Nori kareivius apauti kokybiškais lietuviškais batais

Publikuota: 2015-11-22
Šiemet krašto apsaugai skiriama 425 mln. Eur, kitąmet numatoma 574 mln. Eur, tai sudarys 1,48% BVP. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šiemet krašto apsaugai skiriama 425 mln. Eur, kitąmet numatoma 574 mln. Eur, tai sudarys 1,48% BVP. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Didėjant krašto apsaugos finansavimui, bent keleriems metams stabilizuosis ir kariuomenės investicijos į karių ekipuotę. Juozas Olekas, krašto apsaugos ministras, interviu VŽ sakė, kad vien aprangai kitąmet planuojama išleisti 30 mln. Eur. Tokie planai, anot ministro, leidžia Lietuvos pramonininkams irgi bent keleriems metams į priekį planuoti savo investicijas į produkcijos kariuomenei gamybą ir į tokios produkcijos kokybės gerinimą. Ponas Olekas tikisi sulaukti ir dienos, kai lietuvių kariai avės kokybišką lietuvišką avalynę.

Kokia situacija dėl šarvuotų pėstininkų kovos mašinų pirkimo? Kodėl vėluojama apsispręsti, kokias mašinas pirksime?

Šiuo metu tebegauname patikslinimus ir papildomą medžiagą iš potencialių tokių mašinų tiekėjų. Jau skelbta, kad tokių potencialių tiekėjų yra apie dešimt. Tai vokiečiai, amerikiečiai, prancūzai, lenkai ir kiti tokių mašinų gamintojai.

Tarp jų yra ir JAV „Stryker“, apie kurių pasiūlymus Lietuvai paskelbta prieš kelias dienas?

Taip. Matyt, per artimiausias dvi tris savaites turėsime visiškai apibendrintus visų potencialių kovos mašinų pardavėjų pasiūlymus bei jų įvertinimus.

Turiu pabrėžti, kad pasiūlymai, palyginti su tais, kurie buvo pateikti vasarą, yra geresni. Gal ir gaila to šiek tiek prabėgusio laiko, tačiau dabar turime geresnius pasiūlymus nei dar prieš pusmetį.

Kai visi jie bus įvertinti, o tai, tikiuosi, įvyks iki lapkričio pabaigos, pateiksime savo išvadas Valstybės gynimo tarybai. Jeigu ji palaimins mūsų įvertinimus, kovos mašinų pirkimo procesas bus tęsiamas.

Bet dėl vokiečių kovos mašinų „Boxer“ įvairiose institucijose buvo apsispręsta dar vasarą. Kodėl toks įspūdis, kad sprendimas jų įsigyti jau buvo lyg ir priimtas, bet paskui išsigąsta buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus garsiai pareikštų abejonių dėl šio pasirinkimo?

Išties birželį būta tam tikrų pirminių išvadų dėl pateiktųjų pasiūlymų. Bet paskui atsirado naujų pasiūlymų, kurie, kaip mums pasirodė, yra verti dėmesio, todėl reikėjo skirti laiko jiems įvertinti. Buvusio kariuomenės vado pareikštos abejonės neturi nieko bendra su tuo sprendimo atidėjimu. Tiesiog gavome naujų pasiūlymų ir juos dar vertiname.

Atnaujinti pasiūlymai, kurie mus pastaruoju metu pasiekė, labiau atitinka mūsų poreikius, tai leidžia mums turėti didesnių galimybių ieškoti geriausio kokybės ir kainos santykio.

Neatmetu, kad gali būti pasirinktas ir „Boxer“. Bet taip pat neatmetu, kad gali būti ir „Stryker“ arba koks kitas gaminys. Sprendimo dar nepriimta. Balanso dar ieškoma, bet turėtume apsispręsti jau pakankamai greitai – per artimiausias kelias savaites.

Tai bus didžiausias pirkinys ne tik Lietuvos kariuomenės mastu, bet ir bene visos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, nes šio pirkinio kaina bus didesnė net už Suskystintų gamtinių dujų terminalo laivą – keli šimtai milijonų eurų.

Kodėl neperkame tų mašinų kartu su latviais, estais, galbūt lenkais? Juk didesnius kiekius įsigyti būtų pigiau?

Kol kas mums nepavyko suderinti pirkimų su kaimynais, nes skirtingos ir valstybių finansinės galimybės, ir karinių įsigijimų planai nėra vienodi. Mes turime kelis mažesnius projektus, kuriuos įgyvendindami įsigyjame ginkluotės tam tikrus elementus kartu su latviais ir estais. Bet, matyt, štai tokie dideli pirkimai bus visų valstybių atskiri.

Tad kada pėstininkų kovos mašinų bus įsigyta ir pasieks Lietuvos kariuomenę?

Jei iki šių metų pabaigos bus priimtas politinis sprendimas, kurio gamintojo produktą pasirenkame, tikimės, kad kitų metų pradžioje galėtų būti pasirašyta sutartis, tada dar šiek tiek laiko užtruks derinti dėl mašinų tiekimo. Planuojame, kad pirmosios mašinos mus pasieks 2017 m. Pradinės įmokos už jas turėtų būti atliktos jau kitąmet.

Kokių didelių įsigijimų turės Lietuvos kariuomenė artimiausiais metais?

Tai haubicos, automatiniai ginklai, stebėjimo ir matavimo priemonės, prieštankinės sistemos, priešlėktuvinės sistemos. Bus ir nemažų infrastruktūrinių įsigijimų – ryšio priemonės, karinių oro pajėgų bazės plėtra.

Bet ne lėktuvai?

Ne. Kol kas nesame numatę tokių pirkinių. Dar šiemet mus turi pasiekti paskutinis mūsų įsigytas gelbėjimo sraigtasparnis, bet, matyt, turėsime dar diskusijų dėl grynai karinių sraigtasparnių įsigijimo, tik dar negalėčiau pasakyti, ar jie bus įsigyjami kitąmet, ar dar vėlesniais metais.

Viskam užteks pinigų?

Mes stebime visą lauką, kuris reikalingas Lietuvos kariuomenei modernizuoti, ir atsiradus pasiūlymams dėl įsigijimų, kurie reikalingi dabar arba žiūrint į daugelio metų perspektyvą, kartais savo pirkimus pakoreguojame.

Nors jau smarkiai padidėjo finansavimas ir pasiektas gana platus politinis sutarimas dėl būtinybės jį ir toliau didinti, biudžetas tebėra įtemptas. Mat vis dar reikia užkamšyti skyles, kurios atsivėrė per pastaruosius kelerius metus, kai dėl krizės iššūkių ir lėšų karpymo buvo gerokai atsilikta normaliai finansuojant krašto apsaugą.

Pavyzdžiui, tokie dalykai kaip karių apranga, ekipuotė sudaro nemažą dalį lėšų, nes mes manome, kad Lietuvos kariuomenės karys turi jaustis gerbiamas, aprengtas, gerai ekipuotas, su geru ginklu, o ne, sakykim, varganai siuvinėjantis savo suplyšusias kelnes. Čia irgi buvo susidaręs nemenkas atsilikimas, kuris dabar įveikiamas sparčiau didinant krašto apsaugos finansavimą.

Kiek lietuvių kareivis šiuo metu yra lietuviškai aprengtas ir ekipuotas?

Mes norėtume, kad jis būtų gerai ir kokybiškai aprengtas nuo galvos iki kojų, pagal galimybes – lietuviška produkcija. Ne visada tai įmanoma.

Batų kareiviams iki šiol negebame pasigaminti?

Pamenu, kai pirmą kartą į šią ministeriją atėjau 2006 m., sakiau, kad padarysiu viską, kad kariai būtų normaliai apauti. Ir ilgus metus pats avėjau „Lituanikos“ batus – bandžiau demonstruoti asmeninį pavyzdį. Deja, mūsų kariai vis turėjo tai produkcijai pretenzijų.

Šiandien galiu aiškiai pasakyti – noriu ir siekiu, kad kariai turėtų viską, ko jiems reikia, kokybiška.

Antras mano noras, kad tai būtų lietuviška. Čia jau dabar yra užduotis mūsų verslo žmonėms, gamintojams – ar jie geba padaryti tokį produktą, kuris atitiktų kokybę ir būtų karių mėgstamas.

Per pastaruosius trejus metus čia kas nors pagerėjo?

Mes turime nemažai neblogų pasiūlymų bei pirkinių ir tos pačios aprangos, ir ekipuotės, kuri pagaminta Lietuvoje. Galėtų, aišku, būti ir daugiau.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos pramonei iki šiol galbūt ne visada būdavo patrauklūs Krašto apsaugos ministerijos užsakymai, nes jie buvo labai banguoti: tai, sakykim, skelbiamas užsakymas pasiūti uniformą, tai paskui jis atšaukiamas, nes nebelieka pinigų atsiskaityti, nes lėšos krašto apsaugai buvo braukiamos arba skiriami pinigai nukreipiami kitiems pirkiniams.

Dabar jau turime planą bent trejiems ketveriems metams į priekį su konkrečiais skaičiais, kurie tikrai nesikeis. Tai leis mums ir Lietuvos verslininkams, pramonininkams rimčiau planuoti savo gamybą, skirtą kariuomenei.

Pavyzdžiui, vien aprangai kitais metais skirsime apie 30 mln. Eur. Kartu įsipareigojame – nebus taip, kad kitąmet skiriame štai tokią didelę sumą, o paskui išlaidos aprangai vėl sumenks. Dabar jau kelerius metus leisime šioms reikmėms panašias pinigų sumas, kaupsime ir tam tikrus rezervus. Manau, kad matydama tai pramonė galėtų būti suinteresuota ilgalaikiu bendradarbiavimu su mumis ir daryti atitinkamas investicijas. Kad ir į tų pačių kokybiškų batų gamybą.

Priminkite, kiek pinigų krašto apsaugai skiriame šiemet ir kiek bus kitąmet?

Šiemet – 425 mln. Eur, kitąmet – 574 mln. Eur, tai yra apie 1,48% bendrojo vidaus produkto. 2% žadama pasiekti 2018-aisiais.

Kokia padėtis dėl NATO oro policijos misijos? Ar bus grąžinti padidinti budinčių orlaivių kiekiai, kurie buvo pastaruosius pusantrų metų iki šio rugsėjo, kai jų sumažėjo perpus?

Į šį klausimą reikia žiūrėti kompleksiškiau. Iš tikrųjų mūsų valstybės saugumui užtikrinti didžiausias garantas yra NATO sąjungininkų buvimas čia. Kokia forma tai bus užtikrinama – ar daugiau oro policijos, ar daugiau sausumos arba jūrų pajėgų, ar štabo įkūrimas, ar išankstinės ginkluotės dislokavimas – yra susitarimo su sąjungininkais klausimas. Nes tai sietina su kompleksine Lietuvos ir Baltijos šalių apginamumo problema.

Taip, šiuo metu Šiauliuose turime tokią pačią oro policijos misijos apimtį, kokia buvo iki sustiprinimo 2014-ųjų pavasarį. Bet reikia turėti galvoje, kad per šiuos pusantrų metų kai kas pasikeitė – atsirado analogiška misija Amario bazėje Estijoje, ji kartu padengia ir Lietuvą.

Kita vertus, Lietuvoje turime ir kitų, naujų, papildomų NATO sąjungininkų dalyvavimo užtikrinant mūsų saugumą pavyzdžių. Tai ir įsivažiuojanti Aljanso pajėgų štabo elemento veikla, ir kelių šimtų sąjungininkų karių faktiškai nuolatinis buvimas mūsų teritorijoje, ir tam tikros partnerių ginkluotės dislokavimas. Ši visuma leidžia sakyti, kad šiandien NATO savo teritorijoje turime kur kas daugiau, nei buvo prieš pusantrų metų, kai dėl agresyvių Rusijos veiksmų regione buvo skubiai ir smarkiai padidinta oro policijos misija.

Mes kviečiame sąjungininkus ir sudarome jiems sąlygas, kad jų būtų dar gausiau. Galiu pasakyti, kad bendrai tas sustiprinimas dabar yra didesnis nei bet kada anksčiau.

Jums nėra įspūdžio, kad dėl aprimusios padėties Rytų Ukrainoje ir dėl dėmesio sutelkimo į Sirijos problematiką NATO partneriai lyg ir pradeda vėl mažiau dėmesio skirti Baltijos šalių saugumui užtikrinti?

Manau, tai klaidingas įspūdis. Nepaisant to, kaip vykdomi Minsko susitarimai, nepaisant tam tikros dalies dėmesio perkėlimo į pietinę regiono pusę, tiek NATO pastarojo laikotarpio veiksmai, tiek aukštų Aljanso atstovų pareiškimai liudija, kad dėmesys Baltijos regiono saugumo užtikrinimui nėra nuslopęs. Beje, mes ir patys aktyviai demonstruojame, kad didiname savo pačių pastangas užtikrinti saugumą, didiname savo išlaidas gynybai, efektyviname savo karines pajėgas. Visa tai kelia didesnį partnerių pasitikėjimą ir todėl jie irgi drąsiau prisideda prie regiono saugumo užtikrinimo projektų.

Paskelbėte įsakymą dėl šaukimo į karo tarnybą 2016 m. Neatrodo, kad kitąmet turėsite itin daug savanorių, einančių į šauktinius? Nes pastaruoju metu jų srautas faktiškai išseko, taip ir nepasiekęs reikiamų 3.000.

Džiaugiuosi, kad šiemet pavasarį sugrąžinus šaukimą, nors buvo reiškiama tam tikrų skeptiškų nuomonių, vis dėlto pavyko gana sėkmingai įvykdyti pirmąjį po aštuonerių metų pertraukos šaukimo etapą. Ir savanorių atsirado pakankamai daug. Tam, manau, padėjo ir gana apgalvota motyvacinė sistema, kuri buvo patvirtinta Seime ir Vyriausybėje. Panašu, jaunuoliai nustojo baimintis šaukimo į kariuomenę.

Galbūt kitąmet savanorių bus kiek mažiau nei šiemet. Matysime. Vis dėlto tikiuosi, kad ir savanorių, ir apskritai šauktinių bus pakankamai, kad galėtume suformuoti ir savo visus karinius dalinius, ir smarkiau papildyti savo rezervą.

Kitų metų šaukimo procesas bus pradėtas sausį, tačiau pirmieji kitų metų šauktiniai kariniuose daliniuose atsiras, matyt, balandį. Iki to laiko vyks visi kiti su šaukimu susiję organizaciniai reikalai.

Bet, turiu atkreipti dėmesį, jau dabar turime bent kelias dešimtis jaunuolių, kurie reiškia norą kitąmet atlikti pradinę privalomąją karinę tarnybą. Taigi, kai kitąmet sausį pradėsime visas šaukimo procedūras, jau iškart turėsime ne vieną dešimtį savanorių, einančių į šauktinius. O iki balandžio jų, tikiu, pagausės iki bent kelių šimtų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 11 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Siūloma nustatyti prievolę VRK nariams turėti teisę dirbti su slapta informacija

Siekiant užkirsti kelią galimam Rusijos kišimuisi į prezidento rinkimus, siūloma nustatyti prievolę...

Verslo aplinka
2018.07.21
Baltieji rūmai nepritaria referendumo Rytų Ukrainoje idėjai 24

Baltieji Rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą idėją, esą Rytų Ukrainos...

Verslo aplinka
2018.07.21
Trumpas ir Juodkalnija: kaip griūva NATO pamatai Premium 3

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, požiūris į mažąsias valstybes sąjungininkes kelia grėsmę NATO ateičiai bei...

Verslo aplinka
2018.07.21
Pasitikėjimas Šimašiumi – mažiausias per kadenciją

Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo kadenciją, rodo šeštadienį dienraščio...

Verslo aplinka
2018.07.21
Konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi 1

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai...

Verslo aplinka
2018.07.21
JAV prezidentui užkliuvo FED politika 13

Donaldo Trumpo socialinio tinklo „Twitter“ paskyros turinys vėl aidi plačiai ir garsiai. JAV prezidentas...

Verslo aplinka
2018.07.20
Telšiuose formuojasi nauja valdančioji dauguma, meras lieka nuošaly 1

Telšių rajono savivaldybės taryboje formuojasi nauja valdančioji koalicija – jos susibūrimo atveju Darbo...

Verslo aplinka
2018.07.20
Valdantieji rengiasi išsipūsti iki daugumos Premium 1

Pastaruosius metus formalios daugumos Seime neturintys valdantieji rudenį gali vėl turėti daugiau kaip pusę...

Verslo aplinka
2018.07.20
Trumpas gina „Google“: 4,34 mlrd. Eur bauda  – Europos pasinaudojimas JAV 14

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo ES konkurencijos prižiūrėtojus dėl technologijų milžinei...

Technologijos
2018.07.20
ES kyla į kovą prieš Vengriją dėl migracijos politikos 21

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paskelbė suaktyvinti teisinę kovą prieš Vengriją dėl šios atsisakymo...

Verslo aplinka
2018.07.19
Kandidatų dėlionė: kodėl partijos neskuba į rinkimų traukinį Premium

Viešojoje erdvėje vis netylant spėlionėms, kas kitąmet galėtų kandidatuoti rinkimuose į prezidentus,...

Verslo aplinka
2018.07.19
Prezidentei įteiktas garbingiausias skautų apdovanojimas 3

Tautinėje skautų stovykloje „Laužų karta“ apsilankiusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas...

Laisvalaikis
2018.07.19
JK policija nustatė pasikėsinimo į Skripalius įtariamuosius 12

Jungtinės Karalystės (JK) policija identifikavo įtariamus išpuolio prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Suteiks VRK nariams teisę dirbti su slapta informacija 1

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas ir nariai turės teisę susipažinti su slapta informacija.

Verslo aplinka
2018.07.19
Baltieji rūmai svarsto Putino pasiūlymą Rusijai leisti apklausti JAV pareigūnus 19

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, administracija trečiadienį neatmetė galimybės priimti Rusijos pasiūlymą...

Verslo aplinka
2018.07.19
„Brexit“ tęsinys: ES mėgins dar labiau nepabloginti padėties Premium 3

Michelis Barneir, vyriausiasis ES derybininkas su Jungtine Karalyste (JK) dėl „Brexit“ sąlygų, ketvirtadienį...

Verslo aplinka
2018.07.19
Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Prezidentė išlydėdama „Misiją Sibiras“ linkėjo įveikti iššūkius

Su 17-osios „Misija Sibiras“ dalyviais susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jokios kliūtys...

Laisvalaikis
2018.07.18
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 3

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Daugiau prezidentės veto nebus – pasirašyti visi likę įstatymai 2

Iš maždaug pusantro šimto įstatymų, priimtų paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, vetavusi vos porą,...

Verslo aplinka
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau