Baltijos lyderiai ragina stiprinti išorinę ES sieną

Publikuota: 2015-11-20
Iš kairės – Estijos, Lietuvos, Latvijos prezidentai: Toomas Hendrikas Ilvesas, Dalia Grybauskaitė, Raimondas Vejonis. Roberto Dačkaus (president.lt) nuotr.
Iš kairės – Estijos, Lietuvos, Latvijos prezidentai: Toomas Hendrikas Ilvesas, Dalia Grybauskaitė, Raimondas Vejonis. Roberto Dačkaus (president.lt) nuotr.

Baltijos valstybių lyderiai nesutinka didinti priimamų pabėgėlių kvotos, kol Europos Sąjunga nesiims realių priemonių gerokai sustiprindama išorės sienos apsaugą ir tokiu būdu mažindama nelegalių migrantų srautus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai Dalia Grybauskaitė, Raimondas Vejonis ir Toomas Hendrikas Ilvesas penktadienį susitiko Palangoje. Susitikime kalbėta visai Europai ir regionui aktualiais klausimais – kaip įveikti migracijos krizę, stiprinti regiono gynybą ir saugumą, aptartos Paryžių sukrėtusios teroristinės atakos ir būdai, kaip užtikrinti tokių išpuolių prevenciją.

„Būtina turėti bendrą poziciją, kad būtume stipresni ir galėtume geriau tarptautinėje bendruomenė ginti savo pozicijas saugumo ir ekonominiais klausimais“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Grybauskaitė.

Anot jos, Baltijos šalys neatsisako anksčiau ES lygiu sutartų pabėgėlių paskirstymo kvotų, tačiau ragina bendriją imtis realių žingsnių mažinant nelegalią migraciją. Tam pirmiausia būtina stiprinti išorines ES sienas. Jeigu to nebus daroma, p. Grybauskaitė leido suprasti, kad nei Lietuva, nei kitos Baltijos valstybės negalės sutikti su naujomis, padidintomis pabėgėlių pasiskirstymo kvotomis, jeigu toks klausimas vėl būtų sprendžiamas ES lygiu.

„Esame sutarę dėl tam tikros kvotos ir laikomės įsipareigojimų, bet kalbėti apie ką nors papildomai yra per anksti, kol neįgyvendinta viskas, kas sutarta turiu minty išorės sienas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.

Ponas Vejonis šiuo klausimu pridūrė: „Latvijos įsipareigojimai įgyvendinti egzistuojančius susitarimus dėl pabėgėlių perkėlimo išlieka, bet jei ES neatliks namų darbų dėl išorė sienos stiprinimo, migrantų grąžinimo mechanizmų, kovos su nelegalia (žmonių) prekyba, mes negalėsime tęsti diskusijos dėl naujų įsipareigojimų prisiėmimo, dėl naujų perkėlimo skaičių.“

Estijos prezidentas sutiko, kad ES privalo stiprinti išorės sienas, tačiau jis įspėjo, kad reikėtų vengti radikalių sprendimų dėl laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvės viduje.

„Visos trys valstybės prisideda sprendžiant migracijos krizę, gerbia prisiimtus įsipareigojimus ir yra pasirengusios priimti jau anksčiau sutartą pabėgėlių skaičių. Tačiau laikosi vieningos pozicijos, jog negali būti kalbos apie naujus įsipareigojimus, kol nebus suvaldyti chaotiški migracijos srautai į Europą. Pasak prezidentės, visų pirma būtina užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę, tinkamą pabėgėlių registracijos centrų funkcionavimą Italijoje ir Graikijoje, įgyvendinti bendrus ES ir Afrikos bei ES ir Turkijos veiksmų planus migracijos srautams į Europą mažinti“, – rašoma prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.

Kalbėdama apie kovą su terorizmu p. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva neketina dalyvauti bendrose koalicijose su Rusija prieš „Islamo valstybės“ grupuotę, kol Maskva vykdo agresyvius veiksmus Ukrainoje ir Gruzijoje. „Jokiose naujose koalicijose, kuriose dalyvauja ar nori dalyvauti Rusija, Lietuva nedalyvaus, nes Rusija iki šiol okupuoja kitos šalies teritoriją ir vykdo tiesioginius karinius veiksmus net dviejose šalyse – Gruzijoje ir Ukrainoje“, – atsakydama į žurnalistų klausimą sakė Lietuvos vadovė.

Trys prezidentai pabrėžė, kad, prisidengdama kova su „Islamo valstybe“, Rusija siekia išsiveržti iš politinės izoliacijos ir nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos, „todėl tarptautinė bendruomenė privalo išlikti budri ir neleisti užmiršti Ukrainos“.

Pasak prezidentūros pranešimo, trijų Baltijos valstybių lyderių susitikime didelis dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui. Visi trys prezidentai žada vieningai siekti, kad būtų stiprinamos atgrasymo priemonės, regione dislokuota daugiau sąjungininkų karių ir karinės technikos. Šioje srityje jau pasiekta gerų rezultatų. Pirmoji Jungtinių Valstijų karinė technika Lietuvoje bus dislokuota dar šiemet.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau