Pasiektas istorinis susitarimas dėl klimato kaitos

Publikuota: 2015-12-12
Malo Langsdono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Malo Langsdono („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje beveik 200 pasaulio valstybių pasiekė istoriškai svarbų susitarimą dėl kovos su klimato kaita tikslų.

Šeštadienio vakarą po kelias dienas ir naktis trukusių derybų klimato kaitos konferencijos plenarinės sesijos metu buvo priimtas Paryžiaus susitarimas, kuriuo numatyta stengtis neleisti Žemės temperatūrai iki 2100-ųjų metų pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio pagal Celsijų.

Istoriniu susitarimu numatyta kas penkerius metus išanalizuoti šalių progresą, padarytą mažinant šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas, ir nustatyti naujus tikslus.

Besivystančioms šalims kas metus iki 2020-ųjų bus skiriama 100 mlrd. USD, kad jos galėtų įveikti klimato kaitos padarinius ir pačios mažinti taršą. Įsipareigota teikti finansavimą ir po 2020-ųjų.

Be to, 31 puslapio ilgio tekste atkreiptas dėmesys į miškų svarbą klimato sistemoje, tad tropikų šalims numatytas atlygis už gerus rezultatus puoselėjant savo miškus.

Istorinis sutarimas

Šis šalių susitarimas kovoje su klimato kaita – istoriškai ypatingas. Po 20 metų trukusių derybų, šalys pagaliau priėmė reikšmingą ir įpareigojantį dokumentą.  

Paryžiaus šalys yra teisiškai įpareigotos imtis veiksmų. Dar 1997-aisiais Kioto protokolu buvo sutarta ženkliai mažinti šių dujų emisijų lygį, tačiau, pavyzdžiui, JAV niekada neratifikavo šios sutarties šalies viduje.

Be to, į tuometinį protokolą buvo įtrauktos tik išsivysčiusios šalys. Tačiau šiuo metu būtent Kinija yra didžiausias šių dujų šaltinis. Naujajame Paryžiaus susitarime su klimatu kovoti yra įpareigotos tiek besivystančios, tiek išsivysčiusios šalys.

Taip pat Paryžiaus susitarime pirmą kartą istorijoje nustatytas temperatūros kilimo limitas.

Ar Žemė bus išgelbėta?

Mokslininkai įspėja, kad Žemės temperatūrai pakilus 2 laipsniais Celsijaus – klimatas taps nenuspėjamas ir išaugs ekstremalių reiškinių tikimybė. Nesiėmus veiksmų Žemė šią ribą peržengs per artimiausius 30 metų.

Tad neleisti Žemės temperatūrai šiame amžiuje pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio lyginant su prieš industriniu temperatūros lygiu – teisingas, tačiau vargu, ar pasiekiamas tikslas, mano apžvalgininkai.

Kaip rašo „The Guardian“ žurnalistas George‘as Monbiotas, jei valstybės šį tikslą būtų nubrėžusios pirmoje JT klimato kaitos konferencijoje 1995-aisiais, gal ir būtų pavykę tai įgyvendinti, tačiau delsta buvo per ilgai.

Paryžiaus susitarime visas dėmesys yra skiriamas iškastinio kuro naudojimo mažinimui, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie jo gamybą, o kai kurios JT šalys netgi žaidžia dvigubą žaidimą, pastebi p. Monbiotas.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė pritarė JT kovos su klimato kaita tikslams, tačiau namuose šiemet priėmė aktą, kuriuo siekiama „maksimalaus ekonominio atsigavimo JK naftos ir dujų rinkose.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau