Lietuva ragina kovojant su terorizmu nesilpninti Šengeno

Publikuota: 2015-11-19
Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.
Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.

Nepaisant pastaruoju metu gerokai padidėjusios teroristinės grėsmės ir nesiliaujančio į Europos Sąjungą plūstančių pabėgėlių srauto, veikianti Šengeno erdvės laisvojo judėjimo sistema turi išlikti. Kita vertus, ES privalo skubiai ieškoti būdų efektyviau kovoti su terorizmu, stabdyti nelegalią migraciją į bendriją, stiprinti išorės sienas.

Tai ketvirtadienį Briuselyje susitikęs su Europos Komisijos (EK) prezidentu Jeanu-Claude‘u Junckeriu pareiškė Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.

„Susitikime kalbėta apie išaugusio pabėgėlių srauto keliamas problemas bei tarptautinio terorizmo grėsmes, Minsko taikos sutarties sąlygų įgyvendinimą sprendžiant karinį konfliktą Ukrainoje, energetinio saugumo stiprinimą ir jį užtikrinančių projektų plėtrą bei kitas politines ir ekonomines aktualijas“, – pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, aptariant Europą sukrėtusius teroro išpuolius Paryžiuje, Lietuvos Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog „tai – išpuolis prieš demokratinio pasaulio vertybes“. Pono Butkevičiaus teigimu, ES išorinių sienų saugumas yra visų jos narių atsakomybė: „Šiuo klausimu negali būti išimčių ar pateisinimų dėl neveiklumo. Turime išlaikyti veikiančią Šengeno sistemą – išsaugoti tai, ką sukūrėme, kuo didžiuojamės ir visi naudojamės. Tikimės, kad EK užims stiprią poziciją šiuo klausimu.“

Kalbant apie situaciją Ukrainoje, EK prezidentas buvo informuotas, kad Lietuva savo iniciatyva vykdo lietuvių kilmės ukrainiečių, gyvenančių Ukrainos rytuose, kur vyksta karinis konfliktas su Rusijos remiamais separatistais, bei Rusijos aneksuotame Kryme, perkėlimą į Lietuvą.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad jau šių metų pabaigoje turi būti įvykdyti Minsko taikos sutarimai, kurie padėtų išspręsti šį konfliktą. „Tai esminė sąlyga, nuo kurios priklauso galimas sankcijų Rusijai režimo pakeitimas. Lietuvos Vyriausybės vadovas paragino EK toliau teikti paramą Ukrainai ir pradėti įgyvendinti laisvosios prekybos sutartį su ES, kuri turi įsigalioti nuo sausio 1 d.“, – teigiama pranešime.

Jame taip pat tvirtinama, kad EK vadovas gerai įvertino Lietuvoje įgyvendinant europinės reikšmės infrastruktūros projektus. Ponas Butkevičius padėkojo p. Junckeriui „už politinę ir finansinę paramą strateginiams elektros ir dujų sistemų jungčių bei „Rail Baltica 1“ projektams“.

„Lietuvos dar laukia daug darbų, stiprinant Baltijos regiono energetinį saugumą – turime sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentiniais tinklais, nutiesti dujotiekį Lietuva–Lenkija, kuris Europai užtikrintų naują tiekimo alternatyvą. Tam reikalinga tolesnė EK parama”, – pastebėjo premjeras. Jis pakvietė EK vadovus atvykti į Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija atidarymo ceremoniją Klaipėdoje gruodžio viduryje.

Premjeras žadėjo susitikime su p. Junckeriu aptarti prieš kelias dienas paskelbtus kai kuriuos EK nuogąstavimus dėl pernelyg optimistinio kitų metų Lietuvos biudžeto projekto. Ponas Butkevičius žadėjo paaiškinti EK vadovui, kad Lietuvoje gerėja mokesčių surinkimas, mažėja šešėlinė ekonomika, šios tendencijos turėtų išlikti ir kitąmet, tuo vadovaujantis ir yra sudarytas biudžeto projektas.

Tačiau šiam klausimui susitikimo metu neatsirado laiko, todėl Lietuvos pozicija dėl EK pareikštų pastabų biudžeto projektui numatoma p. Junckeriui išdėstyti raštu.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau