Valstybės kontrolė: biudžetas – ant paskutinės pražangos ribos

Publikuota: 2015-11-16
Atnaujinta 2015-11-17 12:21
Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolės vadovas.
Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolės vadovas.
„Verslo žinios“

Kitų metų Lietuvos biudžeto projekte nesilaikoma kai kurių taisyklių. Tai gali lemti, kad šalis ateityje negalės išvengti skaudžių finansinių šokų, rodo pirmadienį pristatyta Valstybės kontrolės (VK) ataskaita.

Pirmadienį pateiktoje VK ataskaitoje pažymima, kad 2016 m. biudžeto projekte nerimą kelia trys aspektai.

Pirma, VK siūlo vyriausybei orientuotis į 0,5% BVP deficitą, o ne 1%, kaip numatyta dabar. To reikia tam, kad būtų galima suvaldyti vidutinę finansų sektoriaus riziką.

Antra, biudžetas yra parengtas neatsižvelgiant į perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės laikymąsi. Tai yra, finansai nėra tvarkomi taip, kad vidutiniu laikotarpiu (per artimiausius 3 metus), neliktų valdžios sektoriaus deficito. Nesilaikant taisyklės ir išsipildžius nepalankiems rizikos veiksniams bus reikšmingai nukrypstama nuo suplanuoto struktūrinio valdžios deficito.

Trečia, nors Lietuvos skolos lygis, palyginti su dauguma ES šalių, yra nedidelis, 2008-2014 m. skola padidėjo 2,8 karto. O skolos mažėjimas projekte – neužtikrintas.

Pagal naujas taisykles, Lietuva turi planuoti kai kuriuos biudžeto rodiklius nebe vienų, o trejų metų laikotarpiui. VK pastebi, kad pagal dabartinį biudžeto projektą bus sunku pasiekti 2018 m. tikslą – perteklinį biudžetą.

„Dabar mūsų varžybos susidaro iš trijų kėlinių. Kiekvienam kėliniui Lietuva yra užsibrėžusi, kokį turės deficitą. 2018 m. mes norime turėti perteklinį biudžetą, - aiškina Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolierius. - Mes savo išvada ir ataskaita norime pasakyti, kad jau pirmame kėlinyje Lietuva padarė visas galimas pražangas, balansuojame ant paskutinės pražangos ribos. Taip baigiasi mūsų pirmas kėlinukas, ir mes dabar sakome, kad ir antrame kėlinyje turėsime deficitą, o trečiame kėlinyje įmesime už varžovus daugiau. Nors būsime išnaudoję limitą, bus neaiški mūsų geriausių žaidėjų būsena. O, turint minty, kad yra rinkimai, mes net nežinome, kas nuo antrojo kėlinio treniruos mūsų komandą.“

Asta Kuniyoshi, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė, teigia, kad, skirtingai nei finansų ministerija, VK vertina, kad Lietuva ilguoju laikotarpiu susiduria su vidutine ilgalaikio finansų tvarumo rizika. Visų pirma, taip yra dėl to, kad auga su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos.

Tuo tarpu finansų ministerija teigia, kad rizika yra maža. Anot p. Kuniyoshi, rizika gal ir galėtų būti maža, tačiau tam reikia, kad biudžeto projektas būtų parengtas laikantis visų fiskalinės drausmės taisyklių.

„Skola turėtų nuolat mažėti. Mes norėtume matyti skolos mažėjimą nuo 2018 m., tačiau matome riziką, kad ir nuo 2018 m. skola nemažės. Norint užtikrinti fiskalinę erdvę, tą vadinamą pagalvę, kad nebūtų panašių šokų ateityje, tokių pačių kaip buvo finansų krizės metu 2008-2009 m., turime pasirengti dabar, gerais laikais“, - teigia p. Kuniyoshi.

VK teigia, kad vyriausybė kitais metais per optimistiškai suplanavo surenkamų pajamų kiekį iš pridėtinės vertės (PVM) ir Gyventojų pajamų (GPM) mokesčių.

Rimantas Šadžius, finansų ministras, su pastarąja VK išvada nesutinka.

„Drįsčiau nesutikti dėl GPM ir PVM pajamų planavimo nerealistiškumo. Šiuo metu pateiktame Seimui biudžeto projekte, mano ir daugelio specialistų nuomone, tas planavimas yra pakankamai konservatyvus ir gana realistiškas. Be to, geriname mokesčių administravimą ir surinkimą, ypač akcizų ir PVM. Gauname didesnes pajamas tokiu būdu. Prasidėjo šešėlinės ekonomikos susitraukimas, kas jau šiemet lemia didesnes pajamas. Manau, dėl visų šių priežasčių mes ir kitąmet galime tikėtis netgi daugiau pajamų nei suplanavome biudžeto projekte“, - žurnalistams pirmadienį kalbėjo p. Šadžius.

2016 m. biudžeto projekte numatyta didinti išlaidas visoms sritims, išskyrus skolos aptarnavimą (neįskaitant ES paramos). Gynybai išlaidos augs 30%, socialinei apsaugai - 15%, ekonomikai - 13%, kultūros sričiai - 11%, švietimui - 1,5%.

Kitąmet kartu su 2,111 mlrd. Eur sieksiančia ES parama numatoma surinkti 9,39 mlrd. Eur pajamų, išlaidos sieks 10,05 mlrd. Eur. Šio konsoliduoto biudžeto deficitas sudarys 651,5 mln. Eur, tačiau bendras visų viešųjų finansų deficitas kitąmet, planuojama, neviršys 1% BVP.

Kitų metų biudžetas parengtas remiantis prognoze, kad 2016 m. BVP augs 3,2%, vidutinė metinė infliacija sieks 1,4%, darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,3%, o nedarbo lygis sumažės iki 8,8%.

infogr.am::infogram_0_2016_biudzetas-50

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau