Šią savaitę: biudžetas, šarvuočiai, klimato kaita

Publikuota: 2015-12-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas priims kitų metų biudžetą, valstybės vadovus vienijanti taryba spręs, kurio gamintojo pėstininkų kovos mašinas už puse milijardo įsigis Lietuvos kariuomenė, Paryžiuje gali būti suderintas tarptautinis įpareigojantis kovos su klimato kaita dokumentas.

Šią savaitę numatytas prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriame turėtų būti sprendžiama, kokias pėstininkų kovos mašinas už kelis šimtus milijonų eurų turėtų įsigyti Lietuvos kariuomenė. VGT bus pristatytos išvados apie kiekvieną Lietuvos kariuomenei pasiūlymus pateikusį pėstininkų kovos mašinų gamintoją. Iš viso dešimt tokių gamintojų pateikė Lietuvai pasiūlymus dėl galimybės įsigyti jų gaminamus šarvuočius. Prie rimčiausių pasiūlymų priskirti vokiečių „Boxer“, šveicarų ir amerikiečių firmos gaminamos „Piranha V“ bei Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlyti „Stryker“. Šios technikos pirkimas taps brangiausiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės istorijoje. Kontrakto apimtis sieks iki pusės milijardo eurų. Iš viso Lietuva planuoja įsigyti iki šimto šarvuočių.

Seimas turėtų antrą kartą svarstyti ir paskui balsuoti dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo. Vyriausybė perdavė Seimui pakoreguotą biudžeto projektą bei kiekvieno pateiktojo pasiūlymo keisti biudžetą įvertinimą. Absoliučią dauguma iš beveik 0,8 mlrd. Eur siekusių pasiūlymų didinti biudžeto išlaidas Vyriausybė atmetė, sutikdama tik maždaug 30 mln. Eur padidinti išlaidas švietimui, teisėsaugai ir dar kai kurioms sritims.

Kartu Vyriausybė šiek tiek padidino numatomų 2016 m. surinkti pajamų planus ir beveik dešimtadaliu sumažino struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Pagal dabar Seimui pateiktą kitų metų valstybės biudžetą 2016-aisiais numatoma surinkti 8,046 mlrd. Eur pajamų, iš jų 2,1 mlrd. Eur sudarys įplaukos iš europietiškų fondų, o išlaidos sieks 8,686 mlrd. Eur. Numatomi asignavimai viršys pajamas 640 mln. Eur.

Kartu su valstybės biudžetu Seime bus tradiciškai balsuojama ir dėl kitų metų „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų priėmimo. Be to, biudžetą lydi įstatymai dėl akcizų tabakui ir alkoholiui padidinimo nuo kitų metų kovo, dėl kitokių gyventojų pajamų mokesčio dalies, tenkančios savivaldybėms, paskirstymo principų.

Seime turėtų būti svarstoma ir galbūt balsuojama dėl pasiūlymo nuo Naujųjų metų panaikinti akcizo biodegalams lengvatos panaikinimo. Taip pat žadama balsuoti dėl lengvatinio 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifo įvedimo nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių vertė yra didesnė nei 300 Eur.

Svarstydami biudžeto projektą Seimo nariai išklausys Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko atstovų pasisakymus. Visos šios institucijos pateikė tam tikras pastabas kitų metų biudžetui.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nuspręs, ką toliau daryti su įstatymu, kuriuo degalinių parduotuvėse leidžiama prekiauti silpnu, iki 15 laipsnių alkoholiu, tai yra alumi, sidru ir vynu. Etikos sargai turi atsakyti Seimui, ar galima toliau šį projektą svarstyti ir balsuoti dėl jo dar iki Naujųjų metų, ar jį reikėtų atmesti.

Seimo nariams bus teikiama Energetikos įstatymo pataisa, kuria siūloma „nustatant valstybės reguliuojamas kainas energetikos sektoriuje įvertinti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5%“. Teisininkai kritiškai įvertino šią pataisą, tvirtindami, kad varu ar galima šitokiu būdu riboti energetikos įmonių pelningumą.

Vyriausybė grįžta prie svarstymo, kaip įsteigti valstybės transporto, susisiekimo, ryšių ir logistikos įmonių holdingą, į kurį be kitų bendrovių įeitų ir „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras. Šio klausimo ministrai imasi vėl nepaisant to, kad įstatymų, leidžiančių steigti tokį holdingą, pateikimas stringa Seime, mat ten nerandama politinio sutarimo dėl šio valstybinio transporto „monstro“ įkūrimo.

Be to, Vyriausybės pasitarime numatoma aptarti valstybės, Vilniaus miesto savivaldybės ir privačių investuotojų partnerystę, statant Daugiafunkcinį sporto ir pramogų kompleksą su Nacionaliniu stadionu sostinėje. Ministrai turėtų apsispręsti ir dėl ketvirtojo ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano patvirtinimo.

Turėtų pradėti galioti Europos Komisijos pastangomis sumažinti tarpbankinių tarifų mokesčiai. Jie sieks 0,2-0,3% nuo atsiskaitymo kortele sumos. Dabar Lietuvos verslas, ypač smulkusis, moka apie 1,5% siekiantį mokestį.

Euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančios Euro grupės posėdyje bus svarstomi finansinės paramos Graikijai skyrimo klausimą, darbo rinkos reformą bei Bankų sąjungos kūrimą. O paskui susirinksiantys visos Europos Sąjungos finansų ministrai pasikalbės apie kitų metų svarbiausius bendrijos prioritetus finansų politikos srityje bei apie ekonomikos skatinimo priemones. Taip pat numatyta diskutuoti dėl Europos indėlių ir garantijų sistemos.

Bendrovė „Thermo Fisher“ atidaro sterilios gamybos laboratoriją, kainavusią daugiau kaip 7 mln. Eur. O „Danske Bank“ atidaro savo naująjį informacinių technologijų biurą Vilniaus centre.

Laukiama, kad tarptautinė Paryžiaus konferencija turėtų baigtis kokio nors beveik du šimtus valstybių įpareigojančio dokumento dėl kovos su klimato kaita priėmimu. Praėjusią savaitę valstybių atstovai, susirinkę į Prancūzijos sostinę, paskelbė suderinę tokį dokumentą, bet dabar dėl jo dar diskutuos visų šalių užsienio reikalų ministrai ar kiti vyriausybių aukštesnio rango atstovai. Tikimasi, kad nauja įpareigojanti aplinkosaugos konvencija pakeis po penkerių metų baigiantį galioti Kioto protokolą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau