse ir institucionalizuoti – de facto elementai turi tapti de jure.

Tai padėtų Jungtinės Karalystės žmonėms pasijusti saugiau, įneštų daugiau aiškumo.

infogr.am::infogram_0_jk_reformos_remejai_ir_oponentai

– Ponas Rupareli, viena iš reformų – numatyti galimybę nacionalinių parlamentų grupei blokuoti ES iniciatyvas. Ko siekiama šiuo pasiūlymu?

Raoulis Ruparelis:

Nacionalinių parlamentų klausimas susijęs su noru perbalansuoti teisinių aktų leidybos procesą pakreipiant jį nuo europinių institucijų, tokių kaip Europos Komisija ir Europos parlamentas, arčiau nacionalinio lygmens – Europos tarybos ir nacionalinių parlamentų.

Taip pat norima sukurti aiškų demokratinį saitą tarp ES ir nacionalinių valstybių. Europos Parlamentas to akivaizdžiai nepadarė.

– Ką gi pereikime prie klausimo kuris sukels daugiausiai aistrų – imigracijos. Visų pirma matome, kad imigracija į JK iš trečiųjų šalių ne mažesnė negu iš ES (per metus, pasibaigusius 2015 m. birželį, į JK atvyko 381 tūkst. imigrantų, 180 tūkst. iš jų ES piliečiai). Atrodytų politiškai būtų paprasčiau priveržti srautą atvykstantį iš už ES ribų. Kodėl tokie svarbūs imigrantai iš ES?

Michaelis Emersonas:

Euroskeptikai nori spręsti klausimus susijusius su Europa. Be to euroskeptikai konservatorių partijos gretose pakankamai senamadiški anglai sakantys, – „mums patinka migrantai iš britų sandraugos“ (buvusios Britanijos imperijos teritorijos – VŽ).

Taip pat p. Cameronas gali kontroliuoti imigraciją iš kitų pasaulio valstybių, kas atvirai pasakius nedaroma labai efektyviai.

Raoulis Ruparelis:

Kalbant apie imigraciją ne iš ES valstybių čia jau egzistuoja svertai leidžiantys ją kontroliuoti. Taigi galima pasirinkti su kokiais įgūdžiais imigrantai atvyksta ir ar jie atitinka ekonominius šalies poreikius.

Tuo tarpu kalbant apie imigraciją iš ES kontrolės svertų nėra. Taigi, egzistuoja kontrolės stokos pojūtis. Taip pat yra riba kiek migrantų žmonės yra pasirengę priimti.

– Ar keturių metų termino nustatymas imigrantams iš ES kalbant apie galimybę pretenduoti į socialines išmokas būtų vienodo požiūrio principo pažeidimas ir prieštarautų dabartinei ES teisei?

Michaelis Emersonas:

Taip, tai būtų akivaizdus nediskriminacinių principų pažeidimas.

Raoulis Ruparelis:

Siekiant įtvirtinti p. Camerono pasiūlymą reikėtų keisti reglamentavimą ES. To ir siekia p. Cameronas.

Išliekant dabartinėms sąlygoms Londonas galėtų nustatyti tokią sistemą, kuri apribotų priėjimą prie socialinių išmokų visiems gyventojams, tai yra britams ir atvykėliams iš kitų ES valstybių.

Jungtinės Karalystės socialinės apsaugos sistema yra labai universali. Priėjimas prie sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų suteikiamas vos atvykus į Jungtinę Karalystę.

Pavyzdžiui Vokietijos ir daugybės kitų valstybių sistemos yra paremtos gyventojų indėliais – tik kurį laiką prisidėjęs įmokomis gali pretenduoti į išmokas.

Žinoma, JK galėtų pakeisti socialinės gerovės sistemą, bet manau, kad tikrasis klausimas – ar ES gali inkorporuoti skirtingus gerovės valstybės modelius. Ir jeigu negali, tada nemanau, kad JK nori būti tokios sąjungos nare.

Žmonės, labiau linkę priimti universalią socialinę apsaugą savo šalies piliečiams, tačiau jie norėtų, kad užsieniečiai į šalies gerovę pirmiausiai įneštų savo indėlį.

– Girdime apie alternatyvų Briuselio pasiūlymą – įvesti „avarinio stabdžio“ galimybę, kuri leistų riboti imigraciją valstybės socialinių paslaugų sistemai patiriant didelį spaudimą. Ar tai galėtų tapti priimtinu kompromisu Londonui?

Michaelis Emersonas:

Tai gali suveikti ir tapti svarstymų objektu. Mes žinoma, kad pavyzdžiui toks instrumentas egzistuoja Šengeno zonoje ir šiuo metu yra naudojamas.

Europos Komisija ir valstybės narės turi rasti kažkokį susitarimą, kuris nepažeistų pamatinių ES principų.

Raoulis Ruparelis:

Šis pasiūlymas teikia vilčių, bet esmė detalėse. Kokie kriterijai bus numatyti šiam „avariniam stabdžiui“ ir kas kontroliuos jo įvedimą?

Jeigu kartelė bus pakelta labai aukštai, o pavyzdžiui Europos Komisijai bus suteikta daug kontrolės įvedant instrumentą, tada nemanau, kad tai būtų priimtina.

– Kokias svarbiausias pergales iš partnerių turi išplėšti p. Cameronas?

Michaelis Emersonas:

Manau, žodis „pergalė“ šiame kontekste yra nesvarbus ir net absurdiškas. Ponas Cameronas turi rasti įvairių smulkmenų už kurių galėtų užsikabinti ir kurios leistų paskelbti, kad jam pavyko rasti susitarimą su Europa.

Raoulis Ruparelis:

Jis turi išlošti kažką imigracijos srityje. Jeigu to nepavyks padaryti, jam bus labai sunku parduoti visą reformos paketą ir laimėti referendumą. Ši problema yra tapusi simboliu ir žmonės nori matyti pokytį. Nežinau ar tai būtinai turi būti susiję su socialinėmis išmokomis, galbūt tai gali būti jau aptartas „avarinis stabdis“.

Kitas svarbus aspektas – saugiklių sudėjimas ir užtikrinimas, jog JK interesai vystantis euro zonai bus apsaugoti. Plačiajai visuomenei, tai nėra taip svarbu, tačiau šio klausimo likimą akylai stebi verslo bendruomenė, o ypač finansinių paslaugų sektorius.

– Ponas Emersonai, hipotetinis klausimas, tačiau kas lauktų JK, jeigu šalies gyventojai visgi apsispręstų atsiskirti nuo ES?

Michaelis Emersonas:

Yra ekonominiai kaštai, politiniai kaštai ir klausimai dėl britų visuomenės.

Kalbant apie ekonomiką pagrindinis klausimas – koks prekybos režimas būtų taikomas tarp atsiskyrusios Jungtinės Karalystės ir ES.

Čia pasimato sumišimas euroskeptikų norinčių pasitraukti iš ES gretose. Jie nesugeba įvardinti koks tas režimas bus tik pasako, kad nenori jog jis būtų kaip Norvegijoje, t.y. prisiimti visas vieningos rinkos taisykles neturint balso prie stalo.

Gerai, bet jeigu nenorima norvegiško modelio, tai reiškia, kad nenorima ir pilno dalyvavimo vieningoje rinkoje. Tokiu atveju kyla labai neapibrėžtas klausimas – kokia apimti Jungtinė Karalystė nori likti vieningoje rinkoje.

Jungtinė Karalystė žinoma sakys, kad nori priėjimo prie ES rinkos savo produkcijai. Bet kaip tai išsiderėti? Ir beje, jeigu Jungtinė Karalystė nutartų atsiskirti, tokiu atveju atsiskyrimo dieną visi ES prekybos susitarimai su likusiu pasauliu Jungtinei Karalystei nustotų galioti. Taigi, jie turėtų persiderėti ir juos.

Tai būtų labai didelė ekonominė ir politinė betvarkė, kuri sukurtų netikrumo atmosferą ir destabilizuotų verslo pasitikėjimą. Kalbame apie investicijų ir JK patrauklumo verslui nuosmukį. Ekonominė dalis iš tiesų atrodo prastai.

Politine prasme mes kalbame, kad Jungtinės Karalystės svarba pasaulinėje scenoje gerokai sumažėtų. Tada dar yra socialinis klausimas dėl britų dirbančių kitose ES šalyse, kurie staiga taptų nebe ES piliečiais.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose – Šimonytė ir Ušackas 3

Lapkričio pradžioje rengiamuose opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LK)...

Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sieks konservatorių paramos prezidento rinkimuose 21

Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad kandidatuos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos...

Popiežius tylia malda pagerbė okupacijų aukas 5

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus tylia malda Vilniuje pagerbė nacių likviduoto žydų geto bei...

Laisvalaikis
2018.09.23
Popiežius aukojo mišias Kaune ir ragino kunigus būti arčiau žmonių 2

Daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų iš Lietuvos ir gretimų valstybių dalyvavo sekmadienį Kauno Santakos parke...

Laisvalaikis
2018.09.23
Partijų reitinge konservatorius lenkia „valstiečiai“ 16

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai aplenkia...

Verslo aplinka
2018.09.22
Tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Nausėda ir Skvernelis 14

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę...

Verslo aplinka
2018.09.22
Popiežius Lietuvoje lankėsi prieš ketvirtį amžiaus – ar išgirdome jo žodžius Premium 1

1993 m. rugsėjį šv. Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo pabučiavo Lietuvos žemę prabėgus vos kelioms dienoms,...

Verslo klasė
2018.09.21
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 2

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 2

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau