Klimato kaitos konferencija nusitęsė į šeštadienį

Publikuota: 2015-12-11
Esminiu klausimu išlieka parama besivystančioms valstybėms. Jacky Naegelen („Reuters" / „Scanpix") nuotr.
Esminiu klausimu išlieka parama besivystančioms valstybėms. Jacky Naegelen („Reuters" / „Scanpix") nuotr.
 

Klimato kaitos konferencija skirtingai negu planuota penktadienį nesibaigs. Šeimininkė Prancūzija pranešė, kad derybos užsitęs bent iki šeštadienio.

„Einame teisinga linkme“, – pažymėjo Laurent Fabius, Prancūzijos užsienio reikalų ministras, jį cituoja BBC. Tačiau pripažįstama, kad lieka neišspręstų klausimų.

Kaip ir daugiausiai kalbų kyla dėl finansinės paramos besivystančioms valstybėms.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad susitarimo tekstas gerokai patrumpėjęs ir šiuo metu sudaro 27 puslapius. Jame numatoma, kad globalus šilimas, turi būti „išlaikytas žemiau 2 laipsnių Celsijaus ribos, lyginant su priešindustriniu lygiu, taip pat turi būti dedamos pastangos, globalų šilimą sumažinti iki 1,5 laipsnių“.

Mokslininkai skaičiuoja, kad peržengus 2 laipsnių ribą klimatas taps nenuspėjamas ir išaugs ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu temperatūra yra pakilusi maždaug laipsniu. Išliekant dabartinei taršai, dviem laipsniais žemė atšiltų per tris dešimtmečius.

Ilgalaikio – 2 laipsnių Celsijaus – tikslo įgyvendinimas reikštų, kad iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas reikėtų sumažinti 40–70%, o iki amžiaus pabaigos ŠESD išmetimas į atmosferą turi pasiekti nulinį lygį.

Prieš Klimato kaitos konferenciją 170 pasaulio valstybių pateikė savo strategijas, kuriose nurodė, kaip ketina riboti ŠESD emisijas po 2020 m. Paryžiuje siekiama susitarti dėl paskatų ir paramos sistemos, kuri užtikrintų, kad valstybių pateiktos strategijos bus įgyvendinamos.

Kioto protokolas, pasirašytas 1997 m., įsigaliojęs 2005 m., taip pat apribojo ŠESD išmetimą. Skirtumas tas, kad įsipareigojimai galiojo tik išsivysčiusioms valstybėms, kurių ūkiai pasirašymo metu generavo apie pusę pasaulinės taršos. Tačiau 2015 m. vien Kinijos emisijos lenkia 34 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių ŠESD emisijas, šiuo metu sudarančias apie trečdalį pasaulinės taršos.

Parama skurdesniems

Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad vien tarp 2015 ir 2030 m. investicijos į mažiau taršias technologijas turės siekti 13,5 trln. USD. Finansinė susitarimo pusė lieka svarbiausias klausimas.

Besivystančios šalys Paryžiuje derasi dėl finansinės paramos, kuri padėtų restruktūrizuoti energetikos sistemas ir sumažinti emisijas.

Pridedama, kad klimato kaitos padariniai, tokie kaip dykumėjimas, labiausiai jaučiamas skurdesniuose regionuose. Todėl tikimasi ir finansavimo kovoje su klimato kaitos padariniais.

Dar 2009 m. Klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje išsivysčiusios šalys sutiko, kad parama besivystančioms valstybėms kovai su klimato kaita nuo 2020 m. sieks 100 mlrd. USD kasmet. Dabar jos turės įrodyti besivystančioms šalims, kad gebės laikytis savo pažadų. Kitaip tariant, bus reikalaujama konkrečių gairių nustatančių – kada, kiek, kam ir kokiais tikslais bus skiriama.

Dar metų viduryje Kinija, Indija, Brazilija ir Pietų Afrika pateikė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad yra nusivylusios klimato kaitos fondo augimo tempu ir Vakarų valstybių įsipareigojimų neapibrėžtumu.

Sutartis ar deklaracija

Šiuo metu vis dar stebima kaip bus įtvirtintas susitarimas ar tai bus politinė deklaracija ar tarptautinė sutartimis. ES ir daugumos kitų išsivysčiusių valstybių pozicija – tarptautinė sutartis užtikrins, kad šalys laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o verslas ir vyriausybės perorientuos investicijas į švarias technologijas.

Vis dėlto analitikai nurodo, kad teisiškai įpareigojantis dokumentas dėl politinės konjunktūros JAV yra sunkiai tikėtinas. Jeigu tai būtų sutartis, ją reikėtų ratifikuoti Kongrese, kuriame dominuoja respublikonai, o tai šiuo metu beveik neįmanoma. Respublikonų lyderiai jau ir taip yra nurodę, kad jeigu laimės prezidento rinkimus, kitais metais gali tiesiog atsisakyti vykdyti susitarimus.

Beje, 1997 m. JAV pasirašė Kioto protokolą, bet niekada jo neratifikavo. Net jeigu konferencijos pabaigoje bus priimtas deklaracinio pobūdžio dokumentas, kuris, žinoma, sukurs mažiau paskatų laikytis užsibrėžtų tikslų, analitikai siūlo nebūti per daug skeptiškiems.

Esmė – detalės, todėl reikia žiūrėti į tai, ar pavyks sutarti dėl struktūros, kuri padės įgyvendinti emisijų mažinimo tikslus. Tai apima tokius aspektus kaip reguliarią pažangos peržiūrą ir institucionalizuotų paramos besivystančioms valstybėms kanalų užtikrinimą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau