Svarstys piliečių iniciatyvą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo

Publikuota: 2015-11-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Seimas pradeda svarstyti daugiau kaip 50.000 piliečių parašais paremtą iniciatyvą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. Kitų metų pavasarį parlamentas turės apsispręsti, ar tokiai iniciatyvai pritarti. Seimo dauguma turi teisę ją po svarstymo atmesti, nepaisant to, kad šį įstatymą savo parašais parėmė dešimtys tūkstančių asmenų.

Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino, kad iniciatyvinei grupei, pasivadinusiai „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“, pavyko surinkti pakankamai piliečių parašų, remiančių pasiūlytąjį įstatymo projektą.

Ketvirtadienį iniciatyvinės grupės atstovas Eugenijus Jovaiša iš Seimo tribūnos pristatė teikiamus pasiūlymus – į Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą įrašyti pataisas, kad pagrindiniame oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

„Tai projektas jūsų apsisprendimui. Beveik kiekviena kalba turi tik jai būdingų rašmenų ir dokumentuose rašomos pavardės būtent ta kalba nustatytomis taisyklėmis.

Mūsų teikiamas pasiūlymas visas problemas, kylančias dėl nelietuviškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. Pirmiausia, jis neprieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam lietuvių kalbos kaip valstybinės statusui“, – tikino p. Jovaiša.

Konstitucijoje įrašyta, kad tuo atveju, jeigu įstatymo projektą teikia ne mažiau kaip 50.000 piliečių, Seimas privalo pradėti svarstyti šią iniciatyvą. Ketvirtadienį parlamentarai nusprendė prie šio klausimo grįžti kitų metų pavasarį.

Tačiau tai, kad Seimas pradėjo svarstyti piliečių iniciatyvą, dar nereiškia, kad jų siūlomas projektas bus priimtas. Konstitucijoje įrašyta tik tai, kad tokia iniciatyva tik „privalo būti svarstoma“. Parlamentarai nėra įpareigoti būtinai pritarti teikiamai iniciatyvai. Ji gali būti po svarstymo atmesta ar esmingai pakoreguota.

Per pastaruosius 15 metų VRK įregistravo beveik dvi dešimtis įvairių įstatymų pakeitimo iniciatorių. 8 atvejais parašai buvo surinkti, bet tik vienas kitas pasiūlytas įstatymas buvo priimtas Seimo. Pavyzdžiui, 2002 m. teikta iniciatyva dėl galimybės išeiti į priešlaikinę pensiją. Ją parėmė pakankamai piliečių ir Seimas įstatymą priėmė.

Kur kas dažniau įstatymo iniciatyvos arba nesulaukia piliečių paramos, arba būna Seimo atmetamos po svarstymo. Pavyzdžiui, 2000 m. politikas Artūras Paulauskas iniciavo įstatymo projektą dėl krašto apsaugos finansavimo ženklaus sumažinimo. Buvo surinkta pakankamai parašų, kad Seimas šį projektą svarstytų. Bet parlamentarai balsų dauguma p. Paulausko pasiūlymą atmėtė.

Lygiai taip pat buvo atmestas socialdemokrato Broniaus Bradausko teikti pasiūlymas nustatyti, kad strateginės įmonės Lietuvoje gali priklausyti tik valstybei, nors pavyko surinkti daugiau kaip 50.000 piliečių parašų, remiančių šią idėją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau