Įteisintas pabėgėlių perkėlimas į Lietuvą

Publikuota: 2015-11-26
Heidi Levine („Sipa Press“ / „Scanpix“) nuotr.
Heidi Levine („Sipa Press“ / „Scanpix“) nuotr.

Per ateinančius dvejus metus ketinanti priimti daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių, Lietuva jau turi Europos Sąjungos direktyvas atitinkantį teisinį pagrindą, leidžiantį tai padaryti. Bet konkrečią pabėgėlių priėmimo tvarką turės nustatyti Vyriausybė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė naujos redakcijos Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuris, be kita ko, atveria kelią į Lietuvą perkelti nelegalius migrantus iš ES ir kitų saugių šalių. Už šio įstatymo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 22 parlamentarai.

Naujame įstatyme įtvirtintos taisyklės, kokios tvarkos laikomasi, perkeliant į Lietuvą tokius pabėgėlius, kaip jie turi būti patikrinti, kur turi būti pirmame etape apgyvendinami. Be to, įstatymas reikalauja, kad Vyriausybė privalo skubos tvarka nustatyti teisingas socialines garantijas perkeltiems asmenims, numatyti jų integracijos terminus ir kai kurias kitas perkėlimo į Lietuvą sąlygas.

Artūras Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, aiškino, kad naujas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo reikalingas, nes iki šiol galiojęs įstatymas „nieko nekalba apie tuos, kuriuos Lietuva turės perkelti pas save, vykdydama visos ES sutarimą dėl pabėgėlių pasiskirstymo“.

Įstatyme teigiama, kad užsieniečių perkėlimas vykdomas tampriai bendradarbiaujant su kitomis ES valstybėmis ir institucijomis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis.

Nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos teritoriją gali priimti tik Vyriausybė. Migracijos departamentas savo ruožtu priimtų sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo.

Pagal įstatymą, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvą turėtų priimti sprendimą dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Šis departamentas taip pat turi suteikti atitinkamą statusą atvykusiems į Lietuvą migrantams. Yra du galimi statusai – pabėgėlis arba laikinoji tokio asmens apsauga.

Įstatyme taip pat atsirado straipsnis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Tokiu atveju asmeniui turėtų būti išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi šalyje su teise dirbti.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas taisomas, atsižvelgiant į ES priimtą direktyvą, siekiant visoje bendrijoje sukurti vienodą migrantų priėmimo sistemą. Lietuva jau ima vėluoti įgyvendinti šią direktyvą, todėl jai gresia ES teisės pažeidimų procedūra.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1.105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Vyriausybė tikisi, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą pasieks kitų metų pradžioje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau