Atskiros Seimo rinkimų apygardos užsienyje nebus

Publikuota: 2015-11-19
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kitąmet spalį per naujojo Seimo rinkimus užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai negalės balsuoti savo atskiroje vienmandatėje parlamento rinkimų apygardoje.

Taip ketvirtadienį nusprendė Seimas, svarstydamas pasiūlymus, kaip artėjant balsavimui reikėtų pakeisti Seimo rinkimų įstatymą.

Svarstymo metu opozicija pateikė pasiūlymą, kad iš 71-o Seimo nario, renkamo vienmandatėse apygardose, vienas būtų renkamas specialioje Užsienio lietuvių apygardoje. Tokiu atveju Lietuvos teritorija būtų padalinta ne į 71, kaip yra dabar, bet į 70 vienmandačių apygardų.

„Užsienyje gyvena apie 260.000 Lietuvos piliečių, tai apie 9% visų mūsų piliečių. Šie žmonės nėra praradę ryšio su savo istorine tėvyne, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos, kurios siekia apie 1,5 mlrd. Eur kasmet. Tačiau rinkimuose užsienio lietuviai balsuoja negausiai. 2012 m. Seimo rinkimuose tokių buvo vos 13.000. Taip iš dalies yra todėl, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai neturi savo atskiros apygardos. Šią klaidą reikėtų ištaisyti“, – kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis priminė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė ne kartą kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimo narius, kitas institucijas, prašydami atskiros apygardos.

Bet Seimo valdančiosios daugumos atstovai nepriarė tokiam pasiūlymui, tvirtindami, kad protingiau palikti dabartinę tvarką, kai visi užsienyje gyvenantys ir balsuojantys Lietuvos piliečiai yra įrašomi į Naujamiesčio apygardos Vilniuje rinkėjų sąrašus. Tik valdantieji nusprendė truputį pakoreguoti šios apygardos rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, įstatymu nustatydami, kad negalima šios apygardos „išpūsti“ iki pernelyg didelių rinkėjų skaičių.

Seimo narių dauguma sutiko su šiuo argumentu ir su pastabomis, kad atskiros užsienio lietuvių apygardos steigimas kainuotų nemažai lėšų, kurių reikėtų papildomai administruojant tokios apygardos duomenų tvarkymą.

Parlamentarai ketvirtadienį skubos tvarka patvirtino pataisytą Seimo rinkimų įstatymą. „Tai reikia padaryti jau dabar, nes Vyriausioji rinkimų komisija jau pradeda konkretų pasirengimą kitų metų spalį įvyksiantiems Seimo rinkimams ir jai reikia žinoti, kokiu teisiniu pagrindu vadovautis“, – aiškindama, kodėl reikėtų skubos pritarti Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, kalbėjo parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

Įstatymą teko skubiai taisyti po to, kai spalį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog galiojanti vienmandačių apygardų nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai. Mat buvo įtvirtintas iki 20% nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus siekiantis apygardos rinkėjų nuokrypis.

KT nuomone, jis yra per didelis. Anot teismo, Lietuvai „optimalus“ būtų 10% dydžio nuokrypis.

Seimas naujame įstatyme nustatė, kad sudarant vienmandačių rinkimų apygardų ribas būtina laikytis principo, kad kiekvienoje apygardoje registruotų rinkėjų skaičius negali skirtis daugiau kaip 10% nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus, gauto visus rinkėjus padalinus iš 71-o.

Vyriausioji rinkimų komisija įpareigota likus ne vėliau kaip pusmečiui iki Seimo rinkimų paskelbti visų sudarytųjų apygardų ribas.

Seimo rinkimų įstatyme taip pat įtvirtinta, kad rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos, pažymėtos politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, platinimas.

Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, numatančia, kad partijos iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10.000 rinkėjų.

Naujojo Seimo rinkimai vyks 2016 m. spalio 9 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau