Seimui perduoda iniciatyvą dėl nelietuviškų pavardžių rašymo

Publikuota: 2015-11-12
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino, kad iniciatyvinei grupei pavyko surinkti pakankamai piliečių parašų, remiančių įstatymo projektą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose.

Apie tai, kad iniciatyvinės grupės, pasivadinusios „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“, parengtas projektas dėl leidimo pavardes nelietuviškais rašmenimis rašyti tik papildomame paso puslapyje, gavo pakankamą piliečių paramą, VRK kitą savaitę informuos Seimą. Šis privalės svarstyti pasiūlytąją iniciatyvą, nors ir nėra įpareigotas ją būtinai priimti.

Ketvirtadienį VRK posėdyje šios komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas informavo, kad patikrinus iniciatyvinės grupės pateiktus parašų rinkimo lapus konstatuojama, jog surinkta gerokai daugiau nei 50.000 piliečių parašų. Prieš savaitę skelbta, kad iniciatoriai tvirtina suskaičiavę, jog per du mėnesius surinko beveik 70.000 piliečių parašų.

„Jie surinkti gana tvarkingai, išbrokavome labai nedaug, todėl galime drąsiai pranešti Seimui, kad yra daugiau kaip 50.000 parašų, remiančių įstatymo leidybos iniciatyvą“, – sakė p. Vaigauskas.

Jau iki lapkričio pabaigos Seimui turėtų būti iniciatorių siūlomos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, kad pagrindiniame oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Bet, kaip VŽ jau rašė, šio projekto pateikimas Seimui dar nereiškia, kad jis bus būtinai parlamentarų daugumos priimtas. Visuomenininkų grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pasinaudojo Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti siūlymą svarstyti Seimui. Konstitucijoje teigiama, kad „jeigu įstatymo iniciatoriai surenka 50.000 piliečių parašų, tokia iniciatyva privalo būti svarstoma Seime“. Tačiau privalo tik „būti svarstoma“. Parlamentarai nėra įpareigoti būtinai pritarti teikiamai iniciatyvai. Ji gali būti po svarstymo atmesta ar esmingai pakoreguota.

Per pastaruosius 15 metų VRK įregistravo beveik dvi dešimtis įvairių įstatymų pakeitimo iniciatorių. 8 atvejais parašai buvo surinkti, bet tik vienas kitas pasiūlytas įstatymas buvo priimtas Seimo. Pavyzdžiui, 2002 m. teikta iniciatyva dėl galimybės išeiti į priešlaikinę pensiją. Ją parėmė pakankamai piliečių ir Seimas įstatymą priėmė.

Kur kas dažniau įstatymo iniciatyvos arba nesulaukia piliečių paramos, arba būna Seimo atmetamos po svarstymo. Pavyzdžiui, 2000 m. politikas Artūras Paulauskas iniciavo įstatymo projektą dėl krašto apsaugos finansavimo ženklaus sumažinimo. Buvo surinkta pakankamai parašų, kad Seimas šį projektą svarstytų. Bet parlamentarai balsų dauguma p. Paulausko pasiūlymą atmėtė.

Lygiai taip pat buvo atmestas socialdemokrato Broniaus Bradausko teikti pasiūlymas nustatyti, kad strateginės įmonės Lietuvoje gali priklausyti tik valstybei, nors pavyko surinkti daugiau kaip 50.000 piliečių parašų, remiančių šią idėją.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau