Prezidentė nori, kad Lietuvoje atsirastų Krizių valdymo centras

Publikuota: 2015-11-25
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvoje būtina kurti profesionalų Krizių valdymo centrą, kuris apimtų įvairių specialiųjų tarnybų pajėgumus, skirtus operatyviai reaguoti įvairaus pobūdžio krizes.

Apie tai pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį susitikusi su Darbo partijos atstovo Artūro Paulausko vadovaujamo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.

Šiame susitikime aptarta, kokių priemonių derėtų imtis, stiprinant valstybės saugumą. Prezidentė pareiškė, kad Lietuvoje būtina sukurti kokybiškai veikiantį Krizių valdymo centrą, kuris sujungtų Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos bei kitų žinybų pajėgumus, skirtus krizių prevencijai ir valstybės veiksmų krizės atveju koordinavimui. Šis centras galėtų kur kas operatyviau reaguoti ir į galimą teroristinių išpuolių grėsmę.

Apie Krizių valdymo centro įkūrimo būtinybę su NSGK nariais kalbėta aptariant Europos Sąjungą apėmusią migracijos krizę ir išaugusią terorizmo grėsmę. Pabrėžta, kad būtina užtikrinti efektyviai veikiančią išorinių ES sienų kontrolę, tinkamai įgyvendinti ES vadovų ir Vidaus reikalų tarybų sprendimus dėl išorinių sienų apsaugos.

Apie tai, kad Lietuvai reikėtų efektyvaus Krizių valdymo centro, neseniai įvykusiame Vyriausybės posėdyje pareiškė ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Vyriausybė pažadėjo artimiausiu metu peržiūrėti jau dabar veikiančio tarpžinybinio Krizių valdymo komiteto, vadovaujamo premjero, įgaliojimus ir aprūpinimą. Bus operatyviai parengti atitinkami įstatymų pakeitimai, kurie turėtų būti priimti dar iki šių metų pabaigos.

Prezidentės susitikime su NSGK nariais kalbėta ir apie tai, kaip toliau stiprinti Lietuvos kariuomenę, aptartas nuoseklaus gynybos finansavimo užtikrinimas, tinkamas kariuomenės rezervas ir šauktinių parengimas, karinės technikos modernizavimas.

Valdžios viršūnės sutaria, kad būtina artimiausiu metu atnaujinti šalies Nacionalinio saugumo strategiją. To reikalauja sąlygoja pasikeitusi geopolitinė situacija, kylančios hibridinės, informacinės, kibernetinės grėsmės, migracijos krizė. Nauja Saugumo strategija Seimui turėtų būti pateikta per kelis artimiausius mėnesius.

Susitikime pabrėžta, kad „nuoseklus kariuomenės ir valstybės gynybinių pajėgumų didinimas yra pagrindinis nacionalinio saugumo prioritetas“. „Nors Lietuva turi NATO kolektyvinės gynybos garantijas, sparčiai įgyvendinamos Velse sutartos saugumo ir atgrasymo priemonės, tačiau mes patys esame atsakingi už savo šalies gynybą“, – prezidentūros pranešime spaudai cituojama p. Grybauskaitė.

Anot jos, vienas svarbiausių Lietuvos įsipareigojimų – užtikrinti tinkamą krašto gynybos finansavimą, nuosekliai jį didinant jau 2018 m. įvykdyti NATO reikalavimą gynybai skirti 2% nuo bendrojo vidaus produkto.

Prezidentė taip pat pasisakė už papildomų lėšų skyrimą už viešąjį saugumą atsakingoms teisėsaugos institucijoms, tačiau tai neturi būti daroma gynybos finansavimo sąskaita.

Susitikime sutarta, kad bus svarstoma galimybė pratęsti privalomąją karo tarnybą ir po 2020 m., o per artimiausius penkerius metus bus įgyvendinami planai į kariuomenę kasmet pakviesti 3.000-3.500 šauktinių, nes tik tokiu būdu per šį laikotarpį galės būti parengta apie 15.000–17.000 rezervo karių.

Susitikime taip pat kalbėta apie Lietuvos kariuomenės ginkluotės, karinės technikos ir įrangos modernizavimą. Sutarta, kad ginkluotos technikos atnaujinimui būtina skirti ne mažiau kaip 20% gynybos išlaidų.

Ponas Paulauskas pristatė prezidentei trečiadienio rytą NSGK priimtą sprendimą rekomenduoti Krašto apsaugos ministerijai įsigyti vokiškas „Boxer“ arba šveicarų ir amerikiečių gamybos „Piranha“ pėstininkų kovos mašinas. Tuo metu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad be šių dar yra svarstomas Jungtinių Valstijų pasiūlymas įsigyti jų gaminamus „Stryker“ šarvuočius. Bet ministras pabrėžė, kad kol kas joks sprendimas šiuos klausimu nėra priimtas, nes tebėra nagrinėjami pateiktųjų pasiūlymų pliusai ir minusai.

Sprendimą, kurias pėstininkų kovos mašinas įsigys Lietuva, iki gruodžio vidurio priims prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba. Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti iki 90-ties šiuolaikinių šarvuočių. Sandorio kaina – 350-500 mln. Eur. Tikimasi, kad įsigytosios pėstininkų kovos mašinos Lietuvą pasieks 2017 m.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau