Įvertino savivaldybes: gyventojų mažėjant, administracijos pučiasi

Publikuota: 2015-11-17
Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Savivaldybių indekso tyrimo vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Aistė Čepukaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Savivaldybių indekso tyrimo vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaromo didžiųjų ir mažųjų savivaldybių indekso viršūnėje iš didžiųjų savivaldybių geriausiai buvo įvertinta Vilniaus miesto, o mažųjų – Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybės.

Indekse, kuris buvo sudarytas vertinant praėjusius metus, iš 6 didžiųjų savivaldybių antroje vietoje atsidūrė Klaipėdos miestas, kuris pirmavo ketverius metus iš eilės. Aistė Čepukaitė, LLRI Savivaldybių indekso tyrimo vadovė, sako, kad jis nuo Vilniaus atsiliko nedaug ir galėtų atsiimti pozicijas kitais metais.

„Sostinėje yra daugiau investuojama, čia pritraukiama 4 kartus daugiau investicijų nei Klaipėdoje, gerokai didesnis išimamų verslo liudijimų ir statybų leidimų skaičius. Tačiau atotrūkis tarp Vilniaus ir Klaipėdos yra labai mažas, todėl jo biudžeto deficitas ir geriau sutvarkytas Klaipėdos šilumos ūkis gali nulemti pokyčius“, - aiškina p. Čepukaitė.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_savivaldybiu_indeksas_2015_didziosios_savivaldybes

Indekse vertinama, kad prasčiausiai iš didžiųjų savivaldybių sekėsi Alytui. Tai nulėmė dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, nedidelis statybų leidimų kiekis ir pritrauktos investicijos.

Tarp mažųjų pirmavo Kauno ir Klaipėdos rajonai

Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės šiais metais surinko vienodą balų kiekį. Teigia, kad šiems rajonams pavyko efektyviau išnaudoti turimus resursus, privilioti užsienio investicijas ir paskatinti vietinį verslą. Tuo tarpu prasčiausiai įvertinti Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai.

„Ignalinoje darbo neturi kas šeštas gyventojas, Jurbarke kas septintas, Alytuje, Šalčininkuose kas aštuntas. Daugiau skurdo: reitingo apačioje atsidūrusioje Ignalinoje kas dešimtas žmogus pragyvena tik gaudamas socialines pašalpas. Skirtumai tarp skirtingų šalies savivaldybių išlieka labai dideli” – aiškina indekso tyrimo vadovė.

infogr.am::infogram_0_lietuvos_savivaldybiu_indeksas_2015

Teigiama, kad 2014 m., palyginti su 2013 m., savivaldybės tvarkėsi geriau, nes sumažino nedarbą, socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalį ir padidino veikiančių ūkio subjektų skaičių. Kita vertus, sumažinus administracijos darbuotojų skaičių pakilti būtų buvę galima dar labiau.

„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla. Paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį“, ­- dėsto Žilvinas Šilėnas LLRI prezidentas.

Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, palankumą investuoti, švietimo sistemos efektyvumą, galimybes rinktis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau