Kairiųjų Seimas atsisakė dešiniųjų patriarchui skirti Laisvės premiją

Publikuota: 2015-11-24
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas balsų dauguma atmetė pasiūlymą 2015 metų Laisvės premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui atkūrus nepriklausomybę, tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui konservatoriui Vytautui Landsbergiui.

Prieš tokį konservatorės Irenos Degutienės vadovaujamos Laisvės premijos komisijos pasiūlymą antradienį balsavo daugiau kaip pusė kairiųjų partijų dominuojamo Seimo narių.

Sausio 13-ąją premijos neįteiks niekam

Tai reiškia, kad kitų metų sausio 13-ąją, kai bus minimas Laisvės kovos už Lietuvos nepriklausomybę 25-metis, Laisvės premija niekam nebus įteikta.

Antradienio posėdyje Seimo nariai svarstė prieš savaitę Laisvės premijos komisijos perduotą teikimą premiją paskirti p. Landsbergiui. Konservatorius Arvydas Vidžiūnas ragino visą Seimą susivienyti šiuo klausimu. „Atsiranda tokių klausimų ir temų, kur mums reikėtų tarpusavyje susitarti, sutelktai pažvelgti į tai, ką turime bendro, kuo galime kartu pasidžiaugti. Ir jeigu mums pavyksta susitarti tais klausimais, kurie yra aukščiau mūsų tarpusavio nesutarimų, tai jau galima vadinti aukštesniu politiniu lygmeniu. Todėl kviesčiau abi Seimo puses pritarti mūsų visų patvirtintos komisijos sprendimui. Nes tai yra mūsų visų istorijos įvertinimas, tai yra tų procesų, kurie vyko Sąjūdžio metais Lietuvoje, įvertinimas“, – kalbėjo jis.

Bet prieš pasisakęs parlamentaras Linas Balsys tvirtino: „Jeigu norime įprasminti, pagerbti Sąjūdį ir kovos už nepriklausomybę laikus, reikėjo premiją įteikti paprastam Lietuvos žmogui iš daugiabučio. Ponas Landsbergis ne vienijo, bet skaldė tautą, tai pripažino net ir premijos komisijos pirmininkė. Tad jeigu norime dar labiau suskaldyti tautą, galime p. Landsbergiui teikti premiją. Bet gal būtų geriau šįkart susilaikyti. Tuo labiau, kad rinkimų kontekste kitų partijų atžvilgiu būtų nesąžininga įteikti premiją vienos partijos garbės pirmininkui-emeritui.“

Už buvo mažiau nei prieš ar susilaikė

Seime balsuojant po svarstymo paaiškėjo, kad neužtenka balsų pritarti nutarimui dėl Laisvės premijos skyrimo p. Landsbergiui – iš 114-os balsavime dalyvavusių Seimo narių tik 53 buvo už nutarimą, 13 balsavo prieš, 48 susilaikė. Už balsavo beveik vien tik dešinieji, prieš arba susilaikė praktiškai visa kairioji Seimo pusė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė konstatavo, kad nutarimui nepritarta, jis atmestas, todėl 2016-ųjų sausio 13-ąją, kai turėjo būti įteikta eilinė Laisvės premija, tai nebus padaryta.

Ponia Degutienė iškart pareiškė atsisakanti komisijos pirmininkės ir narės pareigų. Apgailestauju, kad visiškai paneigta Laisvės premijos komisija ir jai suteikti įgaliojimai. Pirmą kartą Seimas atmeta komisijos teikiamą sprendimą dėl Laisvės premijos paskyrimo. Iškart noriu įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – Seimo posėdyje sakė p. Degutienė.

Siūlys keisti įstatymą

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė irgi išėjo iš komisijos: „Jeigu Seimas negerbia savo šalies istorijos, te pats ir prisiima atsakomybę už sprendimus, kada ir kam skirti Laisvės premiją.“

Seimo opozicijos lyderi Andrius Kubilius, komentuodamas priimtą sprendimą atmesti siūlymą dėl premijos skyrimo p. Landsbergiui, pareiškė, kad, jo nuomone, „šio Seimo dauguma neišlaikė pagarbos savo krašto istorijai testo“.

Tuo metu kairiosios valdančiosios daugumos atstovai atmetė dešiniųjų priekaištus. „Socialdemokratai neprivalo melstis konservatorių dievams“, – rėžė Artūras Skardžius.

Darbo partijos vienas lyderių Vytautas Gapšys teigė, kad tokio Seimo sprendimo galima buvo tikėtis, nes „komisija neatsižvelgė į tas pastabas, kurias dėl p. Landsbergio asmenybės reiškė dalis politikų – kad jis skaldė tautą, kad dabar, kai artėja rinkimai, matyt, ne laikas ir ne vieta vienos partijos atstovui teikti tokią garbingą premiją“. „Tikriausiai reikėtų pakoreguoti Laisvės premijos įstatymą, kad ji galėtų būti teikiama tik užsienio valstybių piliečiams“, – pasiūlė p. Gapšys.

Siekia 5.000 Eur

Laisvės premija įsteigta prieš ketverius metus. Ji kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją per iškilmingą minėjimą Seime.

Laisvės premija, kaip teigiama specialiai jai skirtame įstatyme, „siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą“. Premija siekia 5.000 Eur.

Laisvės premija iki šiol buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui bei Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau